Varšuva

PDF 9

Neturėdamas pakankamai pragyvenimo lėšų, M. Balinskis persikėlė gyventi į Varšuvą. Šie vienuolika (1836-1847) metų buvo bene kūrybingiausias jo mokslinės veiklos laikotarpis.

PDF 8

Vėlyvą 1830 m. rudenį, prasidėjus sukilimui Varšuvoje, Vilniuje susikūrė sukilimo centrinis komitetas, kuriam priklausė Antanas Goreckis, Stanislovas Šumskis, Justinas Hrebnickis, Leonas Rogalskis, Edvardas Riomeris, Mykolas Balinskis, Liudvikas Zambrzyckis. Šis komitetas turėjo organizuoti sukilimą vakarinėse Rusijos imperijos gubernijose.

PDF 145-146

apeiti Vilniaus temą. Lietuviai federacijos principo vengė logiškai manydami, kaip čia 2 milijonams lietuvių nepaskendus 28 milijonų lenkų jūroje, tačiau derėtis sutiko, jeigu tik Varšuva pripažins Lietuvą su sostine Vilniumi.

PDF 459

In Anno 1572 ad Diem 17 Aprilis [1572 metais iki balandžio 17 dienos] A die 1 Januarii ad 9 Februarii [nuo sausio 1 iki vasario 9 dienos] per tą laiką Varšuvoje pakeičiau lietuviškas monetas į lenkiškus pinigus - 164 zl., 36 gr. įvairiu laiku ir pagal tai, kai kada pigiau, kai kada brangiau, išskyrus seimą, kur lietuviškų monetų imti nenorėta, tik su išlaidomis, kurioms priedo suma ir išlaidos lietuviškais pin. 144 kapų 54 gr. ir 8 [den.] sudaro lenkiškais pinigais 362 zl., 12 gr. 2 liet. den. A die 9 Februaris ad diem 21 Martii [nuo vasario 9 dienos iki kovo 21 dienos] Varšuvoje pakeičiau 1502 liet. kapas 52 grašius, nuo šios sumos priedą: 128 liet. kapos 16 gr., 8 den. sudaro lenkišk. 320 flor. 21 gr.

PDF 72

LDK išsiskiria iš Vidurio Rytų Europos regiono daugiakonfesiškumo legitimavimo ar juridinio įforminimo sparta. Lenkijoje tai įvyko tik po Liublino unijos – būtent 1573 m. vadinamojoje Varšuvos konfederacijoje.

PDF 366-367

Norėdami, kad šis mūsų valios pareiškimas greičiau pasiektų žmones, įsakėme tai perrašyti, kad tada vienas būtų prie mūsų, kitas - pas jos didenybę karalaitę Oną, trečias - Tikocino pilyje. Rašyta Varšuvoje gegužės mėnesio 6 dieną, Viešpaties metais tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt pirmais, mūsų karaliavimo keturiasdešimt antraisiais metais. ## Puslapis 367 IV KNYGA IX A) LIETUVOS PONŲ TARYBOS LAIŠKAS, RAŠYTAS IŠ GARDINO 1586 METŲ GRUODŽIO MĖNESIO 13 DIENĄ KUNIGAIKŠČIUI KRISTUPUI RADVILAI, VILNIAUS VAIVADAI, LIETUVOS LAUKO ETMONUI, PRANEŠANTIS APIE KARALIAUS STEPONO BATORO MIRTĮ IR ĮSPĖJANTIS APIE GALIMĄ MAIŠTĄ DĖL NEIŠMOKĖTOS ALGOS KARALIAUS RŪMŲ KARIUOMENEI IR SARGYBAI (Iš originalo) Maloningasis Pone, Pavesdami Jūsų Didenybės malonei nuolankią ir paklusnią mūsų tarnystę, linkime Jūsų Malonybei geros sveikatos ir visokeriopos sėkmės.

PDF 348

## Puslapis 348 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS VIII KARALIAUS ŽYGIMANTO AUGUSTO TESTAMENTAS, SUDARYTAS 1571 METŲ GEGUŽĖS 6 DIENĄ VARŠUVOJE Perrašytas iš labai senos kopijos, esančios grafo Adomo Cbreptavičiaus Sčiorsų archyve.

PDF 179

Kadangi Vilniaus pripažinimo Lenkijai ultimatumas nelietė, kovo 19 dieną Lietuva ultimatumą priėmė. Nors tūkstančiai karštakošių Lenkijos miestų gatvėse ugningai skandavo „Marsz na Kowno“ („Marš į Kauną“), oficialiąją Varšuvą rezultatai tenkino. Tautinėms lietuvių ambicijoms buvo suduotas stiprus smūgis – teko liautis minėti spalio 9-ąją – Vilniaus praradimo dieną, apsikeisti pasiuntinybėmis, įsteigti Vilniuje Lietuvos konsulatą, paleisti 700 000 narių turėjusią patriotinę „Vilniui vaduoti sąjungą“, nutraukti žurnalo „Mūsų Vilnius“ leidimą.

PDF 97

Sukilimo kulminacija Lenkijai ir Lietuvai tapo kai kurių Targovicos konfederatų, tarp kurių buvo Vilniaus vyskupas I. Masalskis ir Livonijos vyskupas J. Kosakovskis, egzekucija – jie buvo pakarti Varšuvoje birželio 28 dieną.

PDF 143

Kai lenkų daliniai, spaudžiami bolševikų, ėmė trauktis, konferencijoje Spa 1920 m. liepos 5–16 d. didžiosios valstybės nurodė Lenkijai grąžinti Vilnių Lietuvai ir Varšuva sutiko.

PDF 120

viduryje pradėjusios veikti pirmosios telegrafo linijos, Nemune pradėta garlaivių navigacija. Septintąjį–aštuntąjį dešimtmeti Lietuvą perkerta geležinkelis Peterburgas–Varšuva (vėliau nutiesiama atšaka per Kauną į Karaliaučių (Kenigsbergą), linija Liepoja–Romnai. Devintajame dešimtmetyje nutiesiamos pirmosios telefono linijos, XX a.

PDF 54

Pats autorius įvade sakėsi ne tik norįs duoti lotynų kalba vertą skaityti knygą, bet ir suteikti (^22) **Antrąjį leidimą parūpino 1766 m. Fr. Bohomolecas Varšuvoje.

PDF 178

įvyko inicidentas prie administracinės linijos – Lietuvos pasienio policininkas nušovė perėjusį liniją lenkų kareivį. Nors per panašius incidentus lenkai buvo nušovę 7 lietuvių pasienio policininkus, Varšuva, Vokietijai absorbuojant Austriją, sukėlė antilietuvišką isteriją ir kovo 17-ąją įteikė Lietuvai ultimatumą, reikalaudama užmegzti diplomatinius santykius, be išlygų duoti teigiamą atsakymą, nes kitaip bus blogai – suprask – kils karas.

PDF 119

„Aušros“ idėjas toliau plėtojo 1889 m. pradėtas leisti žurnalas „Varpas“, įsteigtas Varšuvos lietuvių studentų draugijos „Lietuva“. Jo redaktoriumi iki pat savo mirties buvo gydytojas Vincas Kudirka (1858–1899), kuris vos netapo lenku, ir tik „Aušros“ numeris, patekęs jam į rankas, veikiai ištaisė galvoseną ir paskatino „pasijusti lietuviu“.

PDF 455-456

Karalius Steponas ## Puslapis 456 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS SĄRAŠAS VISŲ NUOSTOLIŲ LIETUVOS MONETAS KEIČIANT J LENKIŠKUS PINIGUS 1570 METAIS (Iš Dogelio rankraščių buv. Vilniaus universiteto bibliotekoje) Pirmiausia už 3&1 talerį, už kurį Lenkijoje moka po 30 grašių, juos ponas Motiejus Kaviečnijskis atsiuntė pro 1 Junii [birželio 1-ai] į Varšuvą, Lietuvoje už juos mokėdamas, Jo Karališkosios Didenybės paliepimu, po 25 lietuviškus grašius. Jiems išleista 15 florinų 26 grašiai ir 2 ą1g.

PDF 94

1792 m. liepos 23 d. Varšuvoje Lenkijos ir Lietuvos Valstybės valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis posėdžiavo su 12 (po šešis nuo Lenkijos ir Lietuvos) dignitorių – ministrų.

PDF 120

viduryje pradėjusios veikti pirmosios telegrafo linijos, Nemune pradėta garlaivių navigacija. Septintąjį–aštuntąjį dešimtmeti Lietuvą perkerta geležinkelis Peterburgas–Varšuva (vėliau nutiesiama atšaka per Kauną į Karaliaučių (Kenigsbergą), linija Liepoja–Romnai. Devintajame dešimtmetyje nutiesiamos pirmosios telefono linijos, XX a.

PDF 144

Padalinimo sutartys buvo pasirašytos 1772 m. Sankt Peterburge, 0 1773—1775 m. jas patvirtino delegacinis seimas Varšuvoje.

PDF 8

Be to, politiniai įvykiai kuriam laikui visiškai sustabdė istorijos leidimą. Vėlyvą 1830 m. rudenį, prasidėjus sukilimui Varšuvoje, Vilniuje susikūrė sukilimo centrinis komitetas, kuriam priklausė Antanas Goreckis, Stanislovas Šumskis, Justinas Hrebnickis, Leonas Rogalskis, Edvardas Riomeris, Mykolas Balinskis, Liudvikas Zambrzyckis.

PDF 105

1830 m. lapkričio pabaigoje Varšuvoje pasikėsinus prieš caro brolį, kuris buvo ir Lenkijos kariuomenės vadas, Varšuvą apėmė miestiečių sukilimas. Karalystės Seimas paskelbė pašalinąs Nikolajų I iš Lenkijos karaliaus sosto ir perduodąs suverenitetą tautai.

PDF 462

Jei kas pagal šį įsakymą arba skelbimą mūsų lietuviškos monetos imti nenorėtų, tuomet tarybą be jokio atidėjimo surengti ir egzekuciją dėl šios aukščiau minėtos baudos sumokėjimo, kurios viena pusė, kuri bus instiguota, o antra pusė to miesto valdybai turi būti išreikalauta, toties quoties už kiek tas asmuo buvo patrauktas. Duota Varšuvoje visuotiniame Karalystės seime kovo mėnesio dvidešimt šeštą dieną Viešpaties gimimo metais 1572, mūsų viešpatavimo 43-iais. Asmenišku Jo Didenybės karaliaus įsakymu.

PDF 127

Kai kas nelengvai apsispręsdavo, kuriai draugijai priklausyti, nors nebuvo draudžiama priklausyti ir abiem tuo pat metu. Kurį laiką taip elgėsi Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911), beje, plačiausiai šiuo metu pasaulyje žinomas lietuvių dailininkas ir kompozitorius, muziką ir dailę studijavęs Varšuvoje ir Leipcige. Iš etniškai lietuviškos aplinkos kilęs, bet iki to laikotarpio lietuviškai gerai nemokėjęs, M.

PDF 455-456

Karalius Steponas ## Puslapis 456 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS SĄRAŠAS VISŲ NUOSTOLIŲ LIETUVOS MONETAS KEIČIANT J LENKIŠKUS PINIGUS 1570 METAIS (Iš Dogelio rankraščių buv. Vilniaus universiteto bibliotekoje) Pirmiausia už 3&1 talerį, už kurį Lenkijoje moka po 30 grašių, juos ponas Motiejus Kaviečnijskis atsiuntė pro 1 Junii [birželio 1-ai] į Varšuvą, Lietuvoje už juos mokėdamas, Jo Karališkosios Didenybės paliepimu, po 25 lietuviškus grašius. Jiems išleista 15 florinų 26 grašiai ir 2 ą1g.

PDF 348

Testamentum Domini Sigismundi Augusti Regis Poloniae. Actum Varsaviae. Anno salutis nostrae. 1571. Mensis Maij die 6 ipse vero cccubuit. Anno 1572 Mensis Julii 7 in Knyszyn requieuit quem ope annarum 52 [Lenkijos valdovo karaliaus Žygimanto Augusto testamentas. Aktuota Varšuvoje, mūsų gyvenimo metais 1571, gegužės 6 dieną. Pats numirė 1572 metų liepos 7 dieną Knišine, būdamas 52 metų amžiaus].

PDF 366

Taip pat šį perrašytą testamentą mes kartą ir antrą, ir dar keliolika kartų perskaitę ir išklausę, jį, kaip mūsų nuoširdžia ir gera valia bei paliepimu parašytą, mūsų signetu, kuriuo paprastai antspauduodavome slaptus raštus, užantspaudavome ir, kad būtų tikriau ir patikimiau, savo ranka pasirašėme, būdami geros atminties ir sveiko proto. Norėdami, kad šis mūsų valios pareiškimas greičiau pasiektų žmones, įsakėme tai perrašyti, kad tada vienas būtų prie mūsų, kitas - pas jos didenybę karalaitę Oną, trečias - Tikocino pilyje. Rašyta Varšuvoje gegužės mėnesio 6 dieną, Viešpaties metais tūkstantis penki šimtai septyniasdešimt pirmais, mūsų karaliavimo keturiasdešimt antraisiais metais.

PDF 273

Tiek Lietuvoj, tiek Lenkijoj vykdomoji valdžia priklausė karaliui. Jis turėjo būti bendrai renkamas Volos kaimo lauke, netoli Varšuvos, dalyvaujant visiems abiejų valstybių bajorams. Bet į elekciją, žinoma, susirinkdavo ne visi, o tik artimųjų sričių ir, be to, tik turtingesnieji bajorai.

PDF 284-285

**Seimų vieta.** Liublino seimas seimų vieta paskyrė Varšuvą arba kurį nors kitą Lenkijos miestą. Tačiau lietuviai visą laiką reikalavo, kad seimai būtų šaukiami ir Lietuvoje ar bent pasienyje.

PDF 309

Elekcijos laukas atrodė, kaip dviejų priešų karo stovykla. Lietuviai irgi atvažiavo į Varšuvą, tačiau į elekciją nėjo: jie reikalavo, kad pirma lenkai savitarpyje susitaikintų ir pašalintų kariuomenę. Pirmasis kandidatas į sostą dabar buvo imperatoriaus Rudolfo brolis Maksimilijonas, kurį rėmė ir Lietuvos didikai.

PDF 147

Be to, kai kurie Kauno miestui skirti raštai buvo paskelbiami Gdanske, Liubline, Lvove, Marienburge, Petrikave, Ščitne. Asesorių teismas beveik visada posėdžiavo Varšuvoje. Visi šie miestai nurodo maršrutus kelionių, į kurias Kauno miestiečiai leisdavosi tvarkyti miesto ar asmeninių reikalų.

PDF 19

Citatos tekstas nepasiekiamas.

PDF 188

1792 m. liepos 23 d. Varšuvoje Lenkijos ir Lietuvos valstybės valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis posėdžiavo su 12 (po šešis nuo Lenkijos ir Lietuvos – taigi tiksliai pagal 1791 m. spalio 20-osios „Įsipareigojimo“ raidę) dignitorių-ministrų.

PDF 194

Sukilimo kulminacija tiek Lenkijai, tiek Lietuvai tapo kai kurių Targovicos konfederatų, tarp kurių buvo Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis ir Livonijos vyskupas Jonas Kosakovskis, egzekucija – jie buvo pakarti Varšuvoje birželio 28 dieną.

PDF 327

Kitas pavyzdys - 1754 m. Augusto I I I vardinių proga Varšuvoje surengtas fejerverkas reprezentavo bažnyčią su altoriumi, virš kurio degė karaliaus inicialai

PDF 135

Pirmas Įstatymų sargybos posėdis įvyko Varšuvos pilyje 1791 m. birželio 19 d.

PDF 281

Į Varšuvą skriejo laiškai, prašantys padidinti skiriamą atlyginimą.

PDF 291

Nuo 1798 m. pabaigos abu gyveno Lvove ir Varšuvoje.

PDF 291

1802 m. palikęs žmoną Varšuvoje, V. I. Marevičius išvyko į Vilnių bylinėtis dėl ten turėto mūrnamio ir gyveno čia bent iki 1806 m.

PDF 289

1780 m. rudenį V. I. Marevičius atvyko į Varšuvą „teisiniu interesu [...] pas karalių ir N uolatinę tarybą“20

PDF 71

Garsas api'e sėkmingą vysk. M. Valančiaus knygų platinimo darbą pasiekė Varšuvos ir Petrapilio knygų bei laikraščių leidėjus.