Vytautas pretendavo į visą Žemaitiją iki Nemuno, Klaipėdą ir Užnemunę.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 50
Čia Vytautas pakartoja ankstesnių Lietuvos valdovų nuostatą plėsti valstybę visoje baltų erdvėje. Tačiau vėliau jis pretendavo tik į visą Žemaitiją iki Nemuno (vadinasi, ir Klaipėdą) bei Užnemunę. Taigi, net po Žalgirio mūšio pagrindinė Vytauto konflikto su Ordinu priežastis – Žemaitija.
Lietuvos Užnemunėje caro valdžia nurodė kurti mokyklas rusų dėstomąja kalba, lietuvių kalbai paliekant disciplinos statusą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 116
„Lenkų suartinimo su rusais“ strategine nuostata caro valdžia tuo pat metu siekė apsaugoti nuo sulenkėjimo karalystės ne etninius lenkus. Lietuvos Užnemunėje nurodyta kurti mokyklas rusų dėstomąja kalba, lietuvių kalbai paliekant disciplinos statusą (žinoma, mokyti lietuviškai reikėjo iš vadovėlių, parašytų kirilika). Kaip neprivaloma disciplina lietuvių kalba įsileista ir į kelias Užnemunės vidurines mokyklas, Maskvos universitete paskirta dešimt valstybės stipendijų šių mokyklų auklėtiniams, turintiems atestate lietuvių kalbos pažymį.
Lietuvos Užnemunė priklausė gubernijai, iš pradžių vadintai Augustavo, o nuo 1867 m. Suvalkų gubernija.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 100-101
Nuo ketvirtojo dešimtmečio rusiška administracinio teritorinio valdymo sistema įvesta ir Kongresinėje Lenkijoje. Lietuvos Užnemunė pri-
Užnemunė Prūsų valdžioje ir Lenkų karalystėje Užnemunė Prūsų karalystėje.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 462
Užnemunė Prūsų valdžioje ir Lenkų karalystėje **Užnemunė Prūsų karalystėje.** Prūsija per trečiąjį padalinimą gautąsias žemes pavadino Naujaisiais Rytprūsiais. Jos visos buvo padalintos į Plocko ir Balstogės departamentus. Lietuviškoji Užnemunė priklausė Balstogės departamentui.
1807 m. Užnemunė buvo priskirta Varšuvos kunigaikštystei.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 463
Užnemunė Varšuvos kunigaikštystėje ir Lenkų karalystėje. 1807 m. Prūsija buvo Napoleono užimta. Tais pačiais metais Užnemunė buvo priskirta prie Varšuvos kunigaikštystės. Kaip visoje kunigaikštystėje, taip ir Užnemunėje buvo įvestas Napoleono kodeksas, kuriuo valstiečiai buvo atleisti nuo baudžiavos, tik be žemės.
Kaip visoje kunigaikštystėje, taip ir Užnemunėje buvo įvestas Napoleono kodeksas, kuriuo valstiečiai buvo atleisti nuo baudžiavos, tik be žemės.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 463
Kaip visoje kunigaikštystėje, taip ir Užnemunėje buvo įvestas Napoleono kodeksas, kuriuo valstiečiai buvo atleisti nuo baudžiavos, tik be žemės. Žuvus Napoleono galybei, Užnemunė taip pat pasiliko Lenkų karalystėje, kur veikė Napoleono įstatymai; jie čia išliko ir panaikinus Lenkų karalystę. Užnemunėje Napoleono kodeksas, — žinoma, labai papildytas, — tebeveikia dar ir dabar.
Nors didžiosios etninės Lietuvos dalies raidos ir Užnemunės politinės sąlygos skyrėsi, modernios tautos formavimasis vyko ta pačia kryptimi.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 101
Pastaroji oficialiai vadinta Lenkijos karalyste ir formaliu politiniu administraciniu požiūriu nebuvo laikoma „organine“ Rusijos imperijos dalimi. Nors didžiosios etninės Lietuvos dalies raidos ir Užnemunės politinės sąlygos skyrėsi, modernios tautos formavimasis vyko ta pačia kryptimi. LDK branduolį sudariusių žemių prijungimas prie Rusijos valstiečių padėties iš esmės nepakeitė.
Prūsija prisijungė Užnemunę ir pavadino ją „Naująja Prūsija“.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 194
Prūsija prisijungė Užnemunę ir pavadino ją „Naująja Prūsija“ (Prūsijai ji priklausė iki 1806 m., kai Napoleonas įkūrė Varšuvos kunigaikštiją; 1815 m. Užnemunė atiteko Rusijai).
Žemaičiai nustojo gerti, sekdami Užnemunės lietuvių pavyzdžiu.
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
PDF 62
Anot vyskupo, gerti Užnemunės lietuvių pavyzdžiu žemaičiai nustoję patys, o tai pastebėjęs uolus Jurbarko klebonas M. Kirvelis "prikalbėjo savo parapiją visiškai išsižadėti degtinės (1858 m. rugpjūčio 15 d.)"12