Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Vieta

Upytė

5 teiginiai6 įrašai4 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Upytė – kaimas Panevėžio rajono savivaldybėje, prie kelio 195 Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys . Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi medinė Upytės Šv. Karolio Baromiejaus bažnyčia (pastatyta 1878 m.), Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečio paminklas, yra Upytės Antano Belazaro pagrindinė mokykla (yra muziejus, lėlių teatras), biblioteka, paštas (LT-38040), eksperimentinis ūkis. Yra Lietuvos žemdirbystės instituto Upytės bandymų stotis. Upytės linų muziejus įsikūręs Stultiškiuose.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Upytė – istorinė vieta, minima kaip kraštas, pilies teismo ir pavieto teritorija. 1584–1585 m. Upytės paviete bei pilies teisme buvo nagrinėjami ginčai dėl iš dvarų pasitraukusių ar pabėgusių valstiečių, jų susigrąžinimo ir turto. Šie įrašai atskleidžia vietos administracinį bei teisminį vaidmenį: čia buvo pranešama apie savavališkai išėjusius žmones, sprendžiami jų priklausomybės klausimai ir fiksuojami net išsivesti gyvuliai. 1585 m. Bartolomėjus Petravičius skundėsi Ivano Visgirdo tarnų savivale ir jėga išvestais valstiečiais, o kitose bylose minimi Valentinas Tancevičius, Petraškevičius ir Ivanas Vizgirdas. Karo istorijoje Upytės kraštas taip pat minimas kaip Žemaitijos teritorija, kurią rugpjūčio pabaigoje niokojo trys Livonijos daliniai, vėliau sumušti grįžtant.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Hiriai ir hendaiPolockasO trečių vasarųUpytė
Rugpjūčio pabaigoje į Žemaitiją paeiliui įsibrovė trys Livonijos daliniai, jie niokojo Upytės kraštą. Begrįžtantis priešas buvo sumuštas, pirmiausia Kuldigos 40 raitelių ir apie 1000 pėstininkų dalinys.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) · c-43942

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Paskirtis
  • Administracinė ir teisminė vieta: Upytėje veikė pilies teismas ir pavieto institucijos.
  • 1584–1585 m. šaltinyje minima Upytės pilies teismas ir Upytės pavietas.
  • Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas
Infrastruktūra
  • Upytės pilis.
  • 1585 m. šaltinyje minima Upytės pilies teismas.
  • Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Rugpjūčio pabaigoje trys Livonijos daliniai paeiliui įsibrovė į Žemaitiją ir niokojo Upytės kraštą.

Įrodymai (2)

Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

Magistras grįžo į savo žemę, o Švitrigaila į Polocką, ir, vėl paleidęs kariuomenę, išvyko į Kijevą. Rugpjūčio pabaigoje į Žemaitiją paeiliui įsibrovė trys Livonijos daliniai, jie niokojo Upytės kraštą. Begrįžtantis priešas buvo sumuštas, pirmiausia Kuldigos 40 raitelių ir apie 1000 pėstininkų dalinys.
t-002vidutinis

1585 m. Upytės pilies teisme Bartolomėjus Petravičius skundėsi Ivano Visgirdo tarnų savivale ir jėga išvestais valstiečiais.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas — Pabėgusių iš dvarų valstiečių „užribiškumo" problema XVI—XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje

Pvz., 1585 m. Upytės pilies Pabėgusių iš dvarų valstiečių „užribiškumo" problema XVI-XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje ISSN 1392-0456 i teisme skundėsi žemvaldis Bartolomėjus Petravičius dėl Ivano Visgirdo tarnų savivalės ir jėga išvestų valstiečių. 1551 m. valdovui pateiktas ieškinys, kuriame skundžiamasi, kad atėjus su teismo siųstu vižu ir kitais pareigūnais atsiimti pabėgusių trijų asmenų, juos priglaudęs bajoras ne tik nenorėjo jų atiduoti, bet ir juos sumušė 3
t-003vidutinis

1585 m. Upytės pilies teisme Valentinas Tancevičius pranešė apie iš jo dvaro išėjusius valstiečius ir pabėgėlio išsivestus gyvulius, o Petraškevičius bei Ivanas Vizgirdas – apie pabėgusius arba savavališkai pasitraukusius valstiečius.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas — Pabėgusių iš dvarų valstiečių „užribiškumo" problema XVI—XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje

1585 m. Upytės pilies teisme Valentinas Tancevičius pranešė apie iš jo dvaro išėjusius valstiečius, tačiau Šeimininkas ypač susisielojo dėl pabėgėlio išsivestų gyvulių. Tų pačių metų kovo mėn. Petraškevičius pranešė apie du nežinia kur pabėgusius valstiečius. Ivanas Vizgirdas pranešė apie „savavališkai iš dvaro pasitraukusius" valstiečius 4 2.
t-004vidutinis

1584 m. Upytės pavieto vaznys Mikalojus Matvejevičius pranešė, kad Mykolas Andrejevičius negalėjo atsiimti pavaldinio iš kunigaikštienės Ščastnos Borovskos valdų: savininkai buvo išvykę, o duktė atsisakė veikti be tėvų sutikimo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas — Pabėgusių iš dvarų valstiečių „užribiškumo" problema XVI—XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje

1584 m. Upytės pavieto vaznys Mikalojus Matvejevičius pranešė, kad ieškovui Mykolui Andrejevičiui kartu su geraisiais žmonėmis nuvykus į kunigaikštienės Ščastnos Borovskos valdas atsiimti pavaldinio, to padaryti nepavyko, nes dvaro savininkai buvo išvykę, o šeimininkų duktė atsisakė ką nors daryti be tėvų sutikimo 4 8. Panašus atvejis aptinkamas 1585 m. Upytės pavieto žemininko Jono Zareckio byloje prieš kitą žemininką Grigorijų Delnickį.
Visi teiginiai ir įrodymai (5 teiginiai, 6 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

gyvenamoji vieta:
Hiriai ir hendai
Hiriai ir hendai gyveno ←:
Hiriai ir hendai
Puslapio nuorodos:
O trečių vasarųPolockas

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Lituanistika-28359-Pabegusiu-is-dvaru-valstieciu-uzribiskumas — Pabėgusių iš dvarų valstiečių „užribiškumo" problema XVI—XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje—33
„Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.—11
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)—12