Narbutas rėmėsi Adomu Bremenietiu ir Albertu Krantcu, aiškindamas šventojo medžio prie Upsalos rūšies neapibrėžtumą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 235
Tą ypatybę kronikininkai priskiria velnio galybei, manydami, kad velniai buvo garbinami toje šventykloje šalies dievų pavidalu. Adomas Bremenietis užsimena apie tokį pat šventąjį ąžuolą, augusį Švedijoje, netoli Upsalos, tačiau Albertas Krantcas* 11, nė kiek neneigdamas, kad tas medis visą laiką žaliavęs, priduria, jog jo rūšies niekas negalėjęs nustatyti. Taigi tai turėjo būti ne ąžuolai, bet kitokios rūšies medžiai, kurie išnyko seniai, dar iki XIII amžiaus, o jų liekana buvo tie milžiniški šventieji medžiai.
Narbutas Upsalos šventovę lygino su Romove, nes joje, remiantis Adomu Bremenietiu, stovėjo trijų vyriausiųjų dievų stabai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 416
Tautos šventovė buvo Upsaloje; ten, kaip Romovės šventykloje, stovėjo trijų vyriausiųjų dievų stabai (Adamus Bremenensis. De situ Daniae. - Cap. 233); ten, kaip ir Romovėje, gyveno tarnauti dievams pašaukti žyniai ir, be abejo, taip pat vyriausiasis žynys. Adomas Bremenietis (skyrius 235) sako: de sacerdotibus, qui ad Ubsolam Daemonibus astare solebant (apie žynius, kurie Upsaloje buvo papratę tarnauti piktosioms dvasioms).
Upsaloje koplyčia vadinama Jogailaičių vardu, o sarkofagas papuoštas Lenkijos, Lietuvos ir Švedijos herbais.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 256
Jos garbei Upsaloje visa koplyčia vadinama Jogailaičių vardu, o sarkofagas papuoštas Lenkijos, Lietuvos ir Švedijos herbais.
Adomas Bremenietis užsimena apie tokį pat šventąjį ąžuo lą, augusį Švedijoje, netoli Upsalos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 235
Tą ypatybę kronikininkai priskiria velnio galybei, manydami, kad velniai buvo garbinami toje šventykloje šalies dievų pavidalu. Adomas Bremenietis užsimena apie tokį pat šventąjį ąžuolą, augusį Švedijoje, netoli Upsalos, tačiau Albertas Krantcas* 11, nė kiek neneigdamas, kad tas medis visą laiką žaliavęs, priduria, jog jo rūšies niekas negalėjęs nustatyti. Taigi tai turėjo būti ne ąžuolai, bet kitokios rūšies medžiai, kurie išnyko seniai, dar iki XIII amžiaus, o jų liekana buvo tie milžiniški šventieji medžiai.
Narbutas aiškino, kad Upsala buvo svarbiausioji teismo vieta ir dievų buveinė, todėl jos reikšmė sutapo su krivio pavadinimu.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.