Apsirūpinus artilerija ir svarbiausia amunicija Vilniuje, likusieji ginklai buvo siuntinėjami po Ukrainos pilis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 294
Apsirūpinus artilerija ir svarbiausia amunicija Vilniuje, likusieji ginklai buvo siuntinėjami po įvairias Lietuvos, Rusios, Voluinės, Podolės ir Ukrainos pilis38. Karaliui, turinčiam tokias dideles karinės amunicijos atsargas, nesunku buvo apginkluoti gausią kariuomenę, 1557 metais sutelktą Vilniuje, iš kur žygiavo į Livoniją prieš didįjį kalavijuočių riterių ordino magistrą Firstembergą, nuo seno engusį karaliaus giminaitį Rygos arkivyskupą.
Karališkųjų muitinių valdytojai Ukrainoje naujais mokesčiais bandė varžyti iš Vilniaus gabenamų prekių prekybą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 304
Karališkųjų muitinių valdytojai Karalystėje ir Ukrainoje su naujais mokesčiais iš Vilniaus gabenamoms prekėms tą prekybą bandė suvaržyti, bet griežti karaliaus draudimai juos veikiai sutramdė54. Svarbi sutartis su Paleckiu, stiklo liejyklos savininku, karaliaus paskirtų senatorių pastangomis, išlaisvino miestą nuo ateityje labai nemalonaus monopolio, kuris būtų smarkiai pakėlęs stiklo kainą miesto gyventojams55.
Švitrigaila prisiglaudė Vitebske, o vėliau nusigavo į Ukrainą praleisti paskutinių senatvės dienų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 236-237
220 ## Puslapis 237 I I I KNYGA dysis magistras gudriausiomis suktybėmis siekė, kad nutrūktų Lietuvos ir Lenkijos sąjunga, grėsmingos jų užmačios žlugo; su Vladislovu Jogaila turėjo būti sudaryta ilgalaikė taika. Švitrigaila, pagaliau atsiduodamas likimui, prisiglaudė Vitebske, o vėliau nusigavo į Ukrainą ramybėje praleisti paskutinių audringos senatvės dienų, o Kęstučio sūnus nuo tol galėjo saugiai valdyti tiekos nelaimių iškamuotą Lietuvą. Palankios buvo visos aplinkybės, nes ir nesutarimai (1434 metų), galėję kilti tarp Žygimanto ir Jogailos, buvo užglaistyti naujos tarpusavio sutarties23.
1595 m. Ukrainoje kuopai vadovavęs karys pasižymėjo malšindamas kazokų sukilimą.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 112
1595 m. Ukrainoje, vadovaudamas kuopai, pasižymėjo malšindamas kazokų sukilimą. Veiksmuose prieš kazokus dalyvavo ir1596 m.
Švitrigaila po prieglobsčio Vitebske nusigavo į Ukrainą praleisti paskutinių savo senatvės dienų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 236-237
220 ## Puslapis 237 I I I KNYGA dysis magistras gudriausiomis suktybėmis siekė, kad nutrūktų Lietuvos ir Lenkijos sąjunga, grėsmingos jų užmačios žlugo; su Vladislovu Jogaila turėjo būti sudaryta ilgalaikė taika. Švitrigaila, pagaliau atsiduodamas likimui, prisiglaudė Vitebske, o vėliau nusigavo į Ukrainą ramybėje praleisti paskutinių audringos senatvės dienų, o Kęstučio sūnus nuo tol galėjo saugiai valdyti tiekos nelaimių iškamuotą Lietuvą. Palankios buvo visos aplinkybės, nes ir nesutarimai (1434 metų), galėję kilti tarp Žygimanto ir Jogailos, buvo užglaistyti naujos tarpusavio sutarties23.
Turkija siekė užvaldyti visą vidinių kovų draskomą Moldaviją ir Valakiją bei plėsti savo ekspansiją toliau į Lenkijai priklausiusios Ukrainos teritoriją.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 114
Jie būdavo ginkluoti lankais ir strėlėmis, kardais, pistoletais ir kitokiais ginklais 112 Mūšio priešistorė XVI a. pabaigoje XVII a. pirmojoje pusėje Lenkija ir Turkija kovojo dėl įtakos Moldavijoje. Turkija siekė užvaldyti visą vidinių kovų draskomą Moldaviją ir Valakiją bei plėsti savo ekspansiją toliau į Lenkijai priklausiusios Ukrainos teritoriją.
Unijos aktai ir Lietuvos Statutas sankcionavo Ukrainos prijungimą prie Lenkijos.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 30
Iš tikrųjų unijos aktai ir Lietuvos Statutas sankcionavo Ukrainos prijungimą prie Lenkijos, pripažino karalių ir bendrą seimą jungtinės valstybės suverenu, užtikrino žemės nuosavybės ir žemėvaldos teisę tik šlėktų luomo nariams, o politines teises — tik federaciją sudarantiems indigenams, o šitai konservavo baudžiavą, kliudė prekiniams ir piniginiams santykiams plėstis, miestams stiprėti ir tuo pačiu lietuvių, baltarusių ir ukrainiečių tautybėms tapti tautomis (nacijomis). Kai 1648 m. Bogdano Chmelnickio vadovaujami sukilę ukrainiečiai bandė atsiskirti nuo Lenkijos ir sudaryti savo valstybę, Lietuvos ir Lenkijos feodalai su šlėktomis slopino juos, panaudodami ne tik jungtinės valstybės, bet ir savo valdų privačią kariuomenę.
Mykolo tėvas Jeremijas kazokų maištų metu buvo turtingiausias Ukrainos ponas ir didžiausias kazokų priešas.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 372
Čia jie turėjo milžiniškų dvarų. Mykolo tėvas Jeremijas kazokų maištų metu buvo turtingiausias Ukrainos ponas ir didžiausias kazokų priešas. Jis su kazokais kariavo net pats vienas, savo jėgomis.
Ukraina įvardyta tarp dabartinių valstybių, kurių atstovai dalyvavo 1791 m. konstitucijos priėmimo procese.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: tarp tradicijų ir naujovių
PDF 90
1791 m. Gegužės 3-iosios konstitucijos ir spalio io-osios Abiejų Tautų tarpusavio įžado priėmimo procese dalyvavo net keleto dabartinių valstybių - Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos - atstovai, tačiau jų įamžinimo šių šalių atminties kultūrose skirtumai išlieka akivaizdūs