Didžiosios kovos apygardoje buvo įkurtos dvi rinktinės: „A“ Trakų apskrityje ir „B“ Ukmergės apskrityje.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 239
Misiūnas, apygarda pavadinta Didžiosios kovos (DKA), įkurtos dvi rinktinės — „A“ (Trakų apskritis) ir „B“ (Ukmergės apskritis). 1946 m.
1944 m. Juozas Misiūnas su maždaug 200 partizanų daliniu keliavo po Ukmergės ir Trakų apskritis ir kovėsi su sovietais.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 239
Vokiečių okupacijos metais buvo geležinkelių apsaugos policininkas Kaišiadoryse. 1944 m. įstojo į Vietinę rinktinę. Sovietams pakartotinai okupavus Lietuvą, 1944 m. organizavo partizanų būrį. Su savo maždaug 200 partizanų daliniu J. Misiūnas nuolat keliavo po Ukmergės ir Trakų apskritis ir nevengdamas susidūrimų kovėsi su sovietais.
Narbuto teigimu, Peipaus ežero estai žodžiu „Litalain“ vadino Lietuvos dalį, kuri jo laiku sudarė Ukmergės apskritį.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 188
Sutiksime net ir su Strijkovskiu, jog egzistavę korolanai, arba kuršiųalanų gentis2. Tai, regis, galima įrodyti tuo, jog estai, gyvenantys prie Peipaus ežero, dar ir šiandien lietuvius vadina Litalain ir šiuo žodžiu supranta Lietuvos dalį, kuri dabar sudaro Ukmergės apskritį*. Bet iš viso to negalima daryti jokios kitos išvados, o tik tą, kurią jau minėjome, būtent jog lietuvių ir kuršių jų dabartinėse žemėse gyventa anksčiau, negu atvykėliai alanai davė pradžią šių lydinių susidarymui.
Ukmergės pilkapį 1838 m. atkasė Karolis Kozakovskis, o kasinėjimai parodė po juo buvusią pelenų ir apdegusių daiktų duobę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 504
Per daugelį metų taip išaugdavo pilkapiai. Ukmergės pilkapis, kurį 1838 metais atkasė Karolis Kozakovskis, duoda pagrindo tuo tikėti. Tas pilkapis ilgus metus buvo užlietas greta esančio ežero, bet, kai neseniai ta vieta buvo nusausinta ir buvo atlikti kasinėjimai, paaiškėjo, jog pilkapis plytėjo ant didžiulės duobės, kuri beveik visa buvo pilna pelenų ir apdegusių daiktų liekanų2.
Teodoro Narbuto cituojamas J. Pomarnackis nurodė, kad Ukmergės apskrityje esantį ponų Strutinskių Daugailių palivarką jo tėvai nuomojo 53 metus, o nuo 1795 m. nuomojo ir jis su šeima.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 33
„Daugailių palivarką,— rašė J. Pomarnackis,— kuris yra ponų Strutinskių nuosavybė, Ukmergės apskrityje penkiasdešimt trejus metus nuomojo mano tėvai, o nuo 1795 metų — ir aš su savo šeimyna.
K. Giečio teigimu, Ukmergės apskrities Kupiškio ir Palėvertio parapijų valstiečiai buvo raginami imtis blaivybės.
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
PDF 62
Anot K. Giečio, imtis blaivybės buvo paraginti Ukmergės apskrities Kupiškio ir palėvertio parapijų valstiečiai.
Ukmergės apskrityje blaivininkai sudarė 84,9 proc. katalikų.
Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla
PDF 134
Kitose apskrityse blaivininkų buvo tiek: Panevėžio — 89,4 proc., Šiaulių — 88,6 proc., Telšių — 88,3 proc., Ukmergės — 84,9 proc., Raseinių — 72 proc. ir Kauno 66,5 proc. katalikų4.
Sidabrinė moneta rasta Ukmergės apskrityje, prie Šventosios upės.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 249
Viena sidabrinė moneta, rasta Ukmergės apskrityje, prie Šventosios upės, turėjo atvaizdą kaip III lentelės 12-ajame piešinyje.
Ukmergės apskrity je prie Obelių ežero degintiniame kape buvo rasti varpeliai, kurie ka daise turėjo panašią paskirtį.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 350
Ukmergės apskrityje prie Obelių ežero degintiniame kape buvo rasti varpeliai, kurie kadaise turėjo panašią paskirtį.