Vytautas gerais santykiais su Didžiuoju Magistru siekė apsaugoti savo susilpnėjusią įtaką Tverio kunigaikštijoje.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 185
Naudodamasis gerais santykiais su Didžiuoju Magistru, jis norėjo apsaugoti savo šiek tiek susilpnėjusią įtaką Rusijoj, ypač Tverio kunigaikštijoj. Jis vėl ėmė artėti su totoriais ir stengėsi su jais atnaujinti gerus santykius^2 ); o norėdamas įsiteikti pačiam Ordinui, 1400 m.
Popiežius Eugenijus IV 1434 m. laiške užtarė Sofiją, Tverės kunigaikščio Boriso dukterį, patekusią Žygimanto galion.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 232
Tačiau ši jo žmona Sofija, Tverės kunigaikščio Boriso duktė, vėliau pateko Žygimanto galion; nes popiežius Eugenijus IV užtarė ją laiške Žygimantui Kęstutaičiui, rašytame iš Florencijos 1434 metų spalio 20 dieną.
Vytauto rytų politikoje Tverė buvo viena iš sričių, kurią jis siekė paimti savo valdžion arba turėti jai didelę įtaką.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 282
Per metų metus rytų reikalai jam vyrauja; jis taikosi ir su vakarų kaimynais, kad tik turėtų laisvas rankas rytuose, kur jam ir priešų ir draugų buvo daug: Pskovas, Naugardas, Maskva, Tveris, Riazanė, Okos aukštupio kunigaikščiai, totoriai. Vytautas nori visus juos paimti savo valdžion ar bent turėti jiems didelę įtaką.
Į Vytauto suvažiavimą atvyko Maskvos didysis kunigaikštis, Tverės-Riazanės, Naugardo ir Pskovo kunigaikščiai bei kiti pasiuntiniai.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 228
Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mozūrijos kunigaikščiai, Maskvos d. kunigaikštis, Tverio-Riazaniaus, Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, Bizantijos imperatoriaus, Ordos, Moldavijos, danų karaliaus ir Kazanės pasiuntiniai^2 ). Visi svečiai dosnaus ir vaišingo šeimininko buvo nuoširdžiai priimti.
Algirdas gynė Tverės kunigaikščio Mykolo teises ir ginklu trukdė Maskvai įsitvirtinti Tverėje.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 272
Gindamas teises savo švogerio, Tverės kunigaikščio Mykolo (Aleksandro sūnaus), Algirdas ginklu kliudė ten įsistiprinti Maskvai. Tris kartus (1368, 1370, 1372) jis, nepasiekdamas aiškios pergalės, žygiavo prieš Maskvą.
1430 m. į Trakus ir Vilnių atvyko Tverės ir Riazanės kunigaikščiai, Maskvos valdovas bei daug kitų svečių iš Rusios.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 174
Į Trakus (1430 metais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo didžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir Riazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Maskvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sūnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos magistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.
1449 m. Kazimieras ir Maskva pasidalijo įtakos sritimis, o Tverė liko Lietuvos įtakoje.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 199
Maža to, Kazimieras net pasidalino su Maskva įtakos sritimis: Maskvos įtakoje buvo palikti Pskovas su D. Naugardu, o Lietuvos įtakoje — Tverė. Riazanei buvo palikta teisė pačiai pasirinkti sau globą.
1432 m. gegužės 15 d. Skirsnemunėje Švitrigaila sustiprino ryšius su Tverės kunigaikščiais.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 68
Gegužės 15 d. Skirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas patvirtino prieš metus pasirašytą sutartį, taip pat Švitrigaila sustiprino ryšius su Naugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir Tverės kunigaikščiais. Tuo tarpu Jogailos Lenkijos santykiai su Ordinu aštrėjo.
Maskva privertė Lietuvos sąjungininkę Tverę pasiduoti jos valdžiai.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 199
Pirmiausia ji privertė savo valdžiai pasiduoti Lietuvos sąjungininkus Tverę ir vėliau Možaiską. Pskovas jai buvo palankus; o D. Naugardą Jonas III po antrojo žygio (pirmasis buvo 1471 m., antrasis — 1479 m.) prijungė prie Maskvos.
Kazimierui pasidalijus įtakos sritimis su Maskva, Tverė buvo palikta Lietuvos įtakoje.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 199
Maža to, Kazimieras net pasidalino su Maskva įtakos sritimis: Maskvos įtakoje buvo palikti Pskovas su D. Naugardu, o Lietuvos įtakoje — Tverė. Riazanei buvo palikta teisė pačiai pasirinkti sau globą.
1328 m. Maskvos kunigaikštis, pasinaudojęs Tverėje kilusiu sukilimu prieš Aukso ordą, gavo mongolų leidimą rinkti duoklę iš kitų Rusios kunigaikštijų.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 21
## Puslapis 21 Gerai organizuota Lietuvos kariuomenė, vedama Lietuvos valdovo Algirdo, rusų žemėse sutriuškino su lietuviais konkuravusius mongolus prie Mėlynųjų vandenų. 1328 m. Maskvos kunigaikštis, pasinaudojęs tuo metu vyriausioje rusėnų žemėje - Tverėje kilusiu sukilimu prieš Aukso ordą (kurios vasalais tuo metu buvo visi ne Lietuvos valdyti rusėnai), gavo mongolų leidimą rinkti duoklę Aukso ordai iš kitų senosios Rusios kunigaikštijų.
Vytautas rytų politikoje siekė valdyti arba stipriai veikti Tverę, Maskvą, Pskovą, Naugardą, Riazanę ir totorius.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 282
Per metų metus rytų reikalai jam vyrauja; jis taikosi ir su vakarų kaimynais, kad tik turėtų laisvas rankas rytuose, kur jam ir priešų ir draugų buvo daug: Pskovas, Naugardas, Maskva, Tveris, Riazanė, Okos aukštupio kunigaikščiai, totoriai. Vytautas nori visus juos paimti savo valdžion ar bent turėti jiems didelę įtaką.
Tverio-Riazanės kunigaikščiai buvo tarp atvykusių dalyvių kartu su Naugardo ir Pskovo kunigaikščiais.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 228
Buvo čia taip pat Vokietijos pasiuntiniai, Silezijos kunigaikščiai ir Hanzos atstovai. Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mozūrijos kunigaikščiai, Maskvos d. kunigaikštis, Tverio-Riazaniaus, Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, Bizantijos imperatoriaus, Ordos, Moldavijos, danų karaliaus ir Kazanės pasiuntiniai^2 ).
Po Aleksandro ir Elenos santuokos į Vilnių atvykstantiems pirkliams iš Tverės ir kitų Rusios miestų imta steigti naujas užeigas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 247
Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplėtė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir skatino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lietuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės. Karalius leido miestui pastatyti Svečių namus, kuriuose rusų pirkliai privalėdavo apsistoti, sumokėti prekių muitą ir apie savo atvykimą iškart pranešti pilininkui4 3 44.
Susilpnėjusią įtaką Rusijoje, ypač Tverės kunigaikštijoje, buvo siekiama apsaugoti gerais santykiais su didžiuoju magistru.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 185
Naudodamasis gerais santykiais su Didžiuoju Magistru, jis norėjo apsaugoti savo šiek tiek susilpnėjusią įtaką Rusijoj, ypač Tverio kunigaikštijoj. Jis vėl ėmė artėti su totoriais ir stengėsi su jais atnaujinti gerus santykius^2 ); o norėdamas įsiteikti pačiam Ordinui, 1400 m.
Algirdo žmonos, Tverės kunigaikštytės, pakviesti bazilijonai jo valdymo pradžioje įsikūrė Vilniuje ir turėjo medinę bažnyčią.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 43
Jau Algirdo viešpatavimo pradžioje Šv. Bazilijaus ordino vienuoliai, jo žmonos, minėtosios Tverės kunigaikštytės, atkviesti, įsikūrė Vilniuje ir turėjo medinę savo bažnyčią17. Bemaž tuo pat metu stovėjo ir kita krikščionių šventykla, Šv.
1430 metais į Vytauto karūnavimo iškilmes Trakuose ir Vilniuje atvyko Tverės kunigaikščiai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 174
Į Trakus (1430 metais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo didžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir Riazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Maskvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sūnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos magistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.
Algirdas buvo vedęs Tverės kunigaikštytę Mariją ir, sekdamas Gedimino politika, leido Vilniuje veikti Romos bei graikų apeigų dvasininkams.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 42-43
26 ## Puslapis 43 I KNYGA krikščionišku tikėjimu, pirmiausia per vedybas su Vitebsko kunigaikštyte Julijona, vėliau - su Tverės kunigaikštyte Marija, sekdamas Gedimino politika, leido, be skirtumo, iš Romos atsiųstiems vienuoliams Vilniuje skelbti evangeliją, o graikų apeigų dvasininkams atlikti savo tikėjimo apeigas.
Maskva privertė Lietuvos sąjungininkę Tverę pasiduoti savo valdžiai.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 199
Pirmiausia ji privertė savo valdžiai pasiduoti Lietuvos sąjungininkus Tverę ir vėliau Možaiską. Pskovas jai buvo palankus; o D. Naugardą Jonas III po antrojo žygio (pirmasis buvo 1471 m., antrasis — 1479 m.) prijungė prie Maskvos.
Švitrigailos žmona Sofija buvo Tverės kunigaikščio Boriso duktė ir vėliau pateko Žygimanto valdžion.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 232
Tačiau ši jo žmona Sofija, Tverės kunigaikščio Boriso duktė, vėliau pateko Žygimanto galion; nes popiežius Eugenijus IV užtarė ją laiške Žygimantui Kęstutaičiui, rašytame iš Florencijos 1434 metų spalio 20 dieną.
1328 m. Tverėje kilus sukilimui prieš Aukso ordą, Maskvos kunigaikštis gavo mongolų leidimą rinkti duoklę iš kitų Rusios kunigaikštijų.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 21
1328 m. Maskvos kunigaikštis, pasinaudojęs tuo metu vyriausioje rusėnų žemėje - Tverėje kilusiu sukilimu prieš Aukso ordą (kurios vasalais tuo metu buvo visi ne Lietuvos valdyti rusėnai), gavo mongolų leidimą rinkti duoklę Aukso ordai iš kitų senosios Rusios kunigaikštijų. Tai reiškė, kad Maskva tapo nauju nuo Lietuvos nepriklausiusių rusėnų žemių centru.
Tverės kunigaikštystė tuo metu buvo viena galingiausių greta Maskvos.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 89
Tuo metu, greta Maskvos, visų galingiausia buvo Tverės kunigaikštystė. Kad ji nekliudytų, Gediminas su ja susigiminiavo, išleisdamas už Tverės kunigaikščio savo dukterį. Apskritai Gediminas daug pasiekė gausingos savo šeimos vedybomis.
Kojelavičiaus pasakojime Tverė, atsikračiusi teisėto kunigaikščio valdžios, susivienijo su maskvėnais.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 532
Kai Tvėrėje ar dėl M a s k v o s ku n ig a ik šMaskvos valdovo Vasiljevitis užima T v e r ę čiaus klastos, ar dėl kokių kitų priežasčių kilo maištas, kunigaikštis, valdinių išvytas iš savo senolių valdų, pabėgo pas karalių. Žadėdamas amžiną santarvę ir deramą karinę pagalbą bet kuriuo at- 1486 m e ta i veju, jis ragino ir kalbino karalių atkeršyti už jam padarytą skriaudą, ypač dėl to, kad visa Tverė, atsikračiusi teisėto kunigaikščio valdžios, susivienijo su maskvėnais, o šia sąjunga Vasiljevičius galėjo smarkiai sustiprinti savo jėgas, jeigu jam kuo greičiausiai nebūsiąs duotas atkirtis. Tverė turėjo labai galingas karo jėgas, ji galėjo išvesti į kovos lauką ligi penkiasdešimties tūkstančių raitelių.
Norėdamas turėti sąjungininką prieš Maskvą, jis vedė Tverės kunigaikščio seserį Julijoną.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 106
Rinkdamas į savo valdžią centrinės Rusijos kunigaikštystes, jis irgi susidūrė su sustiprėjusią Maskva. Norėdamas turėti sąjungininką prieš Maskvą, jis vedė Tverės kunigaikščio seserį Julijoną. Kadangi tuo metu Tverė varžėsi su Maskva dėl įtakos, tai Algirdui teko net kelis kartus padėti savo svainiui prieš Maskvą.
Švitrigaila ne tik kad nenutraukė ryšių su savo sąjungininku ordinu, bet dar padarė naują sąjungą su Maskva ir Tvere.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 184
Valstybei pasidalinus pusiau, buvo aišku, kad ginčą turės išspręsti ginklas. Švitrigaila ne tik kad nenutraukė ryšių su savo sąjungininku ordinu, bet dar padarė naują sąjungą su Maskva ir Tvere. Tad Zigmantui nebeliko kito sąjungininko, kaip tik Lenkija, kuri jam padėjo net ruošiant sąmokslą.
Dėl šio kunigaikščio titulo varžėsi Vladimiro, Tverės ir Maskvos kunigaikščiai.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 198
Kipčako, arba vadinamosios Auksinės, Ordos chanai (iš Sarajaus) rinkdavo iš jų mokesčius ir skirdavo jiems kunigaikščius, kurių vienas buvo laikomas didžiuoju. Dėl šio kunigaikščio titulo varžėsi Vladimiro, Tverės ir Maskvos kunigaikščiai. Chanas tą titulą atiduodavo tam, kuris geriau jam įsiteikdavo ir daugiau sumokėdavo pinigų.
XIV a. pradžioje Tverė varžėsi su Maskva dėl jarlyko, tačiau jį gavo Maskva, įsitvirtinusi ir Vladimire.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 108
XIV a. pradžioje pagrindinėmis varžovėmis dėl jarlyko tapo Tverė ir Maskva, kurią laimėjo Maskva, įsitvirtinusi ir Vladimire.
Lietuvos metraštis teigia, kad ir Moldavų bei Besarabų šalies valdovai, valachų kalba vadinami vaivadomis5, ir Bu'garų šalies val dovas, bulgarų kalba vadinamas despotu6, ir kiti di dieji kunigaikščiai — Tverės didysis kunigaikštis, ir Riazanės didysis kunigaikštis, ir Odojevo didysis ku.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 178
Ir Moldavų bei Besarabų * šalies valdovai, valachų kalba vadinami vaivadomis5, ir Bu'garų šalies valdovas, bulgarų kalba vadinamas despotu6, ir kiti didieji kunigaikščiai — Tverės didysis kunigaikštis, ir Riazanės didysis kunigaikštis, ir Odojevo didysis kunigaikštis, ir Didysis Naugardas, ir Didysis Pskovas;