Vytautas gerais santykiais su Didžiuoju Magistru siekė apsaugoti savo susilpnėjusią įtaką Tverio kunigaikštijoje.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 185
Naudodamasis gerais santykiais su Didžiuoju Ma\ngistru, jis norėjo apsaugoti savo šiek tiek susilpnėjusią įtaką\nRusijoj, ypač Tverio kunigaikštijoj. Jis vėl ėmė artėti su toto\nriais ir stengėsi su jais atnaujinti gerus santykius^2 ); o norėda\nmas įsiteikti pačiam Ordinui, 1400 m.
Popiežius Eugenijus IV 1434 m. laiške užtarė Sofiją, Tverės kunigaikščio Boriso dukterį, patekusią Žygimanto galion.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 232
Tačiau ši jo žmo\nna Sofija, Tverės kunigaikščio Bori\nso duktė, vėliau pateko Žygimanto\ngalion; nes popiežius Eugenijus IV\nužtarė ją laiške Žygimantui Kęstu-\ntaičiui, rašytame iš Florencijos 1434\nmetų spalio 20 dieną.
Vytauto rytų politikoje Tverė buvo viena iš sričių, kurią jis siekė paimti savo valdžion arba turėti jai didelę įtaką.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 282
Per metų metus rytų reikalai jam vyrauja;\njis taikosi ir su vakarų kaimynais, kad tik turėtų laisvas rankas\nrytuose, kur jam ir priešų ir draugų buvo daug: Pskovas, Nau\ngardas, Maskva, Tveris, Riazanė, Okos aukštupio kunigaikš\nčiai, totoriai. Vytautas nori visus juos paimti savo valdžion\nar bent turėti jiems didelę įtaką.
Į Vytauto suvažiavimą atvyko Maskvos didysis kunigaikštis, Tverės-Riazanės, Naugardo ir Pskovo kunigaikščiai bei kiti pasiuntiniai.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 228
Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mo\nzūrijos kunigaikščiai, Maskvos d. kunigaikštis, Tverio-Riaza\nniaus, Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, Bizantijos imperato\nriaus, Ordos, Moldavijos, danų karaliaus ir Kazanės pasiunti\nniai^2 ). Visi svečiai dosnaus ir vaišingo šeimininko buvo nuošir\ndžiai priimti.
Algirdas gynė Tverės kunigaikščio Mykolo teises ir ginklu trukdė Maskvai įsitvirtinti Tverėje.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 272
Gindamas teises savo švogerio, Tverės kunigaikščio Mykolo\n(Aleksandro sūnaus), Algirdas ginklu kliudė ten įsistiprinti Maskvai.\nTris kartus (1368, 1370, 1372) jis, nepasiekdamas aiškios pergalės,\nžygiavo prieš Maskvą.
1430 m. į Trakus ir Vilnių atvyko Tverės ir Riazanės kunigaikščiai, Maskvos valdovas bei daug kitų svečių iš Rusios.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 174
Į Trakus (1430\nmetais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo di\ndžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kuni\ngaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir\nRiazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Mask\nvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sū\nnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos\nmagistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.
1449 m. Kazimieras ir Maskva pasidalijo įtakos sritimis, o Tverė liko Lietuvos įtakoje.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 199
Maža to, Kazimieras net pasidalino su Maskva įtakos sritimis:\nMaskvos įtakoje buvo palikti Pskovas su D. Naugardu, o Lie-\ntuvos įtakoje — Tverė. Riazanei buvo palikta teisė pačiai\npasirinkti sau globą.
1432 m. gegužės 15 d. Skirsnemunėje Švitrigaila sustiprino ryšius su Tverės kunigaikščiais.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 68
Gegužės 15 d.\n\nSkirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas\npatvirtino prieš metus pasirašytą sutartį,\ntaip pat Švitrigaila sustiprino ryšius su\nNaugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir\nTverės kunigaikščiais. Tuo tarpu Jogailos\nLenkijos santykiai su Ordinu aštrėjo.
Maskva privertė Lietuvos sąjungininkę Tverę pasiduoti jos valdžiai.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 199
Pirmiausia ji privertė savo valdžiai pasi-\nduoti Lietuvos sąjungininkus Tverę ir vėliau Možaiską. Psko-\nvas jai buvo palankus; o D. Naugardą Jonas III po antrojo žygio\n(pirmasis buvo 1471 m., antrasis — 1479 m.) prijungė prie\nMaskvos.
Kazimierui pasidalijus įtakos sritimis su Maskva, Tverė buvo palikta Lietuvos įtakoje.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 199
Maža to, Kazimieras net pasidalino su Maskva įtakos sritimis:\nMaskvos įtakoje buvo palikti Pskovas su D. Naugardu, o Lie-\ntuvos įtakoje — Tverė. Riazanei buvo palikta teisė pačiai\npasirinkti sau globą.
1328 m. Maskvos kunigaikštis, pasinaudojęs Tverėje kilusiu sukilimu prieš Aukso ordą, gavo mongolų leidimą rinkti duoklę iš kitų Rusios kunigaikštijų.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 21
## Puslapis 21 Gerai organizuota Lietuvos kariuomenė, vedama Lietuvos val- dovo Algirdo, rusų žemėse sutriuškino su lietuviais konkuravusius mongolus prie Mėlynųjų vandenų. 1328 m. Maskvos kunigaikštis, pasinaudojęs tuo metu vyriau- sioje rusėnų žemėje - Tverėje kilusiu sukilimu prieš Aukso ordą (kurios vasalais tuo metu buvo visi ne Lietuvos valdyti rusėnai), gavo mongolų leidimą rinkti duoklę Aukso ordai iš kitų seno- sios Rusios kunigaikštijų.
Vytautas rytų politikoje siekė valdyti arba stipriai veikti Tverę, Maskvą, Pskovą, Naugardą, Riazanę ir totorius.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 282
Per metų metus rytų reikalai jam vyrauja;\njis taikosi ir su vakarų kaimynais, kad tik turėtų laisvas rankas\nrytuose, kur jam ir priešų ir draugų buvo daug: Pskovas, Nau\ngardas, Maskva, Tveris, Riazanė, Okos aukštupio kunigaikš\nčiai, totoriai. Vytautas nori visus juos paimti savo valdžion\nar bent turėti jiems didelę įtaką.
Tverio-Riazanės kunigaikščiai buvo tarp atvykusių dalyvių kartu su Naugardo ir Pskovo kunigaikščiais.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 228
Buvo čia taip pat Vokietijos pasiuntiniai, Silezijos kunigaikš\nčiai ir Hanzos atstovai. Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mo\nzūrijos kunigaikščiai, Maskvos d. kunigaikštis, Tverio-Riaza\nniaus, Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, Bizantijos imperato\nriaus, Ordos, Moldavijos, danų karaliaus ir Kazanės pasiunti\nniai^2 ).
Po Aleksandro ir Elenos santuokos į Vilnių atvykstantiems pirkliams iš Tverės ir kitų Rusios miestų imta steigti naujas užeigas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 247
Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplė\ntė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir ska\ntino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lie\ntuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės.\nKaralius leido miestui pastatyti Svečių namus, kuriuose rusų\npirkliai privalėdavo apsistoti, sumokėti prekių muitą ir apie\nsavo atvykimą iškart pranešti pilininkui4 3 44.
Susilpnėjusią įtaką Rusijoje, ypač Tverės kunigaikštijoje, buvo siekiama apsaugoti gerais santykiais su didžiuoju magistru.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 185
Naudodamasis gerais santykiais su Didžiuoju Ma\ngistru, jis norėjo apsaugoti savo šiek tiek susilpnėjusią įtaką\nRusijoj, ypač Tverio kunigaikštijoj. Jis vėl ėmė artėti su toto\nriais ir stengėsi su jais atnaujinti gerus santykius^2 ); o norėda\nmas įsiteikti pačiam Ordinui, 1400 m.
Algirdo žmonos, Tverės kunigaikštytės, pakviesti bazilijonai jo valdymo pradžioje įsikūrė Vilniuje ir turėjo medinę bažnyčią.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 43
Jau Algirdo viešpatavimo pradžioje Šv. Bazilijaus ordi no vienuoliai, jo žmonos, minėtosios Tverės kunigaikštytės, atkviesti, įsikūrė Vilniuje ir turėjo medinę savo bažnyčią17. Bemaž tuo pat metu stovėjo ir kita krikščionių šventykla, Šv.
1430 metais į Vytauto karūnavimo iškilmes Trakuose ir Vilniuje atvyko Tverės kunigaikščiai.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 174
Į Trakus (1430\nmetais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo di\ndžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kuni\ngaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir\nRiazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Mask\nvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sū\nnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos\nmagistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.
Algirdas buvo vedęs Tverės kunigaikštytę Mariją ir, sekdamas Gedimino politika, leido Vilniuje veikti Romos bei graikų apeigų dvasininkams.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 42-43
26\n\n## Puslapis 43\n\nI KNYGA\nkrikščionišku tikėjimu, pirmiausia per vedybas su Vitebs\nko kunigaikštyte Julijona, vėliau - su Tverės kunigaikštyte\nMarija, sekdamas Gedimino politika, leido, be skirtumo, iš\nRomos atsiųstiems vienuoliams Vilniuje skelbti evangeliją,\no graikų apeigų dvasininkams atlikti savo tikėjimo apei\ngas.
Maskva privertė Lietuvos sąjungininkę Tverę pasiduoti savo valdžiai.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 199
Pirmiausia ji privertė savo valdžiai pasi-\nduoti Lietuvos sąjungininkus Tverę ir vėliau Možaiską. Psko-\nvas jai buvo palankus; o D. Naugardą Jonas III po antrojo žygio\n(pirmasis buvo 1471 m., antrasis — 1479 m.) prijungė prie\nMaskvos.
Švitrigailos žmona Sofija buvo Tverės kunigaikščio Boriso duktė ir vėliau pateko Žygimanto valdžion.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 232
Tačiau ši jo žmo\nna Sofija, Tverės kunigaikščio Bori\nso duktė, vėliau pateko Žygimanto\ngalion; nes popiežius Eugenijus IV\nužtarė ją laiške Žygimantui Kęstu-\ntaičiui, rašytame iš Florencijos 1434\nmetų spalio 20 dieną.
1328 m. Tverėje kilus sukilimui prieš Aukso ordą, Maskvos kunigaikštis gavo mongolų leidimą rinkti duoklę iš kitų Rusios kunigaikštijų.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 21
1328 m. Maskvos kunigaikštis, pasinaudojęs tuo metu vyriau- sioje rusėnų žemėje - Tverėje kilusiu sukilimu prieš Aukso ordą (kurios vasalais tuo metu buvo visi ne Lietuvos valdyti rusėnai), gavo mongolų leidimą rinkti duoklę Aukso ordai iš kitų seno- sios Rusios kunigaikštijų. Tai reiškė, kad Maskva tapo nauju nuo Lietuvos nepriklausiusių rusėnų žemių centru.
Tverės kunigaikštystė tuo metu buvo viena galingiausių greta Maskvos.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 89
Tuo metu, greta Maskvos, visų ga- lingiausia buvo Tverės kunigaikštystė. Kad ji nekliudytų, Gedi- minas su ja susigiminiavo, išleisdamas už Tverės kunigaikščio savo dukterį. Apskritai Gediminas daug pasiekė gausingos savo šeimos vedybomis.
Kojelavičiaus pasakojime Tverė, atsikračiusi teisėto kunigaikščio valdžios, susivienijo su maskvėnais.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 532
Kai Tvėrėje ar dėl M a s k v o s ku n ig a ik š- Maskvos valdovo Vasiljevi- tis užima T v e r ę čiaus klastos, ar dėl kokių ki tų priežasčių kilo maištas, ku nigaikštis, valdinių išvytas iš savo senolių valdų, pabė go pas karalių. Žadėdamas amžiną santarvę ir deramą karinę pagalbą bet kuriuo at- 1486 m e ta i veju, jis ragino ir kalbino karalių atkeršyti už jam pa darytą skriaudą, ypač dėl to, kad visa Tverė, atsikra čiusi teisėto kunigaikščio valdžios, susivienijo su mas- kvėnais, o šia sąjunga Vasiljevičius galėjo smarkiai sustiprinti savo jėgas, jeigu jam kuo greičiausiai nebū siąs duotas atkirtis. Tverė turėjo labai galingas karo jėgas, ji galėjo išvesti į kovos lauką ligi penkiasdešim ties tūkstančių raitelių.
Tverė teikė karinę pagalbą Švitrigailai, nes jos didysis kunigaikštis Borisas Aleksandravičius buvo jo giminaitis ir laikėsi sutarties su LDK.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).
* Jaroslavas tikrai buvo Tverės didžiojo kunigaikščio Boriso Aleksandravičiaus brolis. Talkininkaudamas Svitrigai'ai, žuvo Pa baisko (Ukmergės) m ūšyje 1435 m. Tverė teikė karinę pagalbų Svitrigai'ai. kadangi jos didysis kunigaikšl s (nuo 1425 m.) Boruos Aleksandravičius (1399— I4fil| buvo Švitrigailos giminaitis (Švitrigaila buvo vedęs spėjamų Bonso Aleksandrovičiaus pusseserę Onų); be to, Tverės didysis kunigaikš tis Borisas Aleksandravičius dar 1427 m. buvo sudaręs su LDK su tarti, kurios laikėsi ir Vytautui mirus.
Norėdamas turėti sąjungininką prieš Maskvą, jis vedė Tverės kunigaikščio seserį Julijoną.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 106
Rinkdamas į savo valdžią centrinės Rusijos kunigaikštystes, jis irgi susidūrė su sustiprė- jusią Maskva. Norėdamas turėti sąjungininką prieš Maskvą, jis vedė Tverės kunigaikščio seserį Julijoną. Kadangi tuo metu Tverė varžėsi su Maskva dėl įtakos, tai Algirdui teko net kelis kartus padėti savo svainiui prieš Maskvą.
Švitrigaila ne tik kad nenutraukė ryšių su savo sąjungininku ordinu, bet dar padarė naują sąjungą su Maskva ir Tvere.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 184
Valstybei pasidalinus pusiau, buvo aišku, kad ginčą turės išspręsti ginklas. Švitrigaila ne tik kad nenutraukė ryšių su savo sąjungininku ordinu, bet dar pa- darė naują sąjungą su Maskva ir Tvere. Tad Zigmantui nebeliko kito sąjungininko, kaip tik Len- kija, kuri jam padėjo net ruo- šiant sąmokslą.
Dėl šio kunigaikščio titulo varžėsi Vladimiro, Tverės ir Maskvos kunigaikščiai.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 198
Kipča- ko, arba vadinamosios Auksinės, Ordos chanai (iš Sarajaus) rinkdavo iš jų mokesčius ir skirdavo jiems kunigaikščius, kurių vienas buvo laikomas didžiuoju. Dėl šio kunigaikščio titulo varžėsi Vladimiro, Tverės ir Maskvos kunigaikščiai. Chanas tą titulą atiduodavo tam, kuris geriau jam įsiteikdavo ir daugiau sumokėdavo pinigų.