Slapta Lietuvos bajorų delegacija vyko į Tilžę pas Napoleoną, tikėdamasi nusikratyti Rusijos valdžios Lietuvoje. Tarnaudamas Rusijos kariuomenėje, T. Narbutas 1807 m. dalyvavo Tilžės ir Austerlico kautynėse, kur buvo sužeistas. Narbutas rašo, kad už Tilžės, prie Sancinės, buvo apkasas arba piliakalnis, vietinių vadintas Kroniszkas-Pilnis, tai yra Kruonio pilimi.
Varšuvos kunigaikštijos įkūrimas sukėlė vilčių nusikratyti Rusų valdžia ir Lietuvoje. Tuo tikslu pas Napoleoną į Tilžę buvo nuvykusi net slapta Lietuvos bajorų delegacija. Bet iš to nieko neišėjo, nes Napoleonas nenorėjo kariauti su caru Alek- sandru I (1801—1825 m.). Tilžėje padaryta su Aleksandru I taika (1807 m.) palaidojo Lietuvos bajorų viltis.
Tarnaudamas Rusijos kariuomenėje, 1807 m. daly\nvavo Tilžės ir Austerlico kautynėse, kur buvo sužeistas. T. Nar\nbutas taip pat dalyvavo 1808-1809 m. Rusijos-Švedijos kare.
Iš mano tyrimų paaiškėja, kad ne tik mano kaimelyje, bet ir daugelyje tikrosios Lietuvos vietų yra įvairių vietovių, vadi namų Kronie. Už Tilžės, žemiau Vingio (Winge) dvaro, prie Sancinės, kur Nemunas išsišakoja į dvi atšakas - Giliją ir Rus nę, prarasdamas savo pavadinimą, buvo apkasas, arba pilia kalnis, vietinių vadinamas Kroniszkas - Pilnis, tai yra Kruonio (Kronu) pilimi. Ties Prienais, kur Nemunas daro pusračio vingį, pastebėjau pil i a k ai n Į Krono-kilpinie, tai yra Kruonio kilpą (Luk Kronu).
Kurį laiką Kęstutis laikėsi ramiai, tačiau žemėmis. Kryžiuočiai, vedami Sembos fogto, savo ruož tu, negalėdami pasivyti traukiančio namo Kęstučio, nu siaubė Ariogalos žemes. Kai Algirdas bei Aleksandras Karijotaitis su keliomis žygio voromis padalyta kariuo mene iš karto nuniokojo daugelį Prūsijos vietų ir, su griovę svarbias pilis Tilžę bei Ragainę ir daugybę kitų miestų, išsivarė aštuonis šimtus belaisvių, Prūsijos ma gistras irgi sėkmingai nusiaubė didelius Lietuvos plo tus.