Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Vieta

Tepliava

6 teiginiai7 įrašai0 ryšių

Vikipedijos įžanga

Tepliava (arba Tepliuva; vok. Tapiau, 1945–1946 m. rus. Тапиау, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. Gvardeiskas, rus. Гвардейск) – miestas Rusijoje, Kaliningrado srities centrinėje dalyje, 40 km į rytus nuo Karaliaučiaus, istorinių Sembos ir Nadruvos paribyje. Gvardeisko rajono centras. Išvystyta maisto ir tekstilės pramonė, makaronų fabrikas, mėsos kombinatas, žuvies apdirbimo cechas, duonos ir konditerijos įmonė, sūrinė, kojinių mezgykla. Pietiniu Priegliaus krantu praeina geležinkelis Karaliaučius–Įsrutis–Kaunas, yra Tepliavos geležinkelio stotis. Išlikusi XIV a. pilis, XVI a. bažnyčia (dabar – cerkvė), rotušė (pastatyta 1922 m.), yra istorijos kultūros muziejus.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Tepliava – istorinė vietovė ir pilis Deimenos bei Priegliaus santakoje, siejama su prūsų žeme Semba. 1265 m. čia Ordinas pastatė pilį, kurią prūsai vadino Surgurbiu. Tvirtovė buvo įrengta siekiant lengviau tramdyti sembus, todėl Tepliava tapo svarbiu karinės kontrolės ir tikėjimo įtvirtinimo tašku. Petro Dusburgiečio kronikoje pasakojama, kad karaliui atžygiavus į Tepliavos valsčių, dalis vietos gyventojų, baimindamiesi smurto, atidavė savo sūnus įkaitais ir prisiekė paklusti krikščionių tikėjimui bei broliams. Kronikos aiškinamajame komentare taip pat pažymima, kad Tepliavos pilies pastatymas aprašytas ne chronologine tvarka, nors iš analų žinoma, kad ji pastatyta 1265 m.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Aplinka
  • Deimenos ir Priegliaus santaka; Tepliavos prūsų pilis, atrodo, stovėjo santakoje, kairiajame Deimenos krante.
  • Šaltinio komentare; vietos nustatymas siejamas su buvusia Tepliava (dab. Gvardeiskas).
Fiziniai bruožai
  • Tepliava buvo pilis; prūsų pilis vadinta Surgurbiu.
  • 1265 m. pastatyta Tepliavos pilis, kurią prūsai vadino Surgurbiu.
Paskirtis
  • Tepliavos ir Laukstetų pilys buvo sustiprintos, kad būtų lengviau tramdyti sembus.
  • Petro Dusburgiečio kronikos pasakojimas apie pilių statybą po antrosios atskalūnybės.
Infrastruktūra
  • 1265 m. Ordinas Tepliavoje pastatė savo pilį.
  • Šaltinio komentare apie vietą ir Ordino veiksmus.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-003vidutinis

1265 m. pastatyta Tepliavos pilis buvo prūsų vadinama Surgurbiu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie tai, kaip Sembos žemėje buvo pastatytos Tepliavos ir Laukstetų pilys Po antrosios atskalūnybės buvo pastatyta 1265 m. Tepliavos pilis, kurią prūsai vadino Surgurbiu384, o ilgainiui— Viklandsorto385 pilis, kuri dabar vadinama Laukstetais386 nuo vieno ten gyvenusio sembo, vadinamo Laukstetu, vardo, jas sustiprinant, kad būtų lengviau tramdyti sembus. 113 (108).
t-002vidutinis

Tepliava buvo Deimenos ir Priegliaus santakoje, o 1265 m. Ordinas čia pastatė savo pilį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

327 D. — Tapiow, Jer.— Tapiowe; Tepliava (buv. Tapiau, dab. Gvardeiskas) Deimenos ir Priegliaus santakoje. Tepliavos vardu vadintas valsčius, kuriame buvusi prūsų pilis Surgurbis (žr. D. III, 112; GAO, p. 177), stovėjusi, atrodo, santakoje, Deimenos kair. krante. Ordinas 1265 m. čia pastatė savo Tepliavos pilį (prūsų pilies ieškota ir kiek toliau į šiaurę nuo Tepliavos).
t-001

Karaliui atžygiavus į Tepliavos valsčių, kai kurie vietos gyventojai atidavė jam savo sūnus įkaitais ir prisiekė paklusti tikėjimui bei broliams.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Paskui jis atžygiavo į Kvedenavos324, Valdavos325, Kaimo326 ir Tepliavos327 valsčius, ten kai kurie, bijodami, kad ir čia jis nepridarytų panašių skerdynių kaip kitur, atidavė jam įkaitais savo sūnus, galvomis prisiekdami nuolankiai paklusti tikėjimui ir broliams. Viską tinkamai sutvarkęs, karalius perdavė broliams minėtuosius įkaitus, o pats nužygiavo prie kalvos, kurioje dabar stovi Karaliaučiaus pilis, patardamas broliams čia pastatyti pilį tikėjimui ginti ir palikdamas jiems puikių, tikrai karališkų dovanų šiai statybai.
t-223862vidutinis

Prūsai Tepliavos pilį vadino Surgurbiu.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie tai, kaip Sembos žemėje buvo pastatytos Tepliavos ir Laukstetų pilys Po antrosios atskalūnybės buvo pastatyta 1265 m. Tepliavos pilis, kurią prūsai vadino Surgurbiu384, o ilgainiui— Viklandsorto385 pilis, kuri dabar vadinama Laukstetais386 nuo vieno ten gyvenusio sembo, vadinamo Laukstetu, vardo, jas sustiprinant, kad būtų lengviau tramdyti sembus. 113 (108).
t-004vidutinis

Petro Dusburgiečio kronikoje Tepliavos pilies pastatymas minimas ne chronologine tvarka, prieš 1263 m. Kroicburgo įvykį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apžvelgiant Didžiojo prūsų sukilimo laikus, iš pradžių (nedatuojant) kalbama apie Tepliavos ir Lochštetės pilių pastatymą (III, 112) (iš analų žinome, jog pirmoji pastatyta 1265 m.., o antroji 1270 m.138), o jau po to aprašoma, kaip broliai pasitraukė iš Kroicburgo (įvykį kronikininkas datuoja 1263 m.
t-005vidutinis

Apie tai, kaip Sembos žemėje buvo pastatytos Tepliavos ir Laukstetų pilys Po antrosios atskalūnybės buvo pastatyta 1265 m. Tepliavos pilis, kurią prūsai vadino Surgurbiu384, o ilgainiui— Viklandsorto385 pilis, kuri dabar vadinama Laukstetais386 nuo vieno ten.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie tai, kaip Sembos žemėje buvo pastatytos Tepliavos ir Laukstetų pilys Po antrosios atskalūnybės buvo pastatyta 1265 m. Tepliavos pilis, kurią prūsai vadino Surgurbiu384, o ilgainiui— Viklandsorto385 pilis, kuri dabar vadinama Laukstetais386 nuo vieno ten gyvenusio sembo, vadinamo Laukstetu, vardo, jas sustiprinant, kad būtų lengviau tramdyti sembus. 113 (108).
Visi teiginiai ir įrodymai (6 teiginiai, 7 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)—67