Tepliava

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

327 D. — Tapiow, Jer.— Tapiowe; Tepliava (buv. Tapiau, dab. Gvardeiskas) Deimenos ir Priegliaus santakoje. Tepliavos vardu vadintas valsčius, kuriame buvusi prūsų pilis Surgurbis (žr. D. III, 112; GAO, p. 177), stovėjusi, atrodo, santakoje, Deimenos kair. krante. Ordinas 1265 m. čia pastatė savo Tepliavos pilį (prūsų pilies ieškota ir kiek toliau į šiaurę nuo Tepliavos).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie tai, kaip Sembos žemėje buvo pastatytos Tepliavos ir Laukstetų pilys Po antrosios atskalūnybės buvo pastatyta 1265 m. Tepliavos pilis, kurią prūsai vadino Surgurbiu384, o ilgainiui— Viklandsorto385 pilis, kuri dabar vadinama Laukstetais386 nuo vieno ten gyvenusio sembo, vadinamo Laukstetu, vardo, jas sustiprinant, kad būtų lengviau tramdyti sembus. 113 (108).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apžvelgiant Didžiojo prūsų sukilimo laikus, iš pradžių (nedatuojant) kalbama\napie Tepliavos ir Lochštetės pilių pastatymą (III, 112) (iš analų žinome, jog pirmoji\npastatyta 1265 m.., o antroji 1270 m.138), o jau po to aprašoma, kaip broliai pasitraukė\niš Kroicburgo (įvykį kronikininkas datuoja 1263 m.

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Apie tai, kaip Sembos žemėje buvo pastatytos Tepliavos ir Laukstetų pilys Po antrosios atskalūnybės buvo pastatyta 1265 m. Tepliavos pilis, kurią prūsai vadino Surgurbiu384, o ilgainiui— Viklandsorto385 pilis, kuri dabar vadinama Laukstetais386 nuo vieno ten gyvenusio sembo, vadinamo Laukstetu, vardo, jas sustiprinant, kad būtų lengviau tramdyti sembus. 113 (108).

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Paskui jis atžygiavo į Kvedenavos324, Valdavos325, Kaimo326 ir Tepliavos327 valsčius, ten\nkai kurie, bijodami, kad ir čia jis nepridarytų panašių skerdynių kaip kitur, atidavė jam\nįkaitais savo sūnus, galvomis prisiekdami nuolankiai paklusti tikėjimui ir broliams. Viską\ntinkamai sutvarkęs, karalius perdavė broliams minėtuosius įkaitus, o pats nužygiavo\nprie kalvos, kurioje dabar stovi Karaliaučiaus pilis, patardamas broliams čia pastatyti\npilį tikėjimui ginti ir palikdamas jiems puikių, tikrai karališkų dovanų šiai statybai.