vieta

Šventasis miškas prie Tenenio upės

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas rašo, kad krikščionims iš smalsumo buvo draudžiama įžengti į šventuosius miškelius, bet nelaimingiesiems veikiausiai ne.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 262

Krikščionims iš smalsumo buvo draudžiama įžengti į tuos miškelius, bet nelaimingiesiems - tikriausiai ne4. Hartknochas pagal senus duomenis nurodo garsų šventąjį mišką, kurio vietą senovės Prūsijos žemėlapiuose pažymi prie Žemaitijos sienos, santakoje dviejų upių, iš kurių viena įteka į Rusnės įlanką. Jis turėjo būti prie Tenenio upės, rodos, toje vietoje, kur yra Prūsijos Romučių (Romuten) kaimas, o Že maitijoje, tik už sienos - Romuniškiai (Romuniszki).

t-002vidutinis

Hartknochas šventąjį mišką lokalizavo prie Žemaitijos sienos, dviejų upių santakoje, iš kurių viena įteka į Rusnės įlanką.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 262

Hartknochas pagal senus duomenis nurodo garsų šventąjį mišką, kurio vietą senovės Prūsijos žemėlapiuose pažymi prie Žemaitijos sienos, santakoje dviejų upių, iš kurių viena įteka į Rusnės įlanką. Jis turėjo būti prie Tenenio upės, rodos, toje vietoje, kur yra Prūsijos Romučių (Romuten) kaimas, o Že maitijoje, tik už sienos - Romuniškiai (Romuniszki). Tas pats autorius mini garsų mišką Prūsijos provincijoje Sambijoje; jis buvo Pabėčių kaimo apylinkėse.