Šventasis miškas prie Tenenio upės

Santrauka

Narbutas rašo, kad krikščionims iš smalsumo buvo draudžiama įžengti į šventuosius miškelius, bet nelaimingiesiems veikiausiai ne. Hartknochas šventąjį mišką lokalizavo prie Žemaitijos sienos, dviejų upių santakoje, iš kurių viena įteka į Rusnės įlanką.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Narbutas rašo, kad krikščionims iš smalsumo buvo draudžiama įžengti į šventuosius miškelius, bet nelaimingiesiems veikiausiai ne. global_id t-188972		c-001
t-002 Hartknochas šventąjį mišką lokalizavo prie Žemaitijos sienos, dviejų upių santakoje, iš kurių viena įteka į Rusnės įlanką. global_id t-188973		c-002

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Hartknochas šventąjį mišką lokalizavo prie Žemaitijos sienos, dviejų upių santakoje, iš kurių viena įteka į Rusnės įlanką.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Hartknochas pagal senus duomenis nurodo garsų šventąjį mišką, kurio vietą senovės Prūsijos žemėlapiuose pažymi prie Žemaitijos sienos, santakoje dviejų upių, iš kurių viena įteka į Rusnės įlanką. Jis turėjo būti prie Tenenio upės, rodos, toje vietoje, kur yra Prūsijos Romučių (Romuten) kaimas, o Že­ maitijoje, tik už sienos - Romuniškiai (Romuniszki). Tas pats autorius mini garsų mišką Prūsijos provincijoje Sambijoje; jis buvo Pabėčių kaimo apylinkėse.

patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai