t-001vidutinis
Kojelavičiaus pasakojime Germantas pagal Šventaragio prašymą apvalė aikštę ir paskelbė ją valdovų laidotuvių vieta.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Mat Šventaragis, būdama* \ngyvas, kartą medžioklės metu pateko į be galo žavin\ngą vietą, kur į Nerį įteka Vilnios upė, apibėgdama ly\ngumą, apsuptą aukštų kalnų ir apaugusią pušynais. \nVos užmetus žvilgsnį, ši puiki lyguma taip sužavėjo \nseneliui širdį, jog jis paprašė Germantą, jam mirus, \nniekur kitur neieškoti vietos nei laidotuvėms, nei lau\nžui, nei kapui, norėdamas, kad ši aikštė ateityje am\nžinai būtų skiriama valdovams deginti ir jų pelenams \nlaidoti. Germantas viską sąžiningai padarė, ko prašo\nmas: jis apvalė aikštę, iškirsdamas visus medžius, ir \nją, paisydamas visų apeigų, apskelbė laidotuvių vieta; \ngreta pasilikusį miškelį paskyrė audrų tvarkytojui, va\ndinamajam žaibų dievui Perkūnui; kad žmonės, atlik\ndami tikybines apeigas, gausiau šią vietą lankytų, bu\nvo įsteigtos, suteikus didelę paramą, žynių tarnybos.