Šventaragio slėnis

Santrauka

Sėkmingai medžiodamas kalne (Neries ir Vilnelės san­ takoje), Gediminas nukovęs taurą, o paskni Šventaragio slėnyje (kur vėliau pastatyta katedra) susapnavęs įdomų sapną, kurį tepa­ jėgęs tik vyriausias žynys Lizdeika išaiškinti. 8) 374 Šventaragio slėnys 244 Šv.

Teiginiai

Teiginys	Kontekstas	Pagrindžia
t-001 Šventaragio slėnyje Gediminas susapnavęs sapną, kurį išaiškino vyriausias žynys Lizdeika.		c-001
t-002 Šventaragio slėnyje prie pilies kalno Vilniaus lietuviai kūreno šventąją ugnį.		c-002
t-003 Šventaragio slėnyje, kur dabar stovi katedra, iki krikščionybės įvedimo degė amžinoji ugnis Gabija.		c-003
t-004 Šventaragio slėnyje buvęs aukuras naudotas mirusiųjų kūnams deginti pagal lietuvių pagonių papročius.		c-004
t-005 Šventaragio slėnio pavadinimas sietas su žodžiais „Šventas Ragas“ ir slėnio kyšuliu tarp Vilijos ir Vilnios.		c-005
t-006 Pasakojama, kad Gediminas po Trakų pilies įkūrimo su palyda nusigavo į Šventaragio slėnį prie Vilnios žiočių.		c-006
t-007 Šventaragio slėnyje Germantas esą vertė miškus lydimais ir plėtė senovinę Vilniaus gyvenvietę Vilijos link.		c-007
t-008 Šventaragio slėnyje tarp Vilijos ir Vilnelės degė lietuvių garbinta amžinoji ugnis Gabija.		c-008

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Šventaragio slėnyje Gediminas susapnavęs sapną, kurį išaiškino vyriausias žynys Lizdeika.

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

Gražia legenda yra apipintas Vilniuje valstybės sostinės įkūrimas^14. Sėkmingai medžiodamas kalne (Neries ir Vilnelės san­ takoje), Gediminas nukovęs taurą, o paskni Šventaragio slėnyje (kur vėliau pastatyta katedra) susapnavęs įdomų sapną, kurį tepa­ jėgęs tik vyriausias žynys Lizdeika išaiškinti. Valdovo sapne gir­ dėtas staugimas «geležinio vilko », «lyg jame butų staugę šimtas vilkų », reiškęs, jog toje vietoje busiąs pastatytas miestas, kuris pasieksiąs didelio garso.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	aukstas
patikimumo_saltinis	ai

c-002

Santrauka: Šventaragio slėnyje prie pilies kalno Vilniaus lietuviai kūreno šventąją ugnį.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

Katedra, kaipo būsianti vyriausia Lietuvos bažny­ čia, kad pabrėžtų seno lietuvių tikėjimo pakeitimą naujuoju, statyta toje vietoje, kur Vilniaus lietuviai kūreno savo šventąją ugnį. Tai buvo Šventaragio slėny prie pat pilies kalno. Yra išlikęs padavimas, kad jos didysis altorius įkurtas pačioj šven­ toj ugniavietėj.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-003

Santrauka: Šventaragio slėnyje, kur dabar stovi katedra, iki krikščionybės įvedimo degė amžinoji ugnis Gabija.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Ties ta puikiąja upe, laikantis senų tradicijų, kronikininkų perduo­ tų, slėnyje, kur nuo senovės augo ąžuolai, kur dabar stovi katedra, iki krikščioniškojo tikėjimo įvedimo ir visą epochą gal iki Gedimino, degė amžinoji ugnis, vadinta Gabija, - die­ vaičio Perkūno garbei. Ją saugojo ir kurstė žyniai, o jų vy­ riausiasis Krivių Krivaitis buvo pranašas, o Lietuvos kūri­ mosi metu gal buvo paprastų ir laisvų žmonių vienas vadų ir patriarchų.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-004

Santrauka: Šventaragio slėnyje buvęs aukuras naudotas mirusiųjų kūnams deginti pagal lietuvių pagonių papročius.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Tas slėnis, vadintas Šventaragio, buvo skirtas aukurui, ant kurio pagal lietuvių pagonių papročius degin­ davo mirusiųjų kūnus; ant jų ne kartą iškilmingai būdavo atiduoti ugniai Lietuvos kunigaikščių palaikai kartu su išti­ kimu tarnu, šunimis ir žirgu, išbandytu mūšiuose7. Tad ga- 6 Sklido seniau tarp žmonių tokia le­ genda apie medinę pilį, kuri labai gi­ lioje senovėje stūksojusi prie Vilnios upės, ant kalvos, kur dabar yra Kū­ dikėlio Jėzaus ligoninė.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-005

Santrauka: Šventaragio slėnio pavadinimas sietas su žodžiais „Šventas Ragas“ ir slėnio kyšuliu tarp Vilijos ir Vilnios.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Many­ čiau, kad Šventaragiu buvo vadina­ ma nuo lietuviškų žodžių Šventas Ragas - altorius, ir kartu turėjo var­ dą Swiaty-roh - nuo rusiško pavadi­ nimo šventas ragas, mat tas slėnis baigėsi tarsi žemės pleištu tarp Vili­ jos ir Vilnios upių kyšulyje [rog ru­ sų tarmėse - kyšulys, vert.], kur kiek tolėliau nuo Perkūno šventyklos se­ novėje, dar iki Gedimino, būdavo laidojami mirusiųjų pelenai. Tad ru­ siškas pavadinimas Swiaty-roh galėjo būti duetas todėl, kad Vilnius, bū­ damas gerokai arčiau prie aukštuti­ nės Lietuvos sienų, rusinu jau buvo lankytas, gal nuo pat gyvenvietės pastatymo pradžios.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-006

Santrauka: Pasakojama, kad Gediminas po Trakų pilies įkūrimo su palyda nusigavo į Šventaragio slėnį prie Vilnios žiočių.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Anot jų, Gediminas, po Trakų pilies įkūrimo medžiojęs aplinkinėse giriose, nusi­ dangino su visu guotu į Šventaragio slėnį, už keturių mylių nuo Trakų, kur Vilnios upė įteka į Viliją. „Tad tenai Gedimi­ nas (Strijkovskio žodžiai), prie pasakojimais apipintų ugnia­ kurų, girioje tarpu kalnų, kuriuos dabar Plikaisiais vadina, medžiodamas, be daugybės kitų žvėrių, pats strėle iš kilpi­ nės pašovė didžiulį taurą ir pribaigė jį ant to kalno, kur dabar Vilniaus Aukštutinė pilis - pastarąjį kalną ir dabar Tauro kal­ nu vadina, o to tauro kailį ir ragus, auksu aptaisytus, su ver­ tingomis brangenybėmis ilgai ižde saugojo, net iki Vytauto laikų, o Vytautas, kuris paprastai dideliuose susiėjimuose ir svetimšalių pasiuntinių priėmimuose iš tų ragų gerdavo, vie­ ną jų tad kaip didžią dovaną kartą garbingame valdovų ir kunigaikščių suvažiavime Lucke 1429 metais įteikė Romos imperatoriui Vengrijos karaliui Zigmantui/7 ir t.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-007

Santrauka: Šventaragio slėnyje Germantas esą vertė miškus lydimais ir plėtė senovinę Vilniaus gyvenvietę Vilijos link.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Netgi pats Vilniaus vardas, paeinantis ne nuo didesniosios Vilijos, bet nuo mažesniosios upės, Vilnios, į aną įtekančios, rodo, kad pirmykštė gyvenvietė turėjo būti prie Vilnios, ir kad Germantas, Šventaragio slėnyje miškus lydimais vertęs, kaip ir Gediminas keliasdešimt metų vė­ liau ant kalno statydinęs mūro tvirtovę, iškilusią jo viršūnė­ je, nieko daugiau nedarę, tik artinę Vilijos link ir plėtę seno­ vinę Vilniaus gyvenvietę, palei Vilnios, arba Vilnelės, krantus nusidriekusią ir medinės pilies saugomą. Pagaliau visas tas aplinkinis kraštas, kuriame yra Vilnius, kaip nuo Rusios sienų netoli esantis, jau labai seniai turėjo būti apgy­ vendintas, ką liudija tokios tankiai gyvenamos vietovės ir pilys, pirmiausia medinės, o jau XIV amžiuje perstatytos į mūrines, kaip antai: Kernavė, Senieji ir Naujieji Trakai1 .

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai

c-008

Santrauka: Šventaragio slėnyje tarp Vilijos ir Vilnelės degė lietuvių garbinta amžinoji ugnis Gabija.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Reikš­ mingiausia jos dalis buvo šventasis Šventaragio slėnis,’ rėpian­ tis pleištu įsiterpusią lanką tarp Vilijos ir Vilnelės, nuo senų senovės apaugęs ąžuolais; ten degė amžinoji ugnis - Gabija, didžiai garbinama lietuvių. Čia pat medinė šventykla, prie kurios šliejosi pagonių vaidilų būstai. Tolėliau, toje vietoje, kur dabar stovi katedra, stūksojo negrabus dievo Perkūno stabas, pastatytas ant akmeninės pakylos.

teiginio_tipas	faktas
patikimumo_lygis	vidutinis
patikimumo_saltinis	ai