Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
9 teiginiai9 įrašai3 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Šveicarija (vok. Schweiz, pranc. Suisse, it. Svizzera, ret. Svizra; oficialiai Šveicarijos Konfederacija, vok. Schweizerische Eidgenossenschaft, pranc. Confédération suisse, it. Confederazione Svizzera, ret. Confederaziun svizra, lot. Confoederatio Helvetica) – valstybė Vidurio Europos pietvakariuose. Sostinė – Bernas. Šiaurėje ribojasi su Vokietija, rytuose – su Austrija ir Lichtenšteinu, pietuose – su Italija, vakaruose – su Prancūzija. Šalį sudaro 26 kantonai. Šveicarijoje vartojamos keturios oficialios kalbos: vokiečių, prancūzų, italų ir retoromanų. Šveicarija yra ELPA, Europos Tarybos, Pasaulio prekybos organizacijos, JTO organizacijų narė, 2004 m. prisijungė prie Šengeno erdvės.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Šveicarija šiame istoriniame kontekste buvo svarbi lietuvių politinės veiklos, paramos ir kultūrinių idėjų sklaidos vieta. Neutralioje Šveicarijoje susidaręs negausus, bet aktyvus lietuvių būrys, daugiausia remtas Amerikos lietuvių organizacijų lėšomis, šelpė Vokietijoje laikomus lietuvius belaisvius ir skleidė žinias apie lietuvių teisę savarankiškai tvarkytis. Antrojoje Lozanos konferencijoje nutarta Šveicarijoje įkurti politinės propagandos centrą bei Rusijos, Lietuvos ir Amerikos lietuvių tarybą, kurios veikla turėjo remtis nepriklausomybės reikalavimu. Šveicarijos komitetai darbavosi iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos, o Lozanoje susirinkdavo Rusijos, Lietuvos, Italijos ir Šveicarijos lietuviai. Išskirtinę kultūrinę reikšmę rodo tai, kad 1919 m. Šveicarijoje išleistas Stasio Šalkauskio veikalas „Ant dviejų pasaulių ribos“, kuriame suformuluota Rytų ir Vakarų kultūrų sintezės idėja.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Aplinka |
|
| |
| PaskirtisŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
Patikrinti teiginiai
Antrojoje Lozanos konferencijoje nutarta politinės propagandos centrą įkurti Šveicarijoje ir remtis nepriklausomybės reikalavimu.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
dalyvavo iš okupuotosios Lietuvos atvykę delegatai. Buvo nutarta politinės propagandos centrą padaryti Šveicarijoje ir čia sukurti Rusijos, Lietuvos ir Amerikos lietuvių tarybą; darbo pagrindu buvo paimtas nepriklausomybės reikalavimas.
1919 m. Stasio Šalkauskio veikalas „Ant dviejų pasaulių ribos“ buvo išleistas Šveicarijoje.
Šaltinis: Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
Antras – 1919 m. Stasio Šalkauskio dar Šveicarijoje išleistas veikalas „Ant dviejų pasaulių ribos“, kur suformuluota „Rytų ir Vakarų kultūrų sintezės“ idėja.
Neutralioje Šveicarijoje susidaręs negausus lietuvių būrys šelpė lietuvius belaisvius Vokietijoje ir skleidė žinias apie lietuvių teises.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Lietuvių amerikiečių delegatai vėliau prisidėjo prie Lietuvos delegacijos Paryžiuje bendrai ginti Lietuvos reikalų taikos kongrese 1919 m. Kitas labai negausus, bet aktyvus lietuvių būrys susidarė neutralinėje Šveicarijoje. Ypačiai Amerikos lietuvių organizacijų teikiamomis lėšomis tas būrys šelpė lietuvius belaisvius Vokietijoje ir skleidė žinias apie lietuvių tautą ir jos reikalaujamąsias teises savarankiškai tvarkytis.
Šveicarijos lietuviai kartu su Rusijos, Lietuvos ir Italijos lietuviais susirinko Lozanoje.
Šaltinis: Kelionė Lietuvon 1916 karės metais
Rusijos, Lietuvos, Italijos ir Šveicarijos lietuviai, susirinkę Šveicarijos Lausannoj, svarstydami Amerikos lietuvių surinkti} aukų mažumą, nusprendė, išreikšti Amerikos lietuviams papeikimą ir stebėjimąsi, kad jie nesiliauja pešęsi tarpu savęs net šiuom baisiu karės metu
Šveicarijos komitetai darbavosi ligi karo pabaigos.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Konferencija patvirtino Vilniaus konferencijos nutarimus ir iškėlė reikalą būsimajai Lietuvai turėti uostą (Klaipėdą). Šveicarijos komitetai darbavosi ligi karo pabaigos. Tokiais pat uždaviniais buvo susirūpinta Švedijoje ir Danijoje, kur Rusijos lietuvių Komitetas nusiuntė savo atstovų.
Našlaitėlis po Tiubingeno keliavo po Šveicariją.
Šaltinis: „Mes, Lietuva.“ LDK bajorija XVI a.
Likimas lėmė, kad po metų, Strasbūre prasidėjus epidemijai, Našlaitėlis su B. Jezerskiu išvyko į Tiubingeną, vėliau keliavo po Šveicariją bei Italiją.
Šveicarijos gyventojui teko 75 litrai vyno per metus.
Šaltinis: Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
o geriama palyginti nedaug (Anglijoje vienam gyventojui teko 4.45 litro degtinės, 1.68- vyno, 136.7 - alaus. Vokietijoje atitinkamai: 8.8; 6,108.5 litro), o Italijoje absoliuti dauguma alkoholio buvo suvartojama vyno pavidalu. Vienam italui teko 95 litrai vyno per metus (prancūzui - 79, Šveicarijos gyventojui - 75, Austrijos-Vengrijos - 22.6), o degtinės arba kitų stipriųjų gėrimų Apeninuose nemėgta. Vienam gyventojui teko tik 13.6 litro degtinės ir 0.86 litro alaus3. Dėl tuometinių technikos naujovių galėję įvairiai eksperimentuoti ir tirti mokslininkai teigė, kad šis gėrimų skirtumas nemažai prisideda prie alkoholizmo rodiklių augimo Centrinėje Europoje ir Rusijos imperijoje.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.