1654–1667 m. Lietuvą ir Lenkiją ištiko Rusijos ir Švedijos invazija, vadinama „tvanu“.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 63-64
Antra vertus, tokia, moderniuoju žvilgsniu atrodanti anachronistiška, santvarka leido visuomenėje šalia katalikų egzistuoti įvairioms etnokonfesinėms bendrijoms: kalvinistams, liuteronams, stačiatikiams ir unitams, dar vėliau – iš Rusijos atsikeliantiems sentikiams, be to, nuo Vytauto laikų gyvuojan-
1581 m. Steponas Batoras iš Vilniaus išsiuntė pasiuntinybę į Švediją per Lauryną Goslickį.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 308
Iš šio miesto 1579 metais jis išsiuntė svarbią pasiuntinybę į Rusiją per Bazilijų Lopacinskį ir 1581 metais į Švediją per garsųjį Lauryną Goslickį60, be to, pats priėmė garbingas pasiuntinybes: nuo totorių chano 1579 ir 1582 metais ir 1579 metais patį Gotardą Ketlerį, Kuršo kunigaikštį, be šių, ir Maskvos pasiuntinius, su kuriais turėjo daugiausia darbo. Pagaliau čia, Vilniuje, šis didis karalius, nenuilstamai rūpindamasis krašto saugumu, naudodamasis jam patikėta valdžia, griežtai, bet teisingai bausdavo išdavikus ir apdovanodavo doruosius bei nusipelniusius.
Lietuvos auksas buvo pasisavintas tik iš Švedijos ir Šveicarijos bankuose saugotų atsargų.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 191
Birželio 27-ąją Liaudies vyriausybė panaikino Lietuvos ir Vatikano konkordatą, o liepos 12-ąją, spaudžiant V. Dekanozovui, nutarta Sovietų Sąjungos valstybiniam bankui perduoti užsienyje laikomą Lietuvos auksą. Tačiau pasisavintas tik Švedijos ir Šveicarijos bankuose saugomas auksas.
Iškylanti Rusija Šiaurės karo metu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki Rygos.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 87-88
Iškylanti Rusija Šiaurės karo metu (1700–1721) sutriuškino Švedijos karaliaus Karolio XII kariuomenę, užėmė visą Livoniją ir ėmė valdyti Baltijos pakrantę nuo Vyborgo iki Rygos. Lietuva ir Lenkija šiame kare ekonomiškai ir politiškai nusilpo, jų teritoriją nuniokojo svetimos ir savos kariuomenės, atsirado anarchijos
Suomijos kunigaikštis Jonas, vėliau tapęs Švedijos karaliumi, Vilniuje vedė Kotryną Jogailaitę.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 208
Jis taip pat palaimino Vilniuje Suomijos kunigaikščio Jono, kuris vėliau tapo Švedijos karaliumi, santuoką su Kotryna Jogailaite, karaliaus Žygimanto Augusto seserimi. — • .
Daugelis brangenybių buvo išvežta į Maskvą ir į Švediją.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 350
Daugelis brangenybių buvo išvežta į Maskvą ir į Švediją. Rusai iš Vilniaus į Maskvą išvežė net brangius ponų rūmų baldus, o švedai vežėsi į Stokholmą net akademijos biblioteką ir daugybę kitų kultūros turtų. Biblioteka pakeliui iš jų buvo atimta ir grąžinta, bet vis dėlto daug kas buvo išvežta, o kai kas tenai tebėra dar ir šiandien.
XVII a. ATR kariavo su Švedija du karus: 1600–1629 m. ir 1655–1660 m.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 86
L I E T U V O S I S T O R I J A 86 XVII a. ATR kariavo su Švedija du karus: 1600–1629 ir 1655–1660 m. Karą komplikavo tai, kad švedų kilmės Vazų dinastijos ATR karaliai reiškė pretenzijas į Švedijos sostą.
1581 metais iš Vilniaus buvo išsiųsta pasiuntinybė į Švediją per Lauryną Goslickį.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 308
Iš šio miesto 1579 metais jis išsiuntė svarbią pasiuntinybę į Rusiją per Bazilijų Lopacinskį ir 1581 metais į Švediją per garsųjį Lauryną Goslickį60, be to, pats priėmė garbingas pasiuntinybes: nuo totorių chano 1579 ir 1582 metais ir 1579 metais patį Gotardą Ketlerį, Kuršo kunigaikštį, be šių, ir Maskvos pasiuntinius, su kuriais turėjo daugiausia darbo. Pagaliau čia, Vilniuje, šis didis karalius, nenuilstamai rūpindamasis krašto saugumu, naudodamasis jam patikėta valdžia, griežtai, bet teisingai bausdavo išdavikus ir apdovanodavo doruosius bei nusipelniusius.
Valdant Vazų dinastijai Lietuvą ir Lenkiją ištiko „tvanas“ – Rusijos ir Švedijos invazija 1654–1667 metais.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 63-64
Antra vertus, tokia, moderniuoju žvilgsniu atrodanti anachronistiška, santvarka leido visuomenėje šalia katalikų egzistuoti įvairioms etnokonfesinėms bendrijoms: kalvinistams, liuteronams, stačiatikiams ir unitams, dar vėliau – iš Rusijos atsikeliantiems sentikiams, be to, nuo Vytauto laikų gyvuojan-
Švedija siekė viešpatauti Baltijos jūroje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 85-86
Tačiau Švedija ėmė siekti viešpatauti Baltijos jūroje (dominium maris Baltici). Dėl to įsiliepsnojo Švedijos ir Lietuvos ir Lenkijos bei Švedijos ir Rusijos karo veiksmai.
Vilniuje buvo palaiminta Suomijos kunigaikščio Jono, vėliau tapusio Švedijos karaliumi, santuoka su Kotryna Jogailaite.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 208
Jis taip pat palaimino Vilniuje Suomijos kunigaikščio Jono, kuris vėliau tapo Švedijos karaliumi, santuoką su Kotryna Jogailaite, karaliaus Žygimanto Augusto seserimi. — • .
Archeologiniai duomenys rodo apie 650 m. prasidėjusią didelę švedų ekspansiją iš Gotlando ir vidurio Švedijos.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 114
Archeologiniai duomens parodo apie 650 m. prasidedančią didelę švedų ekspansiją iš Gotlando ir vidurio Švedijos. VII amž. gale jie įsikūrė Grobine, kur turėjo savo svarbią karinę bazę Seeburgą, užėmė Apuolės pilį (prie Skuodo). VIII amž. pusėje jie randami Sauslauke (prie Durbės).
Švedijos karalius atsisakė siūlomos karo sąjungos, bijodamas galimo Maskvos puolimo.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 695
Neilgai trukus ten nuvyko su panašia užduotimi Žemaitijos vyskupas, tačiau nei jo pastangos, nei karaliaus autoritetas nesutramdė pasiutėlio. Karalius, nutaręs ginklu atsikeršyti už skriaudas, pakvietė į karo sąjungininkus Švedijos karalių. Kadangi švedų valdovas atsisakė siūlomos sąjungos, būgštaudamas dėl galinčios iš Maskvos atgriaudėti audros, Augustas laiškais stengėsi sutaikyti švedus bei maskvėnus.
Teodoras Narbutas dalyvavo 1808–1809 m. Rusijos–Švedijos kare ir mūšyje prie Abo miesto buvo kontūzytas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 6
T. Narbutas taip pat dalyvavo 1808-1809 m. Rusijos-Švedijos kare. Mūšyje prie Abo miesto jį kontūzijo. Sužeidimas netrukus atsiliepė sveikatai - jis apkurto.
Narbutas Švediją ir Daniją pateikė kaip kraštus, kuriuose prie didžiųjų šventyklų susirinkdavo gausios žmonių minios.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 417
416 ## Puslapis 416 giminių vadai buvo pirmieji žyniai; vykdydami šį pašaukimą, jie teisėjaudavo ir atlikdavo sprendimus; tai ši aplinkybė, atrodo, paaiškina Tacito prielaidą, kad tik žyniai turėjo baudimo teisę. Kai kuriose tautose tie santykiai buvo labiau išryškėję, ypač ten, kur į didžiąsias šventyklas susirinkdavo minios žmonių, kaip antai Švedijoje ir Danijoje. Čia žymiai daugiau bendraudavo vieni su kitais, beveik nesikeičiant savitarpio santykiui.
Narbutas rašė, kad Švedijoje vyriausiasis žynys ir teisėjas dėl savo pareigų laikė save aukščiausiuoju karaliumi.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 417
Kaip tik Švedijoje buvo panašus vyriausiasis žynys ir vyriausiasis teisėjas, kuris dėl tų aukštų pareigų laikė save aukščiausiuoju karaliumi (Rilhs. Geschichte Schwedens. - B. I. - S. 39).
Livonija nuo Maskvos buvo apginta, bet netrukus dėl jos prasidėjo net 60 metų trukę karai su Švedija.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 302
**Maskvos susilpnėjimas.** Šitomis paliaubomis pasibaigė ilgai traukęsi karai su Maskva dėl Livonijos. Livonija nuo Maskvos buvo apginta, bet netrukus dėl jos prasidėjo net 60 metų trukę karai su Švedija.
1605 m. Lietuvos kariuomenė pasiekė didelę pergalę prieš švedus Salaspilio (Kirchholmo) mūšyje, bet ilgainiui bekariaujant Švedija atėmė Rygą ir užvaldė Baltijos pakrantes.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 86
Kova dėl Livonijos daugiausia buvo suinteresuota didesnio uosto neturėjusi Lietuva, nes Lenkija turėjo Gdansko uostą. 1605 m. Lietuvos kariuomenė pasiekė didelę pergalę prieš švedus Salaspilio (Kirchholmo) mūšyje, bet ilgainiui bekariaujant Švedija atėmė Rygą ir užvaldė Baltijos pakrantes.
Istorinės savimonės ištakų ieškant: Teodoras Narbu tas 1808-1809 metų Rusijos-Švedijos kare // Lietuvių atgimimo isto rijos studijos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 52
Taip pat skaitykite: Gaškaitė R. Istorinės savimonės ištakų ieškant: Teodoras Narbutas 1808-1809 metų Rusijos-Švedijos kare // Lietuvių atgimimo istorijos studijos. - T. 8: Asmuo: tarp tautos ir valstybės. - V., 1996. P.' 143-167.