Dvasios bažnyčios pastatyti vie šą špitolę (prieglaudą) ir visada ją išlaikyti, priežiūrai vado vaujant Vilniaus vyskupui18. Trejybės prie glauda (špitolė), mieste garsi savo labdaringa veikla.
Suteikdamas Hozijui teisę pasta\ntyti tiltą per Viliją, kad būtų pakeista nepatogi perkėla, kuria \niki tol buvo naudojamasi, karalius leido imti tam tikrą mo\nkestį nuo pravažiuojančių; be to, jis nutarė visuomenės pato\ngumui paskirti labdaringą ir Vilniui labai svarbią įstaigą. Ho- \nzijus buvo įpareigotas vėliau, kai jam sugrįš tilto statybos \nišlaidos, prie dominikonų Šv. Dvasios bažnyčios pastatyti vie\nšą špitolę (prieglaudą) ir visada ją išlaikyti, priežiūrai vado\nvaujant Vilniaus vyskupui18.
Ši gailestingumo \nįstaiga karaliaus akyse buvo tokia svarbi ir tarp jį patrau\nkė, kad paskui, testamentu paskirstydamas turtą savo se\nserims, joms pavedė plėsti prieglaudos pastatus supirki- \nnėjant aplinkinius namus prie Švč. Trejybės bažnyčios ir \nviršuje, priešais dominikonų Šv. Dvasios bažnyčią stovin\nčius33.
Pirmiausia karaliaus dėmesį patraukė Švč. Trejybės prie\nglauda (špitolė), mieste garsi savo labdaringa veikla. 1545 \nmetų gegužės 4 dieną išleistu įsakymu, prieglaudos paja\nmų valdymas buvo patikėtas Vilniaus magistratui; Jonui \nHozijui pasitraukus iš šių pareigų, vyriausiojo jos globėjo \ntitulą nuo vyskupo karalius perkėlė sau.
Taipgi norime, kad supirktų dėl Šventosios Trejybės prie\nglaudos praplėtimo prie dominikonų vienuolyno Šv. Dva\nsios [bažnyčios] namelius, stovinčius žemiau Šventosios \nTrejybės bažnyčios, ties Merkelio Savickio namu nuo to, ku\nris tik tuo metu turės, taip pat ir du kitus namelius viršuje \nuž prieglaudos, ten pat, priešais Šv. Dvasios bažnyčią, kad \njų didenybės nupirktų iš tų, kieno bus, ir taip, kad jie pir\nmiausia, kaip ir kiti, būtų leidžiami į prieglaudą, o ši prie\nglauda būtų plečiama.