Dvasios bažnyčios pastatyti vie šą špitolę (prieglaudą) ir visada ją išlaikyti, priežiūrai vado vaujant Vilniaus vyskupui18. Dva sios [bažnyčios] namelius, stovinčius žemiau Šventosios Trejybės bažnyčios, ties Merkelio Savickio namu nuo to, ku ris tik tuo metu turės, taip pat ir du kitus namelius viršuje už prieglaudos, ten pat, priešais Šv. Dvasios vienuolyno tėvais reikalai taip susi klostė, kad apžiūrėjo tinkamą vietą, kurioje prieglaudą ir ki tus pagalbinius jos pastatus būtų galima patogiai pastatyti.
Suteikdamas Hozijui teisę pasta\ntyti tiltą per Viliją, kad būtų pakeista nepatogi perkėla, kuria \niki tol buvo naudojamasi, karalius leido imti tam tikrą mo\nkestį nuo pravažiuojančių; be to, jis nutarė visuomenės pato\ngumui paskirti labdaringą ir Vilniui labai svarbią įstaigą. Ho- \nzijus buvo įpareigotas vėliau, kai jam sugrįš tilto statybos \nišlaidos, prie dominikonų Šv. Dvasios bažnyčios pastatyti vie\nšą špitolę (prieglaudą) ir visada ją išlaikyti, priežiūrai vado\nvaujant Vilniaus vyskupui18.
Taipgi norime, kad supirktų dėl Šventosios Trejybės prie\nglaudos praplėtimo prie dominikonų vienuolyno Šv. Dva\nsios [bažnyčios] namelius, stovinčius žemiau Šventosios \nTrejybės bažnyčios, ties Merkelio Savickio namu nuo to, ku\nris tik tuo metu turės, taip pat ir du kitus namelius viršuje \nuž prieglaudos, ten pat, priešais Šv. Dvasios bažnyčią, kad \njų didenybės nupirktų iš tų, kieno bus, ir taip, kad jie pir\nmiausia, kaip ir kiti, būtų leidžiami į prieglaudą, o ši prie\nglauda būtų plečiama.
Dvasios vienuolyno tėvais reikalai taip susi\nklostė, kad apžiūrėjo tinkamą vietą, kurioje prieglaudą ir ki\ntus pagalbinius jos pastatus būtų galima patogiai pastatyti. \nŠitaip jie nužymėjo ir apibrėžė: pradedant nuo įėjimo arba \nvartų į prieglaudos namus, esančių iš gatvės priešais šv. Dva\nsios bažnyčios kapinių vartus, nuo tų vartų prasidedančia ri\nba, į ilgį besitęsiančia įstrižai prieglaudos sklypo iki Petro Puz- \ndravičiaus ir Povilo Piestavičiaus, piliečių, Maloningiausiojo \nVilniaus vyskupo valdinių, namo galo, per šimtą arba 34 uo\nlektis.
Daugelis jų garsėjo su\nmanumu ir turtais, bet labiausiai buvo žinomas Onka Hrice- \nvičius, turtingas įvairių nuomos mokesčių rinkikas daugelyje \nLietuvos miestų nuo Vilniaus iki Smolensko49. Aleksandras \niš Lenkijos pakvietė į Vilnių dominikonus (1501 m.) ir po sa\nvo kapeliono kunigo Korčiako mirties, jiems atidavė Šv. Dva\nsios kleboniją, skyrė lėšų bažnyčiai ir vienuolynui statyti50.
Dvasios vienuolyno tėvais reikalai taip susi\nklostė, kad apžiūrėjo tinkamą vietą, kurioje prieglaudą ir ki\ntus pagalbinius jos pastatus būtų galima patogiai pastatyti. \nŠitaip jie nužymėjo ir apibrėžė: pradedant nuo įėjimo arba \nvartų į prieglaudos namus, esančių iš gatvės priešais šv. Dva\nsios bažnyčios kapinių vartus, nuo tų vartų prasidedančia ri\nba, į ilgį besitęsiančia įstrižai prieglaudos sklypo iki Petro Puz- \ndravičiaus ir Povilo Piestavičiaus, piliečių, Maloningiausiojo \nVilniaus vyskupo valdinių, namo galo, per šimtą arba 34 uo\nlektis.
Suteikdamas Hozijui teisę pasta\ntyti tiltą per Viliją, kad būtų pakeista nepatogi perkėla, kuria \niki tol buvo naudojamasi, karalius leido imti tam tikrą mo\nkestį nuo pravažiuojančių; be to, jis nutarė visuomenės pato\ngumui paskirti labdaringą ir Vilniui labai svarbią įstaigą. Ho- \nzijus buvo įpareigotas vėliau, kai jam sugrįš tilto statybos \nišlaidos, prie dominikonų Šv. Dvasios bažnyčios pastatyti vie\nšą špitolę (prieglaudą) ir visada ją išlaikyti, priežiūrai vado\nvaujant Vilniaus vyskupui18.