Hozijus buvo įpareigotas prie dominikonų Šv. Dvasios bažnyčios pastatyti ir išlaikyti viešą špitolę.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 284
Suteikdamas Hozijui teisę pastatyti tiltą per Viliją, kad būtų pakeista nepatogi perkėla, kuria iki tol buvo naudojamasi, karalius leido imti tam tikrą mokestį nuo pravažiuojančių; be to, jis nutarė visuomenės patogumui paskirti labdaringą ir Vilniui labai svarbią įstaigą. Hozijus buvo įpareigotas vėliau, kai jam sugrįš tilto statybos išlaidos, prie dominikonų Šv. Dvasios bažnyčios pastatyti viešą špitolę (prieglaudą) ir visada ją išlaikyti, priežiūrai vadovaujant Vilniaus vyskupui18.
Šventosios Trejybės prieglaudai plėsti ketinta supirkti Šv. Dvasios bažnyčios namelius ir du namelius priešais bažnyčią.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 354
Taipgi norime, kad supirktų dėl Šventosios Trejybės prieglaudos praplėtimo prie dominikonų vienuolyno Šv. Dvasios [bažnyčios] namelius, stovinčius žemiau Šventosios Trejybės bažnyčios, ties Merkelio Savickio namu nuo to, kuris tik tuo metu turės, taip pat ir du kitus namelius viršuje už prieglaudos, ten pat, priešais Šv. Dvasios bažnyčią, kad jų didenybės nupirktų iš tų, kieno bus, ir taip, kad jie pirmiausia, kaip ir kiti, būtų leidžiami į prieglaudą, o ši prieglauda būtų plečiama.
Šv. Dvasios bažnyčios kapinių vartai buvo priešais įėjimą į prieglaudos namus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 406
Dvasios vienuolyno tėvais reikalai taip susiklostė, kad apžiūrėjo tinkamą vietą, kurioje prieglaudą ir kitus pagalbinius jos pastatus būtų galima patogiai pastatyti. Šitaip jie nužymėjo ir apibrėžė: pradedant nuo įėjimo arba vartų į prieglaudos namus, esančių iš gatvės priešais šv. Dvasios bažnyčios kapinių vartus, nuo tų vartų prasidedančia riba, į ilgį besitęsiančia įstrižai prieglaudos sklypo iki Petro Puzdravičiaus ir Povilo Piestavičiaus, piliečių, Maloningiausiojo Vilniaus vyskupo valdinių, namo galo, per šimtą arba 34 uolektis.
1501 m. Aleksandras pakvietė dominikonus į Vilnių, atidavė jiems Šv. Dvasios kleboniją ir skyrė lėšų bažnyčiai bei vienuolynui statyti.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 252
Daugelis jų garsėjo sumanumu ir turtais, bet labiausiai buvo žinomas Onka Hricevičius, turtingas įvairių nuomos mokesčių rinkikas daugelyje Lietuvos miestų nuo Vilniaus iki Smolensko49. Aleksandras iš Lenkijos pakvietė į Vilnių dominikonus (1501 m.) ir po savo kapeliono kunigo Korčiako mirties, jiems atidavė Šv. Dvasios kleboniją, skyrė lėšų bažnyčiai ir vienuolynui statyti50.
Šv. Dvasios dominikonų bažnyčioje buvo galima matyti karaliaus Aleksandro ir kunigo Korčiako portretus ant priešais stovinčių kolonų.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 406
Dvasios vienuolyno tėvais reikalai taip susiklostė, kad apžiūrėjo tinkamą vietą, kurioje prieglaudą ir kitus pagalbinius jos pastatus būtų galima patogiai pastatyti. Šitaip jie nužymėjo ir apibrėžė: pradedant nuo įėjimo arba vartų į prieglaudos namus, esančių iš gatvės priešais šv. Dvasios bažnyčios kapinių vartus, nuo tų vartų prasidedančia riba, į ilgį besitęsiančia įstrižai prieglaudos sklypo iki Petro Puzdravičiaus ir Povilo Piestavičiaus, piliečių, Maloningiausiojo Vilniaus vyskupo valdinių, namo galo, per šimtą arba 34 uolektis.
Hozijus buvo įpareigotas prie dominikonų Šv. Dvasios bažnyčios pastatyti ir nuolat išlaikyti viešą špitolę.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 284
Suteikdamas Hozijui teisę pastatyti tiltą per Viliją, kad būtų pakeista nepatogi perkėla, kuria iki tol buvo naudojamasi, karalius leido imti tam tikrą mokestį nuo pravažiuojančių; be to, jis nutarė visuomenės patogumui paskirti labdaringą ir Vilniui labai svarbią įstaigą. Hozijus buvo įpareigotas vėliau, kai jam sugrįš tilto statybos išlaidos, prie dominikonų Šv. Dvasios bažnyčios pastatyti viešą špitolę (prieglaudą) ir visada ją išlaikyti, priežiūrai vadovaujant Vilniaus vyskupui18.