Slucke buvo įkurta protestantų mokykla, o pradžios mokyklų buvo beveik kiekvienoje protestantų parapijoje.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 357
Protestantų mokyklos buvo įkurtos Vilniuje, Brastoje, Nesvy-\nžiuje, Semetyčiuose, Šiluvoje, Biržuose, Kėdainiuose, Slucke, o pra-\ndžios mokyklų buvo beveik kiekvienoj jų parapijoj. Iš visų\nšių mokyklų iš pradžių žymiausioji buvo vilniškė.
Totorių žygis pasiekė Slucko apylinkes, kurios priklausė tankiai apgyventam ir turtingam LDK branduoliui.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 78
Prieš metus įvykęs jų žygis\nleido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko,\nVitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko\napylinkėse - tikrajame LDK branduolyje,\ntankiausiai apgyventame ir turtingiausiame\nkrašte. Totoriai neturėjo pagrindo įtarti, kad\nsėkmė nuo jų šį kartą nusisuks.
Slucke buvo įkurta protestantų mokykla.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 357
Protestantų mokyklos buvo įkurtos Vilniuje, Brastoje, Nesvy-\nžiuje, Semetyčiuose, Šiluvoje, Biržuose, Kėdainiuose, Slucke, o pra-\ndžios mokyklų buvo beveik kiekvienoj jų parapijoj. Iš visų\nšių mokyklų iš pradžių žymiausioji buvo vilniškė.
Slucke buvo įkurta jėzuitų kolegija, paremta sudėtine fundacija.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 354
Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zig- manto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fun- dacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Nau- garduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fun- dacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pa- šiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiš- kiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sa- piegos f-ja).
Valdymo pabaigoje Slucke liko atskira kunigaikštystė, bet jos pilį valdė didžiojo kunigaikščio vietininkai.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 201
Tuo būdu į jo valdymo pabaigą atskiros kunigaikštystės liko\ntik Kopiliuje, Slucke, Pinske, keletas jų liko Černigovo krašte\nir Maskvos pasieny. Tačiau jose esančias pilis valdė didžiojo\nkunigaikščio vietininkai, todėl jos nebegalėjo būti pavojingos
1506 m. vasarą totoriai veržėsi į LDK branduolį, apėmusį ir Slucko apylinkes.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 78
Prieš metus įvykęs jų žygis\nleido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko,\nVitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko\napylinkėse - tikrajame LDK branduolyje,\ntankiausiai apgyventame ir turtingiausiame\nkrašte. Totoriai neturėjo pagrindo įtarti, kad\nsėkmė nuo jų šį kartą nusisuks.
Per maištą Sluckas ir Minskas nepasidavė, nors Mozyrių ir Turovą sukilėliui pavyko užimti.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 216
Tačiau jis kiek apsivylė: Maskvos pasienio\nsritys prie jo maišto neprisidėjo; jam tepasisekė užimti tik Mo-\nzyrių ir Turovą, o užpultieji Sluckas ir Minskas jam nepasidavė.
Žygio maršrutas nuo Lojevo ėjo vakarų kryptimi Mozyriaus ir Slucko link.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 78
Ties Lojevu jie\npersikėlė į dešinįjį Dniepro krantą ir pa-\nspartinę žygio tempą pasileido tiesiai va-\nkarų kryptimi Mozyriaus ir Slucko link.\nGaliausiai apie liepos 20-22 d.
1506 m. totoriai nusiaubė Slucko ir Minsko apylinkes ir pradėjo taikytis į Vilnių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 248
Miestiečiai prie jų dieną ir naktį turėjo eiti sargybą, jiems buvo suteikta laisvė imti po vieną pinigą kas dveji metai, arba po vieną akmenį nuo kiekvieno vežimo, gabenančio javus ar kokius kitus pro duktus. Tačiau šis karaliaus nurodymas gal taip greitai ne būtų buvęs įgyvendintas, jeigu 1506 metais totoriai, nusiau bę Slucko ir Minsko apylinkes, nebūtų pradėję taikytis į Vilnių. Jų pabūgę miestiečiai, raginami ir remiami Vilniaus vyskupo Vaitiekaus Taboro, visą miestą apjuosė mūro py limu, išmetę medinius statinius.
Umolts — gyvenvietė prie Slucko.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).
17 Umolts — gyvenvietė prie Slucko. Jo s vietų patikslina M Strijkovskis: „ties Slucku, laukuose u i Umolio, kur Slucko ku nigaikštis Jurgis, ano [t. y. Simono M ykolalčiol, vaikaitis, dabar pastatydino naująjį dvarą" (Kronika, p. 667). '* N esvyiius — BTSR miestas (prie Ušos, Nemuno Intako, apie 70 km j šiaurės vakarus nuo Slucko).
Gričino pelkės buvo didžiuliai pelkių plotai į pietus nuo Slucko.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Anoniminis metraštininkas, Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.).
27 Ir 28). 7 1 Gričino pelkės — didžiuliai pelkių plotai j pietus nuo Slucko. 7 7 Gorodokas — veikiausiai, Davidgorodokas, BTSR miestas (apie 120 km | pietus nuo Slucko, apie 12 km j pietus nuo Pripetės upės).
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 586
Karaliui atvykus į Lydą, vienas bajoras, šiaip taip pasprukęs iš niokotojų rankų, pra nešė, kad priešas visur ugnimi bei kalaviju siaubiąs kraštą, o nuo Lydos iki jo — beveik viena diena kelio. Patikėjo žmogumi, kuris sakėsi esąs strėle sužeistas į žandą, o netrukus atbėgo į stovyklą daug kitų, teigian čių, jog dvidešimt tūkstančių liko prie Slucko, o visos kitos jėgos be galo greitai traukia prie Naugarduko. Kas be ko, daugelis apsirikusiųjų tvirtino, gąsdindami nelyginant kokia baidykle bailesnius žmones, kad priešai taip skuba, jog sunku net įsivaizduoti.