1431 m. birželio 19 d. Skirsnemunėje Švitrigaila pasirašė sutartį su Ordino kryžiuočių ir Livonijos šakomis.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 68
Šis vedė\nderybas ir pasirašė sutartį su Ordinu (kry-\nžiuočių ir Livonijos šakomis), „Romos\nkaraliaus garbei“ 1431 m. birželio 19 d.,\nSkirsnemunėje.
1432 m. gegužės 15 d. Skirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas patvirtino prieš metus pasirašytą sutartį.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 68
Gegužės 15 d.\n\nSkirsnemunėje Švitrigaila ir Ordinas\npatvirtino prieš metus pasirašytą sutartį,\ntaip pat Švitrigaila sustiprino ryšius su\nNaugardu, Pskovu, Mozūrija, Odojevo ir\nTverės kunigaikščiais.
Dėl vandens seklumo kryžiuočiai su Vytautu nuo Skirsnemunės nebegalėjo toliau plaukti.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 284
Su kryžiuočiais drauge buvo ir Vytautas. Dėl vandens seklumo jie nuo Skirsnemunės nebegalėjo toliau plaukti, o Jogaila iš Dubysos žiočių salos, kur buvo atvykęs vėl su visa savo gimine, nutarė nesijudinti. Per įkyrias derybas Jogailai vis atsisakinėjant nuvykti magis tro pasirinkton vieton, šis perpykęs pareiškė : « Buvote Kęstučio išvyti kunigaikščiai, ir tik ordinas Jums padėjo sugrįžti ».
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 284
Ankstybesniu susitarimu Dubysos salon išsirengė vyriausias magis tras Konradas Zöllner von Rotenstein, o su juo drauge daug kom tūrų ir du vyskupai, kurie turėjo lietuvių kunigaikščius krikštyti. Su kryžiuočiais drauge buvo ir Vytautas. Dėl vandens seklumo jie nuo Skirsnemunės nebegalėjo toliau plaukti, o Jogaila iš Dubysos žiočių salos, kur buvo atvykęs vėl su visa savo gimine, nutarė nesijudinti.
1409 m. nuo Skirsnemunės pradėtos deginti kryžiuočių pilys, o kryžiuočiai buvo išvyti iš Žemaičių.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 139-140
Vytautas pats dar laikėsi nuošaliai,\nbet jo pasiųsti bajorai veikė kartu su žemaičiais, ir 1409 m., pra-\ndėjus nuo Skirsnemunės, buvo sudegintos visos kryžiuočių pilys,\no jie patys buvo išvyti iš Žemaičių.
Tatai dar pradžia tebuvo baisesnės karės, kuri atentį mėnesį ties pilė Skirsnemunės prasidėjo.
Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
PDF 513
Žemaičiai, nuterioję baisiai bai- sesniai apygardas Ragainės ir Šalaujų, sugrįžo na mon ne su mažu grobiu laimingai. Tatai dar pradžia tebuvo baisesnės karės, kuri atentį mėnesį ties pilė Skirsnemunės prasidėjo. Vytenis, atėjęs tenai su ka riauna savo ūkės, ketėjo pilį suardyti, kurią per 17 dienų vėtravo j o su taranais ir kitais karės įran kiais, kurios įgulė, noris kantriai tūrėjos, bet spau džiama kas kartą didyn vien, nemintanti papilius, arba priemiesčius, pati nudegino ir pačioj pilėj už sirakino.