Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
6 teiginiai6 įrašai0 ryšių
Pagal publikuotus šaltinius
Protestantizmas lėmė, kad viena Viduramžių periferija – Šiaurės Europa (Skandinavija) pritapo prie šiaurinės – dinamiškosios Vakarų Europos dalies (Olandija, Anglija) ir per XVII–XVIII a.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Patikrinti teiginiai
XVII–XVIII a. Šiaurės Europa dėl protestantizmo pritapo prie dinamiškosios Vakarų Europos dalies.
Protestantizmas lėmė, kad viena Viduramžių periferija – Šiaurės Europa (Skandinavija) pritapo prie šiaurinės – dinamiškosios Vakarų Europos dalies (Olandija, Anglija) ir per XVII–XVIII a. pralenkė katalikiškąją Vidurio Europą.
Protestantizmas lėmė, kad Šiaurės Europa per XVII–XVIII a. pritapo prie dinamiškosios Vakarų Europos dalies ir pralenkė katalikiškąją Vidurio Europą.
Protestantizmas lėmė, kad viena Viduramžių periferija – Šiaurės Europa (Skandinavija) pritapo prie šiaurinės – dinamiškosios Vakarų Europos dalies (Olandija, Anglija) ir per XVII–XVIII a. pralenkė katalikiškąją Vidurio Europą.
Narbutas rašė, kad midus, kaip ir alus, įeidavo į Šiaurės Europos tautų apeigas, o jo pavadinimas daugelyje tautų buvo beveik toks pat.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Čia kalbama apie baltą gėrimą, kuris gali būti arba kumelių pienas, arba fermentuotas jo gaminys, kuris, kaip pamatysime toliau, antrajame tome, buvo mėgstamas senovės lietuvių gėrimas; arba tas Alus, galintis taip vadintis dėl šviesios spalvos, arba pagaliau liepų midus, kadangi seniau lietuvių kraštai visur garsėjo midumi; ypač liepinis buvo geras Kauno apylinkėse, kol didžiulius tenykščius liepynus sunaikino šalį ištikusi suirutė. Naujoji Edą 20-ojoje giesmėje taip pat mini midų, kaip mėgstamą dievų gėrimą. Kaip ir alus, midus įeidavo į Siaurės Europos tautų apeigas6; jo pavadinimas visose civilizuotose tautose buvo beveik toks pat.
Narbutas aiškino, kad Šiaurės Europoje rašto nepažinimas, karai, gaisrai ir santvarkų kaita aptemdė Lietuvos praeities pažinimą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
O ir tas, kuris susipažino su priešistorinės senovės epochomis, apiplėštomis įvairių senienų epochomis, ko kito galėtų geisti? Siaurės Europoje ilgai užsitęsęs laimingai ištobulėjusio pietuose rašto nepažinimas, karai, sumaištys, dar pragaištingesni gaisrai, religijų ir civilinių organizacijų kaita greta visuotinės tamsos nugramzdino mūsų tėvynės praeitį į neperžvelgiamą debesį. Antra vertus, ryšiai su labiau išvystytomis tautomis senovėje buvo be galo painūs, padriki ir tolydžio atnaujinami.
Siaurės Europoje ilgai užsitęsęs lai mingai ištobulėjusio pietuose rašto nepažinimas, karai, sumaištys, dar pragaištingesni gaisrai, religijų ir civili nių organizacijų kaita greta visuotinės tamsos nugramz dino mūsų tėvynės praeitį į neperžvelgiamą debesį.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
O ir tas, kuris susipažino su priešistorinės senovės epochomis, apiplėštomis įvairių senienų epochomis, ko kito galėtų geisti? Siaurės Europoje ilgai užsitęsęs laimingai ištobulėjusio pietuose rašto nepažinimas, karai, sumaištys, dar pragaištingesni gaisrai, religijų ir civilinių organizacijų kaita greta visuotinės tamsos nugramzdino mūsų tėvynės praeitį į neperžvelgiamą debesį. Antra vertus, ryšiai su labiau išvystytomis tautomis senovėje buvo be galo painūs, padriki ir tolydžio atnaujinami.
Be jokios abejonės, ne tik patys seniausi, bet ir paskutiniai stab meldžiai Siaurės Europoje buvo samojedai:.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Be jokios abejonės, ne tik patys seniausi, bet ir paskutiniai stabmeldžiai Siaurės Europoje buvo samojedai:
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.