Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
4 teiginiai3 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Protestantizmas lėmė, kad viena Viduramžių periferija – Šiaurės Europa (Skandinavija) pritapo prie šiaurinės – dinamiškosios Vakarų Europos dalies (Olandija, Anglija) ir per XVII–XVIII a.
Patikrinti teiginiai
XVII–XVIII a. Šiaurės Europa dėl protestantizmo pritapo prie dinamiškosios Vakarų Europos dalies.
Protestantizmas lėmė, kad viena Viduramžių periferija – Šiaurės Eu-\nropa (Skandinavija) pritapo prie šiaurinės – dinamiškosios Vakarų Euro-\npos dalies (Olandija, Anglija) ir per XVII–XVIII a. pralenkė katalikiškąją\nVidurio Europą.
Protestantizmas lėmė, kad Šiaurės Europa per XVII–XVIII a. pritapo prie dinamiškosios Vakarų Europos dalies ir pralenkė katalikiškąją Vidurio Europą.
Protestantizmas lėmė, kad viena Viduramžių periferija – Šiaurės Eu-\nropa (Skandinavija) pritapo prie šiaurinės – dinamiškosios Vakarų Euro-\npos dalies (Olandija, Anglija) ir per XVII–XVIII a. pralenkė katalikiškąją\nVidurio Europą.
Narbutas rašė, kad midus, kaip ir alus, įeidavo į Šiaurės Europos tautų apeigas, o jo pavadinimas daugelyje tautų buvo beveik toks pat.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Čia kalbama apie baltą gėrimą, kuris gali būti arba kume lių pienas, arba fermentuotas jo gaminys, kuris, kaip pamaty sime toliau, antrajame tome, buvo mėgstamas senovės lietu vių gėrimas; arba tas Alus, galintis taip vadintis dėl šviesios spalvos, arba pagaliau liepų midus, kadangi seniau lietuvių kraštai visur garsėjo midumi; ypač liepinis buvo geras Kauno apylinkėse, kol didžiulius tenykščius liepynus sunaikino šalį ištikusi suirutė. Naujoji Edą 20-ojoje giesmėje taip pat mini midų, kaip mėgstamą dievų gėrimą. Kaip ir alus, midus įeida vo į Siaurės Europos tautų apeigas6; jo pavadinimas visose ci vilizuotose tautose buvo beveik toks pat.
Narbutas aiškino, kad Šiaurės Europoje rašto nepažinimas, karai, gaisrai ir santvarkų kaita aptemdė Lietuvos praeities pažinimą.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
O ir tas, kuris susipažino su priešistorinės seno vės epochomis, apiplėštomis įvairių senienų epochomis, ko kito galėtų geisti? Siaurės Europoje ilgai užsitęsęs lai mingai ištobulėjusio pietuose rašto nepažinimas, karai, sumaištys, dar pragaištingesni gaisrai, religijų ir civili nių organizacijų kaita greta visuotinės tamsos nugramz dino mūsų tėvynės praeitį į neperžvelgiamą debesį. Ant ra vertus, ryšiai su labiau išvystytomis tautomis senovė je buvo be galo painūs, padriki ir tolydžio atnaujinami.
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 2 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 1 | 1 |