vieta

Sarmatija

2 teiginiai3 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 3 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Narbutas cituoja geografą, kuris rašė, kad priešais Sarmatiją esančios žemės kartais atrodydavo kaip salos, o kartais kaip žemynas.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 173

Po to tas pats geografas vardija tos pačios jūros, kurią vadina Sinus Codanus, salas, kurių didžiausią vadina Codano- nia2\ vieni tyrinėtojai ją laiko Skandinavija3, O' kiti su­ pranta kaip Zelandiją4. Be to, sako: „Bet tarp esančių priešais Sarmatiją salų dėl jūros potvynių ir atoslūgių kartais atsiranda sausumos, o kartais jas skiria vanduo, todėl kartais jos atrodo kaip salos, o kartais — kaip ne­ nutrūkstamas žemynas“. Negi Baltijos jūroje senovėje būta jūros potvynių ir atoslūgių?
t-002vidutinis

Narbutas svarstė, kad Melos laikais priešais Sarmatiją plytėjusios žemės galėjo būti užliejamos ir kartais laikomos salomis.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 337

Palyginus vienus įrodymus su kitais, atrodo, jog\ngintaringą prūsų pakrantę kažkada išties sudarė salos.\nJei Slėcėris nebūtų Įrodęs, kad Melą apie Baltijos jurą\nnieko tikro nežinojo, o tai, ką skelbė apie Prūsiją, Livo^-\nniją, Rusią, išmanė tik iš nuogirdų,, savo prielaidą pa­\ngrįsčiau Meios pasakojimais, jog priešais Sarmatiją ply­\ntinčios žemės buvo užliejamos, vadinasi, kartais galėjo\nbūti laikomos salomis, o kartais buvo tarsi sausuma. Ka­\ndangi Baltijos jūroje potvynių ir atoslūgių nebūna, tai\ngalėjo būti, jog Melos laikais vis dėlto buvęs staigus\nvandens lygio kritimas.
c-002Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Palyginus vienus įrodymus su kitais, atrodo, jog gintaringą prūsų pakrantę kažkada išties sudarė salos. Jei Slėcėris nebūtų Įrodęs, kad Melą apie Baltijos jurą nieko tikro nežinojo, o tai, ką skelbė apie Prūsiją, Livo^- niją, Rusią, išmanė tik iš nuogirdų,, savo prielaidą pa­ grįsčiau Meios pasakojimais, jog priešais Sarmatiją ply­ tinčios žemės buvo užliejamos, vadinasi, kartais galėjo būti laikomos salomis, o kartais buvo tarsi sausuma. Ka­ dangi Baltijos jūroje potvynių ir atoslūgių nebūna, tai galėjo būti, jog Melos laikais vis dėlto buvęs staigus vandens lygio kritimas.