Sambija

PDF 27

Pasidalinę mažais būre­\nliais ir nuterioję kelias Sambijos krašto sritis, lietuviai 1370 me­\ntų vasario mėn. 17 d. (sekmadienį) prie Rudavos bažnytkaimio,\nnetoli Karaliaučiaus, vėl susirinko krūvon.

PDF 417

„Taip pat šiaurėje\n2\nVoigt. Geschichte Preussens. - B. I. - S. 617-637. Apima straips­\nni, kuriame įrodinėjamas tos kronikos buvimas. Ten pat (p. 641-649)\nįrodymai, kad Romovė buvo Sambijoje.

PDF 346

Visų pirma čia Vitlandija minima atski­ rai greta Sambijos. Sis skirtumas yra esminis dalykas; mes jį aptinkame jau 1224 metais popiežiaus Honorijaus III bulėje, kur greta Samlandia ypač pabrėžta Witlandia (Gruber. Orig. Livon. P. 265), ten vietoj (Wirlandia rei­ kia skaityti Witlandia-, tai jau teigė Tunmanas (Unter­ suchungen ettr.

PDF 366

Tačiau senovės amžiais\nžemėlapiuose Sambija atrodė visiškai kitaip, ypač jos jūros\npakrantės, kur ardančios ir naikinančios audringos jūros\nir Aistmarių bangos padarė neįtikėtinų pokyčių. Mat tuo­\nmet, kai atėjo kryžiuočiai ir praėjo pirma dešimtis jų val­\ndžios metų, rytinė marių dalis buvo visiškai kitokia ne­\ngu vėlesniais laikais. Laukstetės ir Piliavos kryptimi Bran­\ndenburgo ir Baigos link, ten, kur šiandien marių vande­\nnys toli įsiterpė į sausumą, tuomet, anot pačių patiki­\nmiausių šaltinių, dar buvo tikra sausuma, kur žmonės\nganė bandas ir sėjo javus.

PDF 414

Be to, įrodymas, skatinantis sutikti, kad Dusburgietis tu­ rėjo neklystamų žinių apie dalykus, dėstomus tame skyriuje, o ypač apie kadaise Prūsijoje gyvenusį krivį, yra jo paties pasa­ kojimų sąryšis. Jis kalba apie kadaise buvusį šventą Romovės miestą, kaip apie krivio buveine. Pasak Faterio (cituota vieta), atrodo, čia nėra ko prikišti, ir tai tiesa, nes apie tokių pačių iš esmės romovių buvimą turime žinių iš kitų vietų: seniausia, apie kokią žinome, buvo Sambijos pajūryje; o kad vėliau kiek­ vienoje provincijoje turėjo būti panaši dievų buveinė, mes jau daugelyje mūsų istorijos vietų pateikėme įrodymus iš rašto pa­ minklų, ir kad šito iš tikrųjų būta, patvirtiname visiškai neabe­ jodami.

PDF 268

Hugas Grocijus, tyręs budinu ko­ lonijas Prūsijoje, cituoja vieną autorių, kurio nuodugnūs tyrimai paaiškina istorinę tiesą; tas autorius buvo Gero- pijus Bekanas3. Sambijoje buvo gynybinių miestų, puikių dievams garbinti skirtų šventųjų vietų, pastatytų turtin­ gų dvarų ir dėl nepaliaujamų susidūrimų su pakrančių plėšikais gana daug laukinių, nepasitikinčių, tarpusavyje besivaidijančių gyventojų. Rytuose ši provincija ribojosi su Nadruva, pietuose — su Natangija, vakaruose ir šiau­ rėje jos žemes skalavo Baltijos jūra.

PDF 268

Sambija — ne itin didelis kraštas, anksčiau, kol jūra per visą pakrantės ilgį nepa­ siglemžė dalies sausumos, buvęs platesnis, nes, anot kai kurių stebėtojų, buvo atplėštas keliolikos kvadratinių my­ lių plotas2. Ji turėjo daugiausiai pasaulyje gintaro, gy­ ventojai visados buvo patys turtingiausi. Provincija ko­ vai su kryžiuočiais galėjo surinkti apie 40 000 pėstininkų ir tiek pat raitelių. Lietuvių protėviams atėjus į šiuos kraštus, Sambijoje įsikūrė daugiausia senovės budinus sudarantys gyventojai.

PDF 268

Lietuvių protėviams atėjus į šiuos kraštus, Sambijoje įsikūrė daugiausia senovės budinus sudarantys gyventojai. Hugas Grocijus, tyręs budinu ko­ lonijas Prūsijoje, cituoja vieną autorių, kurio nuodugnūs tyrimai paaiškina istorinę tiesą; tas autorius buvo Gero- pijus Bekanas3. Sambijoje buvo gynybinių miestų, puikių dievams garbinti skirtų šventųjų vietų, pastatytų turtin­ gų dvarų ir dėl nepaliaujamų susidūrimų su pakrančių plėšikais gana daug laukinių, nepasitikinčių, tarpusavyje besivaidijančių gyventojų.

PDF 366

Ten ji buvo vadinama Lippe, arba Lipza,■ prie jos žiočių buvo labai gražus uostas, turėjęs tokį patį pavadinimą. Šioje geografinėje žemių padėtyje pietinė Sambija tiesiog ribo­ josi su Natangija ir galbūt driekėsi net iki paskutinės šiaurinės Varmijos ribos. Sis audringų marių bangų pa­ plautas, sudraskytas į gabalus ir pagaliau visiškai už­ tvindytas kraštas nepriklausė nė vienai minėtai provinci­ jai, bet buvo dalis senovės VitLandijos, kurios žemės ki­ tados plytėjo toli į pietvakarius, o vėliau sumažėjo iki ne­ didelės šio krašto dalelės.

PDF 137

Nes jei tu nori mums kitus įstatymus į vietą mūsųjų duoti, ry­ tą galą gausi, jei nakčia pagal neprasikraustysi". Atenčią naktį dievmeldžiai keleiviai, į laivelį su­ tūpę, irkluodami atgaliai, atirklavo į pietinį kraštą Sambijos, taip vadinamos vienos dalies Žemaičių, kur vienoj kaimoj penkias dienas užtruko. Čia tei- ravęsis Vaitiekus savo bendrų keleivių, bene ge- resniai būtų tą atkaklią tautą palikti ir kitur eiti mokyti netikėlių.

PDF 403

Lukas Davidas, tą liudydamas, ¡pasakoja \napie Sambijos kunigaikštį Dorgą, kuris negalėjo laikyti \nbaltų žirgų, o kai vienas žymus pareigūnas, vokietis, Sam­\nbijos vyskupo advokatas, norėjo tuo įsitikinti, pikti dievai \nuždusino ¡kunigaikščio Dorgo pilyje ano baltą žirgą.

PDF 196

Labiausiai juos traukė \nSambijos gamtos lobiai ir gyventojų gerovė.

PDF 117

Kurį laiką, pra­\ntindamas savuosius prie pavojų ir kankynių, skriejo jū­\nromis, visur skleisdamas baisiausią siaubą, kol pagaliau \nišsilaipino Sambijos krantuose. Bet, visų nuostabai, susi­\ndūrė su pasiryžimu priešintis tolesniam skverbimuisi į \nkraštą.

PDF 116

Po šio \nžygio prasidėjo nauji įvykiai ir juos lydinčios aplinky­\nbės — tai įsikūrimas Sambijoje Danijos karių, kurie iki \n¡pat kryžiuočių laikų buvo vadinami ir žinomi vitingų \nvardu.

PDF 257

Buvo įsakyta nelyginant galvijų bandą nuvaryti \nį Sambiją.