Rytų Prūsija – istorinė teritorija, lietuvių šaltiniuose vadinama Mažąja Lietuva. Nors Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė jos niekuomet nevaldė, lietuvių tautinio judėjimo planuose buvo numatyta visas lietuvių žemes sujungti į vieną politinį vienetą. Versalio taikos konferencijoje Lietuvos delegacija siekė, kad Rytų Prūsija būtų perduota Lietuvai, o per Klaipėdą jai būtų užtikrintas išėjimas į Baltijos jūrą; tuo metu regione, be maždaug pusės milijono vokiečių, gyveno iki 100 000 lietuvių. Vėliau Rytų Prūsija tapo dramatišku „Lituanicos“ skrydžio pabaigos tašku: aviatoriai be nusileidimo skrido 37 valandas 11 minučių, įveikė 6 411 kilometrų ir čia patyrė katastrofą. Regiono praeities aiškinimus veikė ir istorinės interpretacijos – Erazmas Stela veikale „Apie Prūsijos senienas“ nepagrįstai teigė, kad vokiečiai buvo seniausi jo gyventojai.
Nu- skridę be nusileidimo 37 val. 11 minučių ir įveikę 6 411 km, antrą tuo metu ilgiausią atstumą be nusileidimo pasaulyje, aviatoriai patyrė katas- trofą tuometinėje Rytų Prūsijoje. Kaune laukiančią ore pasirodant lėktu- vo kone šimtatūkstantinę minią žmonių gauta žinia pravirkdė.
Visų lietuvių žemių sujungimas į vieną vienetą – dar praeito šimtmečio tautinio lietuvių judėjimo planų dalis, nors LDK niekuomet Rytų Prūsijos, lietuvių vadinamos Mažąja Lietuva, nevaldė.
Visų lietuvių žemių sujungimas į vieną vienetą – dar praeito šimtmečio tautinio lietuvių judėjimo planų dalis, nors LDK niekuomet Rytų Prūsijos, lietuvių vadinamos Mažąja Lietuva, nevaldė. Tačiau Versalyje Lietuvos delegacija iškėlė Rytų Prūsijos (kurioje tarp pusės milijono vokiečių gyveno iki 100 000 lietuvių) teritorijos perdavimo Lietuvai ir išėjimo į Baltijos jūrą per Klaipėdą klausimą. Pralaimėjusi karą Vokietija tam energingai nesipriešino, manydama sumažinti sąjungininkų intrigas.
Visų lietuvių žemių sujungimas į vieną vienetą – dar praeito šimtmečio tautinio lietuvių judėjimo planų dalis, nors LDK niekuomet Rytų Prūsijos, lietuvių vadinamos Mažąja Lietuva, nevaldė. Tačiau Versalyje Lietuvos delegacija iškėlė Rytų Prūsijos (kurioje tarp pusės milijono vokiečių gyveno iki 100 000 lietuvių) teritorijos perdavimo Lietuvai ir išėjimo į Baltijos jūrą per Klaipėdą klausimą. Pralaimėjusi karą Vokietija tam energingai nesipriešino, manydama sumažinti sąjungininkų intrigas.
Dauguma kaltinamųjų sakė, kad žavisi nacizmu, Klaipėdą laiko Vokietijos dalimi, nurodymus gaudavo iš Vokietijos nacių, o patys buvo tik jų skyrius, kad nurodymus jiems davė nacių vadai Valteris R. Hesas (Walter R. Hess), Rytų Prūsijos oberprezidentas Ėrichas Kochas (Erich Koch) ir Vokietijos konsulatas Klaipėdoje.
Nuskridę be nusileidimo 37 val. 11 minučių ir įveikę 6 411 km, antrą tuo metu ilgiausią atstumą be nusileidimo pasaulyje, aviatoriai patyrė katastrofą tuometinėje Rytų Prūsijoje. Kaune laukiančią ore pasirodant lėktuvo kone šimtatūkstantinę minią žmonių gauta žinia pravirkdė.
Erazmas Stela (Erasmus Stella, tikr. Johan Stüler; ?—1521), vokiečių istorikas. Veikale „Apie Prūsijos senienas“ (1510, 1518) nepagrįstai įrodinėjo, jog vokiečiai buvo seniausi Rytų Prūsijos gyventojai. Lietuvius kildino iš alanų.
Nuskridę be nusileidimo 37 val. 11 minučių ir įveikę 6 411 km, antrą tuo metu ilgiausią atstumą be nusileidimo pasaulyje, aviatoriai patyrė katastrofą tuometinėje Rytų Prūsijoje. Kaune laukiančią ore pasirodant lėktuvo kone šimtatūkstantinę minią žmonių gauta žinia pravirkdė.