Rūdninkų girios seniau buvo laikomos neperžengiamomis ir žmonių neištirtomis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 272
Pati vietovė, supama pelkių ir raistų, netinkama gyventi, lėmė tai, kad žmogaus ranka jos niekada nelietė iki pat mūsų laikų, kai, sumažėjus miškų, mediena tapo pagrindinis vidaus ir užsienio prekybos objektas. Seniau Rūdninkų girios išties buvo neperžengiamos ir žmonių neištirtos, nes žemvaldžių miškuose, nuo Rūdninkų link Ašmenos ir Lydos besidriekiančiuose, kaip ir pas mane, Jašiūnuose, kur ne kur stūkso pilkapiai nenuginčijami žmonių gyvenimo nuo tolimiausių amžių pėdsakai. O Rūdninkų miškuose nieko panašaus ir neįmanoma būtų surasti.
Rūdninkų medžionė priklausė daugiau kaip 3000 valakų Mendzižečės giriai, kuri buvo smarkiai nuniokota.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 272
Jame veisėsi daug briedžių ir stirnų. Nors Mendzižečės girios daugiau negu 3 000 valakų plotas, kuriam priklauso ir Rūdninkų medžionė, buvo nežmoniškai nuniokotas, išliko šiame žvėryne iki šiol yra likę puikaus miško pėdsakų. Viena iš girių, esanti prie pat Rūdninkų, ir dabar tebevadinama Królewski ogród, lietuviškai - Karaliaus daržas, kur būta daug briedžių, stirnų ir meškų, šiandien pastarųjų išlikę vos keletas.
Rūdninkų miškų pavadinimas kildintas iš geležies rūdos klodų, slypėjusių po pelkėmis ir girių tankmėmis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 272
O Rūdninkų miškuose nieko panašaus ir neįmanoma būtų surasti. Jų pavadinimas kilęs nuo nemažų geležies rūdos klodų, slypinčių po pelkėmis ir girių tankmėmis. Bažnyčia Rūdninkuose galėjusi būti nuo seno, bet klebonijos fundacija datuojama nuo Zigmanto III.
Rūdninkų giria kronikoje minima kaip vieta, kur Mykoliukas susitiko su Kazimieru ir prašė jo malonės.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.
Mykoliukas Rūdninkų girioje susidūrė su Kazimieru, nusilenkė jam ir prašė malonės.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.