Narbutas Rosės (Ross) upę, įtekančią į Dneprą dešiniajame krante, laikė vardą gavusia iš lietuvių genties tautų. Narbutas Rosę aprašė kaip upę, tekančią per tankiai gyvenamas, gražias ir derlingas Volkovysko apskrities apylinkes.
Galbūt neįsižeis slavų seno vės tyrėjai, jei manysime, kad Naugardo gubernijoje Rusa, ar ba Russ, upei vardą davė lietuvių tautos kolonija, kažkaip va riagų atgabenta, kadangi ir pačiame Naugarde buvo prūsų ko lonistų ir jie gyveno vienoje iš seniausių gatvių, vadintoje Prū sų gatve. Pagaliau dabar Kijevo gubernijoje ukrainiečių Rosės (Ross) upė, įtekanti į Dneprą dešiniajame krante, už savo pašventin tą vardą yra skolinga lietuvių genties tautoms, kadaise ten gy venusioms, kurios išėjo į rytus su gotais karaliaujant Filimerui arba šiek tiek vėliau. Be šito, lietuvių kraštuose turime ne vieną šventą upe, ar ba tiesiog taip pavadintą, arba apie ją žinome iš istorijos ar liaudies padavimų.
Il\ngai nedelsdami, jie perėjo smėlėtas Nemuno pakrantes,\nplytinčias žemiau Sčiaros žiočių, ir, tik persikėlę kitapus\nŽelvos upės1 į jos kairįjį krantą, šiandien Jaiblonovo apy\nlinkės, pateko į žemes, kurias pagal tuometinį derlingumą\ngalima buvo šiek tiek lyginti su Ukrainos žemėmis. Čia\natsivėrė vietovė, kur galima buvo saugiai įsikurti prie\nupės, plukdančios savo vandenis per gražias apylinkes;\nji dar ir šiandien bėga per tankiausiai gyvenamas, gra\nžiausias ir derlingiausias Volkovysko apskrities apylinkes.\nSi upė pavadinta religiniu vardu Ros; jis ir ligi šiol dar\nišliko visiškai nepakitęs.