Romuva šaltiniuose minima kaip Nadruvoje esanti šventykla su kriviu.
Įrodymai (1)
Šio proceso ankstyvąja apraiška reikėtų laikyti\nšaltiniuose minimą šventyklą – Nadruvoje esančią Romuvą ir jos krivį.
Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
7 teiginiai8 įrašai1 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Šio proceso ankstyvąja apraiška reikėtų laikyti šaltiniuose minimą šventyklą – Nadruvoje esančią Romuvą ir jos krivį. Romuvoje pagrindinis kulto objektas buvo ugnis.
Patikrinti teiginiai
Romuva šaltiniuose minima kaip Nadruvoje esanti šventykla su kriviu.
Šio proceso ankstyvąja apraiška reikėtų laikyti\nšaltiniuose minimą šventyklą – Nadruvoje esančią Romuvą ir jos krivį.
Raseinių ir Ariogalos apylinkės laikytos svarbiomis pagonims, nes čia stovėjo Romuva su Perkūno šventykla ir Krivių Krivaičio buveine.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Vaikių krašte buvo šventoji giria, ku ri kartu su netoliese stovėjusia pilimi ir aplinkiniais pasta tais vieną naktį buvo sudeginta iki pamatų, visi gyventojai išžudyti. Baigusi kruvinus darbus, ginkluota palyda kitą die ną pasiekė Raseinių ribas, o vėliau ir Ariogalos apylinkes. Abi tos vietovės pagonims buvo labai svarbios, juk čia sto vėjo Romuva (Perkūno šventykla ir vyriausiojo vaidilos Kri vių Krivaičio pagrindinė buveinė).
Romuva minima kaip Perkūno šventykla ir vyriausiojo vaidilos Krivių Krivaičio pagrindinė buveinė.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
Baigusi kruvinus darbus, ginkluota palyda kitą die ną pasiekė Raseinių ribas, o vėliau ir Ariogalos apylinkes. Abi tos vietovės pagonims buvo labai svarbios, juk čia sto vėjo Romuva (Perkūno šventykla ir vyriausiojo vaidilos Kri vių Krivaičio pagrindinė buveinė). Pakeliui viską versdama pelenais, kryžiuočių kariauna puolėsi Bisenės pilies link, pa siryžusi užimti ją šturmu, ir jau vėlų vakarą imta pulti.
Lietuvos istorijos autoriai Nadruvoje buvusią Romuvą laiko ankstyva pagonybės virtimo institucine religija apraiška.
Tai- gi valstybė iš viršaus lyg ir turėjo bandyti paspartinti pagonybės virtimo institucine religija procesą. Šio proceso ankstyvąja apraiška reikėtų laikyti šaltiniuose minimą šventyklą – Nadruvoje esančią Romuvą ir jos krivį. Tai jau turėtų būti savarankiška institucija, matyt, išlaikoma iš dovanų.
O kai prūsai jau turėjo pakankamai karo meno išmokusių karių, Vaidevutis ir vyriausiasis žynys ušaukė tautą į Romuvą ir ten po aukų atnašavimo pra nešė dievų ¡pageidavimą ir valią atkeršyti dabar už mozūrų jiems padarytą gėdą ir patirtą pažeminimą stojant į.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
O kai prūsai jau turėjo pakankamai karo \nmeno išmokusių karių, Vaidevutis ir vyriausiasis žynys \nušaukė tautą į Romuvą ir ten po aukų atnašavimo pra\nnešė dievų ¡pageidavimą ir valią atkeršyti dabar už mozūrų \njiems padarytą gėdą ir patirtą pažeminimą stojant į kovą \nu jų kunigaikščiu.
Betgi savame krašte jis įkurdino kitą Romuvą su kitu Kriviu.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Betgi \nsavame krašte jis įkurdino kitą Romuvą su kitu Kriviu. \nPačios didžiausios aukos vis dėlto būdavo išsiunčiamos \niš Lietuvos ir patikimos vyriausiajam žyniui Prūsijoje, ka\ndangi aname krašte dievai nesilankydavę.
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 3 | 4 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 3 | — | 2 | 2 |
| Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.) | — | 2 | 2 |