Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
13 teiginių23 įrašai11 ryšių
Šaltiniai ir citatos
Visi 13 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–13 iš 13 teiginių
Narbutas rašo, kad Patelo stabas didžiojoje Romovės šventykloje stovėjęs Perkūno dešinėje.
PDF 111
Patelas (Patelo) Skraidančių oro dvasių dievas, savitas aukščiausiosios kategorijos angelas. Kitaip jį vadinę Pateno, Potelo. Savo stabą jis turėjo didžiojoje Romovės šventykloje, Perkūno dešinėje.
Narbutas senovės Romovėje aprašo aukurą su Amžinąja ugnimi, prižiūrimą vyriausiojo žynio prie šventojo ąžuolo ir dievų stabų.
PDF 225-226
Lietuvoje, Hartknocho nuomone, tokia ugnis turėjo degti prie Nevėžio upės. 3. Dievo Perkūno šventykloje, senovės Romovėje, šventojo ąžuolo ir žymiausių dievų stabų akivaizdoje stovėjo aukuras su Amžinąja ugnimi, kurstoma ąžuolinėmis malkomis, kuri degė prižiūrima paties vyriausiojo žynio.
Narbutas Romovės mitologinį pavadinimą sieja su ąžuolo šventumu ir žodžiu „Romumas“.
PDF 236
235 ## Puslapis 235 clžiu. Romovės šventyklos mitologinis pavadinimas siejamas su ąžuolo šventumu. Senovės lietuvių kalba šis žodis reiškė susilaikymo, pamaldumo, taikos vietą nuo Romume - Romumas . Šitoks prūsų Romovės ąžuolas buvo didžiausių šventybių prieglauda.
Narbutas rašo, kad kol prūsų Romovė nebuvo sunaikinta, iškilmingas aukas vyriausiems dievams kitur atnašauti nederėjo.
PDF 320
Kai dėl atskirų aukų atnašavimo kuriam nors iš dievų, kronikininkai specialistai to neaprašo, tik priduria, kad senais laikais, kai svarbiausioji šventykla - prūsų Romovė - dar nebuvo galutinai sunaikinta, kur nors kitur atnašauti iškilmingų aukų vyriausiems dievams nederėjo. Vėliau žyniai, ištaškyti po Lietuvos kraštus, tam įkūrė daugybę asmeninių šventyklų arba visur pristatė aukurų. Saulės tekėjimas buvo aukų atnašavimo laikas*.
Narbutas nurodo, kad Dusburgietis Romovę aprašė kaip kadaise buvusį šventą miestą ir krivio buveinę.
PDF 414
Be to, įrodymas, skatinantis sutikti, kad Dusburgietis turėjo neklystamų žinių apie dalykus, dėstomus tame skyriuje, o ypač apie kadaise Prūsijoje gyvenusį krivį, yra jo paties pasakojimų sąryšis. Jis kalba apie kadaise buvusį šventą Romovės miestą, kaip apie krivio buveine. Pasak Faterio (cituota vieta), atrodo, čia nėra ko prikišti, ir tai tiesa, nes apie tokių pačių iš esmės romovių buvimą turime žinių iš kitų vietų: seniausia, apie kokią žinome, buvo Sambijos pajūryje; o kad vėliau kiekvienoje provincijoje turėjo būti panaši dievų buveinė, mes jau daugelyje mūsų istorijos vietų pateikėme įrodymus iš rašto paminklų, ir kad šito iš tikrųjų būta, patvirtiname visiškai neabejodami.
Narbuto pateikimu, vyskupo Kristijono kronikoje turėjo būti žinių apie sieros šaltinį netoli prūsų Romovės.
PDF 145
2 Senoje prūsų vyskupo Kristijono kronikoje turėtų būti žinių, jog netoli prūsų Romovės buvęs sieros šaltinis, nuo kurio buvo galima uždegti degų daiktą (Kotzebue. Preuss. alt. Geschichte. B. L S. 261).
Narbutas Romovę vaizdavo kaip dievų šventovę didelės šventos girios viduryje Prūsijos provincijos vakaruose.
PDF 367
Didžiuliuose krašto plotuose augo miškai, kurie geriau negu dabar saugojo Prūsijos bitynų kraštą nuo smarkių vėjų. Būtent provincijos vakaruose plytėjo didelė šventa giria, kurios viduryje buvo dievų šventovė Romovė; šis miškas ošė beveik nuo pat šiaurinės pakrantės galo net iki prie Aistmarių esančių pakrantės žemių. Kiti miškų plotai driekėsi iš vakarų į rytus ir buvo turtingi žvėrių; Sambijos miškuose dar ligi šiol gyvena anų laikų palikuonis elnias.
Narbutas teigia, kad taip pat kronikos liudija, jog šio dievo stabas, spirale susi raitęs žaltys, stovėjęs Romovės šventykloje, į kairę nuo Perkū no; varinis dievas buvęs su vidutinio amžiaus žmogaus galva.
PDF 104
Taigi senovės lietuviai šį jūrų dievą vaizdavo kaip didžiulį žaltį, tai yra žalčių karalių *. Taip pat kronikos liudija, jog šio dievo stabas, spirale susiraitęs žaltys, stovėjęs Romovės šventykloje, į kairę nuo Perkūno; varinis dievas buvęs su vidutinio amžiaus žmogaus galva. Atvaizdas parodytas II lentelės 7-ajame piešinyje.
Jau mes mūsų istorijos tyrimais įrodėme, kad paskutiniais stabmeldystės amžiais Romovių būta ne vienoje vietoje ir jose gyveno atskiri kriviai, taigi Dusburgietis apie vieną Nadruvos krivį pasakė tai, kas tiko ir daugeliui kitų.
PDF 420
Jau mes mūsų istorijos tyrimais įrodėme, kad paskutiniais stabmeldystės amžiais Romovių būta ne vienoje vietoje ir jose gyveno atskiri kriviai, taigi Dusburgietis apie vieną Nadruvos krivį pasakė tai, kas tiko ir daugeliui kitų. Ar dėl tos klaidos krivis visiškai nustoja egzistuoti? O iš tikrųjų ar dar neužsimena Dusburgietis (dalis III. - Skyrius 252) ir Kojalavičius (p. 32,35) apie Romovę, buvusią Lietuvoje ir ar apie tai nekalba senieji padavimai?
Būtent provincijos vakaruose plytėjo didelė šventa giria, kurios viduryje buvo dievų šventovė Romovė; šis miškas ošė beveik nuo pat šiaurinės pakrantės galo net iki prie Aistmarių esančių pakrantės žemių.
PDF 367
Pažvelgę į tų laikų Sambijos vidaus būklę, pastebėsime didžiulių pokyčių, įvykusių per daugelį amžių: išdžiūvo daugybė ežerų, ir ten, kur kitadds buvo didžiulės pelkės ir klampynės, šiandien banguoja gražus derlius. Didžiuliuose krašto plotuose augo miškai, kurie geriau negu dabar saugojo Prūsijos bitynų kraštą nuo smarkių vėjų. Būtent provincijos vakaruose plytėjo didelė šventa giria, kurios viduryje buvo dievų šventovė Romovė; šis miškas ošė beveik nuo pat šiaurinės pakrantės galo net iki prie Aistmarių esančių pakrantės žemių.
Pats vardas upės Nemuno Niemon regimai yra len kiškas žodis, taip pat Romovė neženklina žinyčios, kaip pasakoj skelbia, bet trobesį, kuriame viešpats ir visų vyriausias valdymieras visos tautos gyvenęs, kaipogi šiandien dar žemaičiai namus viešpaties ir.
PDF 73
Nes jei Brutenis buvo jau viešpačiu ir tarnu dievų ir visų vyriausiu valdymieru ūkės dar pirm Vitevudo, kaip pati pasaka byloja, tai turėjo pirmesniai būti žinyčia įkurta ir kunigai paskirti, kurie ūkės dievus pirm to jau godojo, ką ne vien Pitėjas, kurs tą žemę šventa vadina, bet ir patys raštai Nemuno, kursai būk pirmasis žinyčią Rusnėj įkūręs, aiškiai rodo. Pats vardas upės Nemuno Niemon regimai yra lenkiškas žodis, taip pat Romovė neženklina žinyčios, kaip pasakoj skelbia, bet trobesį, kuriame viešpats ir visų vyriausias valdymieras visos tautos gyvenęs, kaipogi šiandien dar žemaičiai namus viešpaties ir kunigaikščio rūmais vadina. Visur rodo lietuvius it 1 V o i g t, Geschięh.
Žymiausia šventykla buvo Romovėje, ku rios vieta tiksliai dar nenustatyta.
PDF 265
Žymiausia šventykla buvo Romovėje, kurios vieta tiksliai dar nenustatyta.
Šaltinio komentare Romovė įvardijama kaip prūsų, lietuvių ir kitų baltų religinio kulto centras.
PDF 64
Romovė resp. Romuva (D. Romow, Jer.— Rômowe), Romava, pasak Dusburgiečio,— prūsų, lietuvių ir kitų baltų religinio kulto centras.