t-001vidutinis
Narbutas spėja, kad Romovė prie Dviupio ežero kurį laiką galėjusi būti didelė šventykla.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
XIV amžiuje žiaurios kovos su kryžiuo\nčiais tikriausiai ne kartą vertė vyriausiuosius žynius kaitalioti\nvietą, kilnoti savo gimtuosius dievus į nuošaliausius užkam\npius. Dėl šios priežasties galėjo būti, kad ir Romovė prie Dvi-\nupio ežero, apie kurį kalbėjome straipsnyje „Šventieji ežerai“,\nkurį laiką buvo didelė šventykla.\nTikrojoje Lietuvoje yra taip pat kitų vietovių, turinčių to\nkius arba panašius pavadinimus; jeigu jie nėra kilę iš kokio\nnors rusino Romano, gyvenvietės įkūrėjo, kaip tai ir Rusioje\npastebima (krikščionys rusai dažnai vartodavo tą vardą), tai\nreikia daryti išvadą, kad XIII amžiuje tenai kada nors galėjo\nbūti vyriausiojo žynio buveinė.