Santrauka

Narbutas spėja, kad Romovė prie Dviupio ežero kurį laiką galėjusi būti didelė šventykla.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Narbutas spėja, kad Romovė prie Dviupio ežero kurį laiką galėjusi būti didelė šventykla.
global_idt-189054
c-001

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas spėja, kad Romovė prie Dviupio ežero kurį laiką galėjusi būti didelė šventykla.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

XIV amžiuje žiaurios kovos su kryžiuo­ čiais tikriausiai ne kartą vertė vyriausiuosius žynius kaitalioti vietą, kilnoti savo gimtuosius dievus į nuošaliausius užkam­ pius. Dėl šios priežasties galėjo būti, kad ir Romovė prie Dvi- upio ežero, apie kurį kalbėjome straipsnyje „Šventieji ežerai“, kurį laiką buvo didelė šventykla. Tikrojoje Lietuvoje yra taip pat kitų vietovių, turinčių to­ kius arba panašius pavadinimus; jeigu jie nėra kilę iš kokio nors rusino Romano, gyvenvietės įkūrėjo, kaip tai ir Rusioje pastebima (krikščionys rusai dažnai vartodavo tą vardą), tai reikia daryti išvadą, kad XIII amžiuje tenai kada nors galėjo būti vyriausiojo žynio buveinė.

patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai