Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
8 teiginiai9 įrašai0 ryšių
Vikipedijos įžanga
Raseinių apskritis (arba Raseinių reparticija, Raseinių žemė, Raseinių kreizas, Raseinių pavietas, Raseinių ujezdas; lenk. Rossieński powiat, rus. Россіенскій уѣздъ, vok. Kreis Rossienie) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės Lietuvos vakaruose, pietryčių Žemaitijoje, gyvavę 1764–1950 m. Centras – Raseiniai.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Raseinių apskritis – šaltiniuose minima vietovė, išryškėjanti per XIX–XX amžių socialinius, kultūrinius ir karinius įvykius. 1858 m. rudenį jos klebonus valdžia oficialiai klausinėjo, kuo remiantis kuriamos blaivininkų organizacijos, o blaivininkai čia sudarė 72 proc. katalikų. Šis rodiklis rodo reikšmingą blaivybės judėjimo mastą apskrityje, nors pateikti duomenys neleidžia tiksliai apibūdinti visos jos administracinės istorijos. 1945 m. vasario 15 d. Graužų–Lenčių (Zembiškio) miške Vlado Pabarčiaus 40 partizanų būrys surengė pasalą iš užduoties grįžtantiems NKVD Betygalos stribams; žuvo šeši stribai. Pašvenčio apylinkėse T. Narbutas užrašė mitologinį pasakojimą apie karalienę Krūminę ir jos dukterį, siejamą su senųjų deivių bei antikinio mito atgarsiais.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
T. Narbutas Lietuvoje suranda ir antikinio mito apie Plu tono pagrobtą Demetros dukterį Persefonę atitikmenį. Visiš kai panašų „pasakojimą“ jis nugirsta Raseinių apskrityje, Pa švenčio apylinkėse.
Patikrinti teiginiai
1945 m. vasario 15 d. Raseinių apskrityje Vlado Pabarčiaus partizanų būrys surengė pasalą NKVD Betygalos stribams.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
X ŠILAINIŲ PASALA 1945 m. vasario 15 d. Raseinių aps. Betygalos vls. Graužų-Lenčių (Zembiškio) miške NKVD Betygalos stribai, grįždami iš užduoties Kėdainių aps., prie Šilainių miško pateko į Vlado Pabarčiaus 40-ties partizanų būrio pasalą. Žuvo 6 stribai.
Narbutas mitologinį pasakojimą apie deivę siejo su Raseinių apskrities Pašvenčio apylinkėse girdėta tradicija.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Pats pavadinimas, išreikštas moteriška gimine, taikomas ne dievui, kaip manė Strijkovskis, o deivei. Apie ją pasakojimas, kurį išgirdau Raseinių apskrities Pašvenčio (Poswięta) apylinkėse, yra toks. Perrašau jį ištisai, kadangi jis visas mitologinis: karalienė, vardu Krūminė14, turėjo nepaprasto grožio vienatinę dukterį.
Narbutas rašė, kad Raseinių ir Upytės apskrityse rasti akmenys rodė ten vykusias ateivių iš Brandenburgo atneštas religines apeigas.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Rageziowan Kęsgailų giminės fetišas. Dievaitis (Dewojtis) Pajūrio (Pojura) kaimo fetišas; tas kaimas buvo kažkur Raseinių apskrityje, tikriausiai prie Jūros upės. 207 ## Puslapis 207 Vetustis (W etustis) Rietavo miestelio fetišas, lietuviškai - senovinis.
Narbutas Pajūrio kaimo fetišą Dievaitį siejo su neapibrėžta vieta Raseinių apskrityje, tikriausiai prie Jūros upės.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Rageziowan Kęsgailų giminės fetišas. Dievaitis (Dewojtis) Pajūrio (Pojura) kaimo fetišas; tas kaimas buvo kažkur Raseinių apskrityje, tikriausiai prie Jūros upės. 207 ## Puslapis 207 Vetustis (W etustis) Rietavo miestelio fetišas, lietuviškai - senovinis.
Upinė (Uppinė ) Upių, šaltinių, apskritai tekančio vandens deivė.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Gondu suteikia vestuvių apeigoms puošnumo, ir jį visuomet palieka ant stalo neliestą, o tikrąjį karvojų suvalgo. Kaip tik tai ir bus ta pati deivė, kurią garbino jaunos romėnės, vadindamos Manturna. Upinė (Uppinė ) Upių, šaltinių, apskritai tekančio vandens deivė.
Raseinių apskrityje blaivininkai sudarė 72 proc. katalikų.
Šaltinis: Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla
Kitose apskrityse blaivininkų buvo tiek: Panevėžio — 89,4 proc., Šiaulių — 88,6 proc., Telšių — 88,3 proc., Ukmergės — 84,9 proc., Raseinių — 72 proc. ir Kauno 66,5 proc. katalikų4.
1858 m. rudenį Raseinių apskrities klebonai buvo oficialiai valdžios klausiami, kuo remiantis kuriamos blaivininkų organizacijos.
Šaltinis: Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
Antai jau 1858 m. rudenį Raseinių apskrities klebonai buvo oficialiai valdžios užklausti, kuo remiantis kuriamos blaivininkų organizacijos.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 5 | 5 |
| Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje | — | 1 | 1 |
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 1 | 1 |
| Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla | — | 1 | 1 |