Vikipedijos įžanga
Raseinių apskritis (arba Raseinių reparticija, Raseinių žemė, Raseinių kreizas, Raseinių pavietas, Raseinių ujezdas; lenk. Rossieński powiat, rus. Россіенскій уѣздъ, vok. Kreis Rossienie) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės Lietuvos vakaruose, pietryčių Žemaitijoje, gyvavę 1764–1950 m. Centras – Raseiniai.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Raseinių apskritis – šaltiniuose minima vietovė, išryškėjanti per XIX–XX amžių socialinius, kultūrinius ir karinius įvykius. 1858 m. rudenį jos klebonus valdžia oficialiai klausinėjo, kuo remiantis kuriamos blaivininkų organizacijos, o blaivininkai čia sudarė 72 proc. katalikų. Šis rodiklis rodo reikšmingą blaivybės judėjimo mastą apskrityje, nors pateikti duomenys neleidžia tiksliai apibūdinti visos jos administracinės istorijos. 1945 m. vasario 15 d. Graužų–Lenčių (Zembiškio) miške Vlado Pabarčiaus 40 partizanų būrys surengė pasalą iš užduoties grįžtantiems NKVD Betygalos stribams; žuvo šeši stribai. Pašvenčio apylinkėse T. Narbutas užrašė mitologinį pasakojimą apie karalienę Krūminę ir jos dukterį, siejamą su senųjų deivių bei antikinio mito atgarsiais.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu