1945 m. vasario 15 d. Raseinių apskrityje Vlado Pabarčiaus partizanų būrys surengė pasalą NKVD Betygalos stribams.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 240
X ŠILAINIŲ PASALA 1945 m. vasario 15 d. Raseinių aps. Betygalos vls. Graužų-Lenčių (Zembiškio) miške NKVD Betygalos stribai, grįždami iš užduoties Kėdainių aps., prie Šilainių miško pateko į Vlado Pabarčiaus 40-ties partizanų būrio pasalą. Žuvo 6 stribai.
Narbutas mitologinį pasakojimą apie deivę siejo su Raseinių apskrities Pašvenčio apylinkėse girdėta tradicija.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 136
Pats pavadinimas, iš\nreikštas moteriška gimine, taikomas ne dievui, kaip manė Strij\nkovskis, o deivei.\nApie ją pasakojimas, kurį išgirdau Raseinių apskrities Pa\nšvenčio (Poswięta) apylinkėse, yra toks. Perrašau jį ištisai, ka\ndangi jis visas mitologinis: karalienė, vardu Krūminė14, turėjo\nnepaprasto grožio vienatinę dukterį.
Narbutas rašė, kad Raseinių ir Upytės apskrityse rasti akmenys rodė ten vykusias ateivių iš Brandenburgo atneštas religines apeigas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 208
Rageziowan\nKęsgailų giminės fetišas.\nDievaitis (Dewojtis)\nPajūrio (Pojura) kaimo fetišas; tas kaimas buvo kažkur Ra\nseinių apskrityje, tikriausiai prie Jūros upės.\n207\n\n## Puslapis 207\n\nVetustis (W etustis)\nRietavo miestelio fetišas, lietuviškai - senovinis.
Narbutas Pajūrio kaimo fetišą Dievaitį siejo su neapibrėžta vieta Raseinių apskrityje, tikriausiai prie Jūros upės.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 208
Rageziowan\nKęsgailų giminės fetišas.\nDievaitis (Dewojtis)\nPajūrio (Pojura) kaimo fetišas; tas kaimas buvo kažkur Ra\nseinių apskrityje, tikriausiai prie Jūros upės.\n207\n\n## Puslapis 207\n\nVetustis (W etustis)\nRietavo miestelio fetišas, lietuviškai - senovinis.
Upinė (Uppinė ) Upių, šaltinių, apskritai tekančio vandens deivė.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 143
Gondu \nsuteikia vestuvių apeigoms puošnumo, ir jį visuomet palieka \nant stalo neliestą, o tikrąjį karvojų suvalgo.\nKaip tik tai ir bus ta pati deivė, kurią garbino jaunos ro\nmėnės, vadindamos Manturna.\nUpinė (Uppinė )\nUpių, šaltinių, apskritai tekančio vandens deivė.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Gondu suteikia vestuvių apeigoms puošnumo, ir jį visuomet palieka ant stalo neliestą, o tikrąjį karvojų suvalgo. Kaip tik tai ir bus ta pati deivė, kurią garbino jaunos ro mėnės, vadindamos Manturna. Upinė (Uppinė ) Upių, šaltinių, apskritai tekančio vandens deivė.
Susietas teiginys: t-005
Susieti teiginiai: t-005