Pripetė

PDF 440

Jį iškasė savo lėšomis hetmonas Oginskis (todėl jis ir šiandien dar tebevadinamas Oginskio kanalu). Karaliaus lėšomis buvo iškastas kitas kanalas, kuris jungia Pripetės intaką Piną su Bugo intaku Muchavcu. Tuo būdu iš Juodosios jūros į Baltiją atsirado dar vienas kelias, būtent Dniepras—Vysla.

PDF 80

Valdingai pasikeliais nuvesti iki sienos. Kaidanas, pasiuntiniams per ilgai užsibuvus, įtarė, jog nesumani pasiuntinybė apgaudinėjama atidėliojant reikalą ir persikėlė per Dneprą, norėdamas savo siekius paremti ginklu ir jėga priversti paklusti jo valdžiai. Pripetės žiotyse įrengęs karo stovyklą, jis išsiuntė galybę būrių krašto niokoti.

PDF 54

Pantikapas, o tai panašiausia į tikrovę, yra šiandienė Pripetė, jungianti Baltijos ir Juodosios jūros vandens baseinus. Šiuo vardu Skitijos geografijoje galėjo būti vadinama ne viena upė ir vietovė, nes žinoma, kad šiandien Kerčės tvirtovė stovi ant Pantikapėjos miesto griuvėsių1. Taip pat nėra pagrindo neigti, kad šiandien Arklių Vandenimis vadinama upė buvo kitados graikų vadinta Pantikapu.

PDF 377

Tų įdubų juostos buvo dugnas Dnepro įlankų, kurios kitados, kai pagrindinės upės vandens lygis buvo gerokai aukštesnis, tekėdavo visais metų laikais. Plytėjo ilga įlanka, arba kairioji Dnepro šaka, nusidriekusi nuo Beržūnos iki Dėslios žiočių, o priešais Kijevą, kairiojoje Dnepro pakrantėje, tyvuliavo įlankos ir įvairiai išmėtyti giliavandeniai ežerėliai1. Pagaliau Pripetė ten, kur ji dabar įteka į Padneprės slėnį, plaukė maždaug varsto atstumu savo slėniu lygiagrečiai su kairiąja Dnepro vaga ir sudarė jo dešiniąją, senų geografų vadinamą Borysthenis occidentale latus vagą, kuri įsiliejo priešais Desnos žiotis į kairiąją šaką ar kiek žemiau ir sudarė pagrindinę Dnepro vagą, žemiau Kijevo virstančią didele upe — tikruoju senovės Boristeniu.

PDF 381

Paprastai jos būva netoli gyvenviečių arba joms tinkamose vietose. Nors pilkapių pasitaiko visoje Baltarusijoje, tačiau daugiausia jų esti Dnepro vidurupyje, ypač kiek aukščiau Sklovo iki Pripetės žiočių, kairiojoje pakrantėje jie plyti palei senas Rusijos sienas su Lietuvos valstybe, dešiniojoje driekiasi už Borisovo apskrities net iki tikrosios Lietuvos. Daugiausia pilkapių aptinkama Drutės ir Beržūnos upių žemupio uždarame plote, o kairiojoje Dnepro pakrantėje nuo Mogiliovo Sašos upės link ir netoli jos žiočių.

PDF 377

Tų įdubų juostos buvo dugnas Dnepro įlankų, kurios kitados, kai pagrindinės upės vandens lygis buvo gerokai aukštesnis, tekėdavo visais metų laikais. Plytėjo ilga įlanka, arba kairioji Dnepro šaka, nusidriekusi nuo Beržūnos iki Dėslios žiočių, o priešais Kijevą, kairiojoje Dnepro pakrantėje, tyvuliavo įlankos ir įvairiai išmėtyti giliavandeniai ežerėliai1. Pagaliau Pripetė ten, kur ji dabar įteka į Padneprės slėnį, plaukė maždaug varsto atstumu savo slėniu lygiagrečiai su kairiąja Dnepro vaga ir sudarė jo dešiniąją, senų geografų vadinamą Borysthenis occidentale latus vagą, kuri įsiliejo priešais Desnos žiotis į kairiąją šaką ar kiek žemiau ir sudarė pagrindinę Dnepro vagą, žemiau Kijevo virstančią didele upe — tikruoju senovės Boristeniu.

PDF 381

Tokių kalvų kartais randama išsibarsčiusių laukuose, netgi sausose pievose po dvi, kelias, o kai kur jų esti labai daug netvarkingai išmėtytų įvairiomis kryptimis ir įvairaus dydžio: daugiausia vidutinių, mažiau mažų, o didelių nedaug, daugiausia stūkso atskirai, nuošaliau nuo kitų ar poromis. Paprastai jos būva netoli gyvenviečių arba joms tinkamose vietose. Nors pilkapių pasitaiko visoje Baltarusijoje, tačiau daugiausia jų esti Dnepro vidurupyje, ypač kiek aukščiau Sklovo iki Pripetės žiočių, kairiojoje pakrantėje jie plyti palei senas Rusijos sienas su Lietuvos valstybe, dešiniojoje driekiasi už Borisovo apskrities net iki tikrosios Lietuvos.

PDF 209

atėjo į kairįjį krantą Pripetės, senovėje laikytos vakarine Dnepro šaka1, Pentikapo upe, kurios vandens baseinas jungėsi su Nemuno sistema