Po 1362 m. Mėlynųjų Vandenų mūšio Podolijoje įsigalėjo Algirdo giminaičiai Karijotai.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 70
Tuo laiku tą sritį valdė trys broliai emirai. Bet jie buvo Algirdo prie Mėlynąją Vandeną sumušti (1362), o ją valdomos žemės atiteko Lietuvai. Nuo to laiko Podolijoj įsigalėjo Algirdo gimi naičiai Karijotai, Gedimino sūnaus sūnūs.
Vytautas tuo metu paėmė Podoliją ir įgijo įtakos aukščiausiai Lenkijos valdžiai.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 197
Kaip tik tuo laiku\nVytautas paima ir Podoliją ir įgyja įtakos aukščiausiai Lenkijos\nvaldžiai, kurios kancleris, Poznaniaus vyskupas Vaitiekus Jas\ntrzembiec, buvo aiškiai jo reikalams atsidavęs^3 ). Pašauktas jis\nbuvo į tą aukštą vietą ir apdovanotas Krokuvos katedra, sulau\nžant lenkų papročius ir tradicijas.
Po Torno taikos Jogaila davė Vytautui lėno teisėmis vakarinę Podolijos dalį su Kamieniecu.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 198
Todėl nenuostabu, kad po Torno taikos\nįvyko dar labai įdomus faktas: kitą dieną, taikos susivažiavimui\npasibaigus, Jogaila išsprendė lietuvių-lenką dėl Podolijos gin\nčą, kuris vargais buvo likviduotas 1403 m. Jogaila, neatsižvelg\ndamas gyvo lenkų nepasitenkinimo^1 ), davė Vytautui lėno teisė\nmis taip pat tos žemės vakarinę dalį su Kamieniecu, išstumdamas\niš čia karūnos seniūną.
Lietuvos valstybės pietuose buvo plati Podolija, nusitęsusi link Juodosios jūros srities stepių.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 304
Nuo Lenkijos pakraščio, nuo Prūsų ir Livonijos ordino sienų, šiaurės rytuose ji siekė Volgos aukštupių (Rževo). Pietuose ji apėmė plačią Podoliją, nusitęsusią link stepių Juodosios jūros srityje. Tokia plati valstybė negalėjo būti vienalytiška nei tautiniu, nei religiniu atžvilgiu.
Vytauto laikais Podolijoje buvo daug dvarų ir ūkio centrų, nes ši sritis buvo labiau apgyventa.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 257
kunigaikščiui priklau\nsančias žemes ir jų dvarus. Jo laikais tokių dvarų - ūkio centrų\ngausiai buvo pačioje Lietuvoje—Vilniaus, Trakų ir iš dalies Že\nmaičių žemėse, ir Volynijoje bei Podolijoje, nes tai buvo labiau\napgyventos vietos; be to, Trakų ir Vilniaus žemės buvo taip pat\narčiau didž. Lietuvos kunigaikščio būstinės.
Jadvyga anksčiau kėlė protesto balsą dėl Podolijos, rūpindamasi, kad jos auka nenueitų niekais.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 179
1398 m.\npirmą kartą pasigirdo iš Lenkijos protesto balsas prieš tokią\nLietuvos su Lenkija santykių eigą. Tą balsą, kaip ir pirma dėl\nPodolijos, pakėlė Jadvyga, kuri rūpinosi, kad jos padaryta au\nka nenueitų niekais, ir ponų taryba, kuri sumanė visos unijos\nreikalą^1 ).
Vorsklos mūšyje žuvo Vytauto bičiulis Spytkas iš Melštyno, valdęs Podoliją.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 185
Kaip žinoma, Vorsklos mūšy žuvo geras Vytauto prietelius\nSpytkas iš Melštyno, kuris valdė Podoliją.\nŠita žemė ir buvo pavesta valdyti Švitrigailai, pavojingiau\nsiam Vytauto priešininkui, kuris, būdamas tikrasis Algirdo sū\nnus, turėjo pirmenybę į Lietuvos d. kunigaikščio sostą: Vy\ntautas tos pirmenybės neturėjo, jis tik ją išsikovojo.
Vytautui teko ilgai kovoti dėl Podolijos, į kurią pretenzijas reiškė vengrai, totoriai ir lenkai.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 70
Ilgai ir sunkiai teko Vytautui kovoti dėl Podolijos, į kurią be\nvengrą ir totorią, reiškė pretenziją ir lenkai. Algirdo laikais\nčia šeimininkavo totoriai.
Algirdo laikų Lietuvos valstybė pietuose apėmė plačią Podoliją, nusitęsusią link Juodosios jūros stepių.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 304
Per vieną šimtą metų, prieš Algirdui užmerkiant akis, iš, palyginti, dar nedidelės Mindaugo valstybės buvo pasida riusi plati rytų Europos «imperija ». Nuo Lenkijos pakraščio, nuo Prūsų ir Livonijos ordino sienų, šiaurės rytuose ji siekė Volgos aukštupių (Rževo). Pietuose ji apėmė plačią Podoliją, nusitęsusią link stepių Juodosios jūros srityje.