Vyriausioji Vilniaus kunigų seminarija 1842 m. buvo perkelta į Petrapilį.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla
Tais pačiais metais Vyriausioji Vilniaus kunigų seminarija buvo perkelta į Petrapilį.
Lietuvos istorijos žinių lobynas
Vieta
6 teiginiai6 įrašai5 ryšiai
Petrapilis – istoriniuose šaltiniuose minima vieta, susijusi su politiniais ryšiais, religinėmis institucijomis ir leidyba. Augusto III karaliavimo pabaigoje Čartoriskiai partijų kovose rėmėsi artimais ryšiais su Petrapilio rūmais, o į šią vietą buvo pasiųstas jų sesers sūnus Stanislovas Augustas Poniatauskas, gavęs Saksonijos atstovo titulą ir priartėjęs prie sosto įpėdinio rūmų. 1842 m. į Petrapilį perkelta Vyriausioji Vilniaus kunigų seminarija, todėl vieta tapo svarbiu Lietuvos katalikų dvasininkų rengimo istorijos tašku. Po konsekracijos vyskupas Motiejus Valančius iš Petrapilio vyko į Varnius ir pakelės bažnyčiose teikė Sutvirtinimo sakramentą. Petrapilyje taip pat buvo leidžiami religinio bei istorinio pobūdžio leidiniai: 1837 m. išėjo kunigo J. Mielcškos išversta latviška K. Debnerio knygutė, o 1903 m. – „Litovskaja Metrika“ teismo bylų knygų tomas.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| PaskirtisŠaltinių nesutarimas |
|
|
|
Patikrinti teiginiai
Vyriausioji Vilniaus kunigų seminarija 1842 m. buvo perkelta į Petrapilį.
Šaltinis: Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla
Tais pačiais metais Vyriausioji Vilniaus kunigų seminarija buvo perkelta į Petrapilį.
Augusto III karaliavimo pabaigoje Čartoriskiai partijų kovose rėmėsi artimais ryšiais su Petrapilio rūmais.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Bet Augusto III karaliavimo gale partijų kovose persvara jau aiškiai linko į Čartoriskių pusę. Ypač jiems padėjo artimi ryšiai su Petrapilio rūmais. ## 24.
1837 m. Petrapilyje išleista brošiūrėlė buvo kunigo J. Mielcškos išversta latviška K. Debnerio knygutė.
Šaltinis: Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
Petrapilyje išleista (1837) brošiūrėlė buvo kunigo J. Mielcškos išversta latviška K. Debnerio knygutė.
1903 m. Petrapilyje buvo išleistas „Litovskaja Metrika“ teismo bylų knygų tomas.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
LMS = Litovskaja Metrika. Knigi sudnich del, išl. P. A. Hil’tebrant (Russkaja Istoričeskaja Biblioteka, t. 20), Petrapilis 1903.
Po konsekracijos vyskupas Motiejus Valančius, vykdamas iš Petrapilio į Varnius, pakelės bažnyčiose teikė Sutvirtinimo sakramentą.
Šaltinis: Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla
Po konsekracijos vysk. M. Valančius, vykdamas iš Petrapilio į Varnius, pakelės bažnyčiose jau teikė šį sakramentą.
Čartoriskiai pasiuntė Stanislovą Augustą Poniatauską į Petrapilį.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Tuo metu Čartoriskiai pasiuntė į Petrapilį savo sesers sūnų Stanislovą Augustą Poniatauską. Gavęs Saksonijos atstovo titulą, šis greit susiartino su sosto įpėdinio rūmais, o su jo žmona Kotryna suėjo net į labai intimius santykius.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 2 | 2 |
| Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla | — | 2 | 2 |
| Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje | — | 1 | 1 |
| Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.) | — | 1 | 1 |