Kryžiuočiams tada pasisekė sudeginti priešpilį ir Peštvės (Seredžiuje — prie Dubysos žiočių), kuri du kartu pamečiui buvo apgulta, tuo pat metu Žemaičių pietvakariuose nuteriojant « Po graudą»^26. Grįždami jie sudegino dar dvi svarbias lietuvių pilis — Peštvę ir Veliuoną, kurios ilgai buvo rodžiusios tvirtą atsparumą. Apie Peštvės įgulą yra užrašyta, jog ji, apgulusiems kryžiuočiams pasižadėjusi krikštytis, po derybų nakčia išbėgiojusi.
Apie Peštvės įgulą yra užrašyta, jog ji, apgulusiems kryžiuočiams pasižadėjusi krikštytis, po derybų nakčia išbėgiojusi. Veliuona tepasidavė po 10 dienų apgulimo, o pilies gynėjai su vadu Goštautu (Gastot) pakeliui į vyr.
Grįždami jie sudegino dar dvi svarbias lietuvių pilis — Peštvę ir Veliuoną, kurios ilgai buvo rodžiusios tvirtą atsparumą. Tuo būdu Nemuno krantuose iki Kauno nebeliko jokio lietuvių gynimosi punkto.
Kryžiuočiams tada pasisekė sudeginti priešpilį ir Peštvės (Seredžiuje — prie Dubysos žiočių), kuri du kartu pamečiui buvo apgulta, tuo pat metu Žemaičių pietvakariuose nuteriojant « Pograudą»^26. Taip pat du kartu (1292, 1294) ordino kariuomenė pasiekė Nemuno dešiniojo kranto sritis tarp Dubysos ir Nevėžio, nusiaubdama Gaižuvos (« Gesovie ») ir prie Vilkijos Pačtuvos (« Pastovie ») sritis^27.