Palanga

PDF 367

Teoretiškai jos buvo siekusios Žemaičių valdžioje esančių Minijos aukštupių. Lietuvai atiteko tuomet dar menkai naudingas pajūris nuo Palangos iki Kuršo Šventosios. Bet tas siaurutis žemės lopelis — Žemaičių žemės kylio pats smaigalys — negailestingai skėlė vokiečių ordino valstybę į dvi dalis.

PDF 104

Atrimpo ženklas buvo javų pėdu uždengtas indas arba urna, pripildyta vandens, kurioje laikomas vandens žaltys. Kunigo Jucevičiaus nuomone23 24 lietuviai, gyvenantys prie Palangos, prie jūros, tai yra žvejai, Atrimpą vadina „Dzivsvits“. Tas žymu­ 23 Ks.

PDF 161

Zigmantą Sierakauską, ginklų ir savanorių iš Londono. Sukilėliai planavo užimti Palangos ir Liepojos uostus. Turėdami savo rankose uostų kontrolę, sukilėliai tikėjosi palaikyti nuolatinius ryšius su Lenkija ir kitomis šalimis, iš kur tikėtasi paramos.

PDF 514

Tuo tarpu miškuose, prikirtę medžių, suvertę juos kaip papuolė į krūvas, lietuviai užvertė visas praminąs, kuriomis netgi nešuliais neapsikrovę pėstininkai negalėjo prasibrauti, o juo labiau — sunkieji raiteliai. Štai todėl Livonijos kariai pasuko prie Baltijos jūros, tikėdamiesi, kad apie Palangą, smėlėtame pajūryje, bus rečiau medžių ir lygesnis kelias. Atspėję jų sumanymą, lietuvių kariai prikasė vieškelyje daugybę nedidelių griovių, padengė juos plona, nepastebima, bet žirgo neatlaikančia danga, o patys išsislapstė gretimuose miškuose.

PDF 225

Šias smulkmenas aptarsime vėliau atskiruose straipsniuose; dabar kalbėsime apie patį šventosios ugnies garbinimą. 1. Iš straipsnio „Praurimė“ matėme, kad ugnį, degusią tos deivės aukuruose, saugojo žynės, vadintos vaidilutėmis; viena iš jų buvo Birutė; tad šitokia ugnis, nuolat kurstoma, be abejo, degė ant kalno prie Palangos.

PDF 475

Port morski w litewskiej czystej mowie nazywa się Langas mariu, okno morza, otwor, przez ktory možna pušcič się na morze). Vietoj šių sakinių turėtų būti: „Senoji Palanga buvo išsidėsčiusi kalvos, vadinamos Olandiška Skrybėle, papėdėje“ (Stara Poląga ležata u podnožu wzgorza zwanego Hollanderski Kapelusz) (PE. L. 70—71).

PDF 109

Sekančią vasarą žemaičiai išžudė Prūsijos vokiečių vietininkus, nebenorėdami daugiau būti vokiečių valdžioje ,a. Prūsijos ir Livonijos vokiečiai ėmė telkti prieš juos kariuomenę Palangoje, norėdami vėl juos pavergti, bet susibūrę žemaičiai ten pat nuo kopų akmenimis išmušė tą vokiečių kariuomenę5 . Ir kai nuo kopų vokiečius sumušė, atsiuntė pas Vytautą pasiuntinius: jeigu jis norįs valdyti Žemaičius, tai tegu daugiau jų niekam nebeužstatinėjąs, o tevaldąs pats ir tebūnąs jų valdovu.

PDF 115

Strijkovskis, pasakodamas apie kunigaikščio Kęstučio ir Birutės vedybas, aiškiai mini ją buvus panašia žyne, arba vestale. Mat ant švento kalno prie Palangos, prie Nevėžio upės, Vilniuje ir kitose vietose būta aukurų, kuriuose degė Amžinoji ugnis, saugoma mergelių. Jos visuotinai buvo vadinamos vaidilutėmis, lietuviškai Wejdalotenie.

PDF 155

Duomenų apie tai mums paliko Strijkovskis. Birutė (Biruta) Žemaičių didiko* duktė29, kuri iš pašaukimo tapo vaidilute būryje mergelių, saugojančių šventą Praurimės aukuro ugnį netoli Palangos, ant švento kalno. Žemaičių ir Trakų kunigaikščiui Kęstučiui, grįžtančiam iš žygio prieš kryžiuočius, pasitaikė pažinti tą nepaprastai reto grožio mergelę, pamilo ją ir, kai ji turėjo atsisakyti duoti ranką dėl skaistybės įžado, kurį buvo davusi deivei, jis išsivežė ją prieš jos valią į savo kunigaikštysčių sostinę, arba į Naujuosius Trakus, ir ten vedė kaip žmoną.

PDF 178

Yra žinoma, jog Palanga, Šventoji ir kt. Žemaitijai priklausantys miesteliai dar Vazų valdymo Lenkijoje laikais buvo uostamiesčiai

PDF 155-156

Dar reikia nepraleisti, kad toji pati Palanga, nuo seno garsėjanti religiniu pamaldumu, buvo senas uostamiestis ar dėl aukštesnio vandens lygio Baltijos jūroje, ar dėl smėliu dar ne- 30 Patyrinėjus chronologiją, paaiškėja, kad Birutė gimė apie 1331 metus, ištekėjo 1348 metais, Vytautą pagimdė 1350 metais, liko našle 1382 metais, mirė 1416 metais. Prižiūrėjo Praurimės aukurą beveik 18 metų. 156 užneštos pakrantės

PDF 156

Senoji Palanga buvo išsidėsčiusi kalvos, vadinamos Olandiška Skrybėle, papėdėje*.

PDF 270

Pačioje altanoje stovėjo medinis dievo stabas, atgabentas iš Palangos šventųjų miškų.

PDF 261

Kalnas prie Palangos garsėjo Praurimės aukuru, prie Nevėžio šventykla.

PDF 228

Tarp Palangos ir Liepojos yra Šventoji (Šwięta) upė, įtekanti į jūrą.