Vieta

Norikas

5 teiginiai7 įrašai2 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Norikas buvo keltų karalystė dabartinės Austrijos teritorijoje, vėliau Romos imperijos klientelinė valstybė Regnum Noricum, dar vėliau – Romos provincija. Šiaurėje ribojosi su Dunojumi, vakaruose su Retija ir Vindelicija, rytuose su Panonija, pietuose – su Panonija, Dalmatija ir Italija. Provincija buvo dabartinių Štirijos, Karintijos ir Austrijos į vakarus nuo Vienos teritorijoje, taip pat apėmė dalį Bavarijos ir Zalcburgo.

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Narbutas rašė, kad apie 477 m. Noriko neramumai atviliojo herulus, kurie sudegino Juvavą prie Saurus upės. Narbuto pasakojime 486 m. Norike likusius sąjungininkus engė rugių karalius Febanas. Narbuto pasakojime Onulfas po pergalės perkėlė herulus ir senuosius Noriko gyventojus į Italiją.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

HerulaiNorikas

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Narbutas rašė, kad apie 477 m. Noriko neramumai atviliojo herulus, kurie sudegino Juvavą prie Saurus upės.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Beveik tuo pat metu Norike kilo kažkokie neramumai, kurie ir atviliojo ten herulus. 477 metais jie sudegino garsią romėnų koloniją Juvavą prie Saurus upės — dabar tai Zalcburgas prie Zalcacho upės. Taigi 478 metais reikėjo saksų priešakyje plaukti į Galiją, kur, jam išsilaipinus prie Ligeros žiočių, tenykštis karalius nusižemino ir sudarė sąjungą, kokios iš jo reikalavo Odoakras.
t-002vidutinis

Narbuto pasakojime 486 m. Norike likusius sąjungininkus engė rugių karalius Febanas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Norike likusius jo sąjungininkus pernelyg engė rugių karalius Febanas. Jis, engiamųjų paprašytas pagelbėti, išvyko pats ir nugalėjo rugius, kurių karalius žuvo kautynėse, o jo sūnus Frederikas išsigelbėjo pabėgdamas iš krašto. Tai buvo 486 metais*.
t-003vidutinis

Narbuto pasakojime Onulfas po pergalės perkėlė herulus ir senuosius Noriko gyventojus į Italiją.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Nuolatiniai skundai ir apmaudas lėmė žygį Odoakro brolio Onulfo, kuris, vadovavęs herulams, antrąkart privertė Frederiką pasitraukti iš krašto, šįsyk į Meziją, kur valdė Teodorikas; jie abu šiek tiek giminiavosi1. Po šios pergalės, norėdamas visiškai apsaugoti herulus ir senus Noriko gyventojus nuo visokios piktų ir nedraugiškų rugių įtakos, visų pasitenkinimui, perkėlė juos į Italiją. Bet rugiai, užuot buvę dėkingi už tai, kad vien jiems liko derlingas kraštas, supyko ant Odoakro, nes jis atėmė jų belaisvius ir turtą; jis stengėsi senus Noriko romėnų kolonistus ir kitus su jais nesigiminiavusius gyventojus paversti vergais.
t-004vidutinis

Beveik tuo pat metu Norike kilo kažkokie neramumai, kurie ir atviliojo ten herulus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Beveik tuo pat metu Norike kilo kažkokie neramumai, kurie ir atviliojo ten herulus. 477 metais jie sudegino garsią romėnų koloniją Juvavą prie Saurus upės — dabar tai Zalcburgas prie Zalcacho upės. Taigi 478 metais reikėjo saksų priešakyje plaukti į Galiją, kur, jam išsilaipinus prie Ligeros žiočių, tenykštis karalius nusižemino ir sudarė sąjungą, kokios iš jo reikalavo Odoakras.
t-212906vidutinis

Norike likusius jo sąjungininkus per nelyg engė rugių karalius Febanas.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Norike likusius jo sąjungininkus pernelyg engė rugių karalius Febanas. Jis, engiamųjų paprašytas pagelbėti, išvyko pats ir nugalėjo rugius, kurių karalius žuvo kautynėse, o jo sūnus Frederikas išsigelbėjo pabėgdamas iš krašto. Tai buvo 486 metais*.
Visi teiginiai ir įrodymai (5 teiginiai, 7 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

gyvenamoji vieta:
buvo kelionės vieta:

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)—56