Narbutas rašė, kad apie 477 m. Noriko neramumai atviliojo herulus, kurie sudegino Juvavą prie Saurus upės. Narbuto pasakojime 486 m. Norike likusius sąjungininkus engė rugių karalius Febanas. Narbuto pasakojime Onulfas po pergalės perkėlė herulus ir senuosius Noriko gyventojus į Italiją.
Beveik tuo pat metu Norike kilo kažkokie neramumai, \nkurie ir atviliojo ten herulus. 477 metais jie sudegino gar\nsią romėnų koloniją Juvavą prie Saurus upės — dabar \ntai Zalcburgas prie Zalcacho upės.\nTaigi 478 metais reikėjo saksų priešakyje plaukti į \nGaliją, kur, jam išsilaipinus prie Ligeros žiočių, tenykš\ntis karalius nusižemino ir sudarė sąjungą, kokios iš jo \nreikalavo Odoakras.
Norike likusius jo sąjungininkus per nelyg engė rugių karalius Febanas. Jis, engiamųjų pa prašytas pagelbėti, išvyko pats ir nugalėjo rugius, kurių karalius žuvo kautynėse, o jo sūnus Frederikas išsigel bėjo pabėgdamas iš krašto. Tai buvo 486 metais*.
Nuolatiniai skundai ir ap maudas lėmė žygį Odoakro brolio Onulfo, kuris, vado vavęs herulams, antrąkart privertė Frederiką pasitraukti iš krašto, šįsyk į Meziją, kur valdė Teodorikas; jie abu šiek tiek giminiavosi1. Po šios pergalės, norėdamas vi siškai apsaugoti herulus ir senus Noriko gyventojus nuo visokios piktų ir nedraugiškų rugių įtakos, visų pasiten kinimui, perkėlė juos į Italiją. Bet rugiai, užuot buvę dė kingi už tai, kad vien jiems liko derlingas kraštas, supy ko ant Odoakro, nes jis atėmė jų belaisvius ir turtą; jis stengėsi senus Noriko romėnų kolonistus ir kitus su jais nesigiminiavusius gyventojus paversti vergais.
Beveik tuo pat metu Norike kilo kažkokie neramumai, \nkurie ir atviliojo ten herulus. 477 metais jie sudegino gar\nsią romėnų koloniją Juvavą prie Saurus upės — dabar \ntai Zalcburgas prie Zalcacho upės.\nTaigi 478 metais reikėjo saksų priešakyje plaukti į \nGaliją, kur, jam išsilaipinus prie Ligeros žiočių, tenykš\ntis karalius nusižemino ir sudarė sąjungą, kokios iš jo \nreikalavo Odoakras.