Narbutas rašė, kad apie 477 m. Noriko neramumai atviliojo herulus, kurie sudegino Juvavą prie Saurus upės.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 318
Beveik tuo pat metu Norike kilo kažkokie neramumai, kurie ir atviliojo ten herulus. 477 metais jie sudegino garsią romėnų koloniją Juvavą prie Saurus upės — dabar tai Zalcburgas prie Zalcacho upės. Taigi 478 metais reikėjo saksų priešakyje plaukti į Galiją, kur, jam išsilaipinus prie Ligeros žiočių, tenykštis karalius nusižemino ir sudarė sąjungą, kokios iš jo reikalavo Odoakras.
Narbuto pasakojime 486 m. Norike likusius sąjungininkus engė rugių karalius Febanas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 319
Norike likusius jo sąjungininkus pernelyg engė rugių karalius Febanas. Jis, engiamųjų paprašytas pagelbėti, išvyko pats ir nugalėjo rugius, kurių karalius žuvo kautynėse, o jo sūnus Frederikas išsigelbėjo pabėgdamas iš krašto. Tai buvo 486 metais*.
Narbuto pasakojime Onulfas po pergalės perkėlė herulus ir senuosius Noriko gyventojus į Italiją.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 319
Nuolatiniai skundai ir apmaudas lėmė žygį Odoakro brolio Onulfo, kuris, vadovavęs herulams, antrąkart privertė Frederiką pasitraukti iš krašto, šįsyk į Meziją, kur valdė Teodorikas; jie abu šiek tiek giminiavosi1. Po šios pergalės, norėdamas visiškai apsaugoti herulus ir senus Noriko gyventojus nuo visokios piktų ir nedraugiškų rugių įtakos, visų pasitenkinimui, perkėlė juos į Italiją. Bet rugiai, užuot buvę dėkingi už tai, kad vien jiems liko derlingas kraštas, supyko ant Odoakro, nes jis atėmė jų belaisvius ir turtą; jis stengėsi senus Noriko romėnų kolonistus ir kitus su jais nesigiminiavusius gyventojus paversti vergais.
Beveik tuo pat metu Norike kilo kažkokie neramumai, kurie ir atviliojo ten herulus.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 318
Beveik tuo pat metu Norike kilo kažkokie neramumai, kurie ir atviliojo ten herulus. 477 metais jie sudegino garsią romėnų koloniją Juvavą prie Saurus upės — dabar tai Zalcburgas prie Zalcacho upės. Taigi 478 metais reikėjo saksų priešakyje plaukti į Galiją, kur, jam išsilaipinus prie Ligeros žiočių, tenykštis karalius nusižemino ir sudarė sąjungą, kokios iš jo reikalavo Odoakras.
Norike likusius jo sąjungininkus per nelyg engė rugių karalius Febanas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 319
Norike likusius jo sąjungininkus pernelyg engė rugių karalius Febanas. Jis, engiamųjų paprašytas pagelbėti, išvyko pats ir nugalėjo rugius, kurių karalius žuvo kautynėse, o jo sūnus Frederikas išsigelbėjo pabėgdamas iš krašto. Tai buvo 486 metais*.