Narbutas rašo, kad prie Nevėžio upės buvęs aukuras, kuriame degusi vaidilučių saugoma Amžinoji ugnis. Narbutas perteikia Hartknocho nuomonę, kad Lietuvoje Kurko garbei kurstoma ugnis turėjusi degti prie Nevėžio upės. Kal nas prie Palangos garsėjo Praurimės aukuru, prie Nevėžio - šventykla.
Strijkov\nskis, pasakodamas apie kunigaikščio Kęstučio ir Birutės vedy\nbas, aiškiai mini ją buvus panašia žyne, arba vestale. Mat ant\nšvento kalno prie Palangos, prie Nevėžio upės, Vilniuje ir ki\ntose vietose būta aukurų, kuriuose degė Amžinoji ugnis, sau\ngoma mergelių. Jos visuotinai buvo vadinamos vaidilutėmis,\nlietuviškai Wejdalotenie.
Dievo Kurko garbei taip pat degė nuolat kurstoma ug nis, ypač Prūsuose, didelėje to dievo šventovėje Šventamiesty- je (Szwentameste), kur dabar Heiligenbeilis, lenkiškai Swięta- Siekierka, Šventasis Kirvelis. Lietuvoje, Hartknocho nuomo ne, tokia ugnis turėjo degti prie Nevėžio upės. 3.
Visa, ką šiuo klausimu žinome iš istorijos, ap siriboja kalnais, ant kurių stovėjo aukurai arba šventyklos. Kal nas prie Palangos garsėjo Praurimės aukuru, prie Nevėžio - šventykla. Vilniaus Plikasis kalnas, ant kurio stovi trys kryžiai, turėjo būti pramintas rusinu - miesto kolonistų, atgabentų iš Lietuvos Rusios kuriant miestą.