Narbutas rašo, kad prie Nevėžio upės buvęs aukuras, kuriame degusi vaidilučių saugoma Amžinoji ugnis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 115
Strijkov\nskis, pasakodamas apie kunigaikščio Kęstučio ir Birutės vedy\nbas, aiškiai mini ją buvus panašia žyne, arba vestale. Mat ant\nšvento kalno prie Palangos, prie Nevėžio upės, Vilniuje ir ki\ntose vietose būta aukurų, kuriuose degė Amžinoji ugnis, sau\ngoma mergelių. Jos visuotinai buvo vadinamos vaidilutėmis,\nlietuviškai Wejdalotenie.
Narbutas perteikia Hartknocho nuomonę, kad Lietuvoje Kurko garbei kurstoma ugnis turėjusi degti prie Nevėžio upės.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 224
Dievo Kurko garbei taip pat degė nuolat kurstoma ug nis, ypač Prūsuose, didelėje to dievo šventovėje Šventamiesty- je (Szwentameste), kur dabar Heiligenbeilis, lenkiškai Swięta- Siekierka, Šventasis Kirvelis. Lietuvoje, Hartknocho nuomo ne, tokia ugnis turėjo degti prie Nevėžio upės. 3.
Kal nas prie Palangos garsėjo Praurimės aukuru, prie Nevėžio - šventykla.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 261
Visa, ką šiuo klausimu žinome iš istorijos, ap siriboja kalnais, ant kurių stovėjo aukurai arba šventyklos. Kal nas prie Palangos garsėjo Praurimės aukuru, prie Nevėžio - šventykla. Vilniaus Plikasis kalnas, ant kurio stovi trys kryžiai, turėjo būti pramintas rusinu - miesto kolonistų, atgabentų iš Lietuvos Rusios kuriant miestą.