Narbutas rašo, kad prie Nevėžio upės buvęs aukuras, kuriame degusi vaidilučių saugoma Amžinoji ugnis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 115
Strijkovskis, pasakodamas apie kunigaikščio Kęstučio ir Birutės vedybas, aiškiai mini ją buvus panašia žyne, arba vestale. Mat ant švento kalno prie Palangos, prie Nevėžio upės, Vilniuje ir kitose vietose būta aukurų, kuriuose degė Amžinoji ugnis, saugoma mergelių. Jos visuotinai buvo vadinamos vaidilutėmis, lietuviškai Wejdalotenie.
Narbutas perteikia Hartknocho nuomonę, kad Lietuvoje Kurko garbei kurstoma ugnis turėjusi degti prie Nevėžio upės.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 224
Dievo Kurko garbei taip pat degė nuolat kurstoma ugnis, ypač Prūsuose, didelėje to dievo šventovėje Šventamiestyje (Szwentameste), kur dabar Heiligenbeilis, lenkiškai SwiętaSiekierka, Šventasis Kirvelis. Lietuvoje, Hartknocho nuomone, tokia ugnis turėjo degti prie Nevėžio upės. 3.
Kal nas prie Palangos garsėjo Praurimės aukuru, prie Nevėžio - šventykla.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 261
Visa, ką šiuo klausimu žinome iš istorijos, apsiriboja kalnais, ant kurių stovėjo aukurai arba šventyklos. Kalnas prie Palangos garsėjo Praurimės aukuru, prie Nevėžio šventykla. Vilniaus Plikasis kalnas, ant kurio stovi trys kryžiai, turėjo būti pramintas rusinu - miesto kolonistų, atgabentų iš Lietuvos Rusios kuriant miestą.
Mat ant švento kalno prie Palangos, prie Nevėžio upės, Vilniuje ir ki tose vietose būta aukurų, kuriuose degė Amžinoji ugnis, sau goma mergelių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 114
Mat ant švento kalno prie Palangos, prie Nevėžio upės, Vilniuje ir kitose vietose būta aukurų, kuriuose degė Amžinoji ugnis, saugoma mergelių.