Čia žemutinėje Nemuno terasoje buvo Aleksotas, miesto laivų statyklos ir besusidarantis priemiestis, kuriame kūrėsi miestiečiai, buvo karčema.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 381
Čia žemutinėje Nemuno terasoje buvo Aleksotas, miesto laivų statyklos ir besusidarantis priemiestis, kuriame kūrėsi miestiečiai, buvo karčema. Viršutinėje Nemuno terasoje plytėjo Freda. Didelę jos dalį užėmė giria, dirbamos žemės plotus turėjo Kauno miestui priklausantys ir jam prievoles atliekantys valstiečiai.
Nemunas, galima sakyti, vyrauja raižinyje, jam skirta daug dėmesio.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 387
Bet ir šiuose nedideliuose Neries ruožuose parodyti net 4 buriniai laivai, taip pabrėžiama upės kaip susisiekimo ir prekybos kelio reikšmė. Nemunas, galima sakyti, vyrauja raižinyje, jam skirta daug dėmesio. Jo aprašymą pradėti reikia nuo krantinės dešiniajame miesto krante.
Jie nors ir privertė gelonus ir budinus paskutimaine amžiuje prieš Kristaus gimimą persikelti į VakaMi',, nors su šiuo įsikūrimu Nemuno žemupyje ir prie Bai li I o s jūros 'jie patyrė naujus, iš užjūrio kraštų atvykusių n puolikų smūgius, tačiau spartus jų.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 30
Jie nors ir privertė gelonus ir budinus paskutimaine amžiuje prieš Kristaus gimimą persikelti į VakaMi',, nors su šiuo įsikūrimu Nemuno žemupyje ir prie Baili I o s jūros 'jie patyrė naujus, iš užjūrio kraštų atvykusių n puolikų smūgius, tačiau spartus jų kilimas ir išsiskaidvmas į atskiras padermes, įsikūrusias įvairiuose Lietu- \ ūš žemės kraštuose, rodo buvus neblogą tvarką ir tam Ii Imą pažangos lygį.
Apie jį pasakodami, jie mena kaž kokį atvykusį iš svetur upeivį, kuris, plaukdamas aukš tyn Nemuno ir Dubysos upėmis, aplankė Lietuvos kraštus.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 69
Apie jį pasakodami, jie mena kažkokį atvykusį iš svetur upeivį, kuris, plaukdamas aukštyn Nemuno ir Dubysos upėmis, aplankė Lietuvos kraštus.
Galbūt šių variagų gi minė bus viešpatavusi kur nors Nemuno žemupyje ir ga vusi vardą nuo kurios nors pilies, buvusios prie šios upės, o vienas iš jų lietuvių tautoje pagarsėjo ar tai savo kelionėmis, ar tai stambiais grobiais, laimėtais kovojant minėtų upių.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 70
Galbūt šių variagų giminė bus viešpatavusi kur nors Nemuno žemupyje ir gavusi vardą nuo kurios nors pilies, buvusios prie šios upės, o vienas iš jų lietuvių tautoje pagarsėjo ar tai savo kelionėmis, ar tai stambiais grobiais, laimėtais kovojant minėtų upių pakrantėse.
Kryžiuočiai, laikydamiesi Nemuno, priėjo Junigedos tvirtovę, tačiau tvirtovei nieko negalėjo padaryti ir sudegino tik jos priemiesčius.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4
PDF 320
Tačiau kryžiuočiai nedrįso skverbtis toli į krašto gilumą, betgi laikydamiesi Nemuno, priėjo Junigedos tvirtovę, kuriai nieko negalėjo padaryti, tiktai priemiesčius sudegino.
Teodoras Narbutas aprašo, kad kryžiuočiai dėl maisto stygiaus plėšikavo atokiose vietovėse tarp Nemuno ir tuometinio Raseinių pavieto.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 76
maisto trūkumas vertė daug laiko gaišti plėšikaujant atokiose vietovėse, tarp Nemuno ir tuometinio Raseinių pavieto.
Teodoras Narbutas aprašo, kad kryžiuočių kariauna žygiavo Gardino link ir pasirodė prie Nemuno priešais miestą.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 156
Kariauna žygiavo tiesiai Gardino link, kur vadovavo kunigaikštis Patirgas. Greitai kryžiuočių kariai pasirodė prie Nemuno, priešais miestą
Teodoras Narbutas aprašo, kad per Nemuną prie Dirsūniškio persikėlusi kariuomenė sunaikino Pavandenio valsčių, sudegino Semeliškių valsčių ir patraukė Vilniaus link.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 215
Šis patraukė Užgirio kraštu, prie Dirsūniškio persikėlė per Nemuną ir išplėtė antpuolius net iki Trakų apylinkių, kur buvo valsčius, vadinamas Pavandeniu, gyvenamas Prūsijos sūduvių, kurį sunaikino; taip pat sudegino didžiulį Semeliškių valsčių ir patraukė Vilniaus link; apėjo iš arti miestą, į kurio sienas atsimušė.
Teodoras Narbutas aprašo, kad Kauno įgula narsiai gynėsi ir padarė kryžiuočiams nemažų nuostolių, todėl didysis magistras gėdingai pasitraukė į kairįjį Nemuno krantą.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 216-217
Astuonias dienas žygiavę, ūmai pasuko Nevėžio upės link, persikėlė per ją ir vasario 10 dieną sustojo prie Kauno mūrų. Įgula narsiai gynėsi, stipriais išpuoliais kryžiuočiams pridarė nemažų nuostolių, todėl didysis magistras turėjo gėdingai trauktis kairiajan Nemuno krantan, o įgula pri 1 Karamzin. - T. V. - S. 68. - Nota nr. 137; s. 208. - Nota nr. 1. 2 Ten pat. 218 vertė jį skubiai grįžti į savo
1812 m. birželio 24 d. Napoleonas su pagrindinėmis pajėgomis persikėlė per Nemuną ties Kaunu.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 200
Birželio 24 d. Napoleonas su pagrindinėmis pajėgomis persikėlė per Nemuną ties Kaunu.
1858 m. rudenį blaivybės brolijų judėjimas peržengė Nemuną, Žemaitijoje įsikūrus pirmosioms žemaitiškoms blaivybės brolijoms.
Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje
PDF 61
Kaip tik tada, kai reformų rengimas buvo pačiame įkarštyje, blaivybės brolijos forsavo Nemuną: 1858. m, rudenį įsikūrė pirmosios žemaitiškos blaivybės brolijos.
Skirsnemu nės miestelio Barčienės vaikai per nepaklusnumą vos ne prigėrė Nemune.
Vyskupo Motiejaus Valančiaus pastoracinė veikla
PDF 114
Skirsnemunės miestelio Barčienės vaikai per nepaklusnumą vos neprigėrė Nemune.
Naujas tiltas turi tų pat išvaizdų, tik su tuom skirtumu, kad viduryje tilto iš abie jų pusių palikta properša, matyti Nemunas ir puikiausias Kauno reginys.
Kelionė Lietuvon 1916 karės metais
PDF 41
Naujas tiltas turi tų pat išvaizdų, tik su tuom skirtumu, kad viduryje tilto iš abiejų pusių palikta properša, matyti Nemunas ir puikiausias Kauno reginys.
Garalevyčiaus namai ant Nemuno kranto, ku rie, anok kauniškių pasakojimo, gana smar kiai nukentėjo nuog vokiečių granatų, mums atvažiavus Kaunan jau buvo pataisyti.
Kelionė Lietuvon 1916 karės metais
PDF 45
Kauno mieste nepadaryta didelių eibių. Garalevyčiaus namai ant Nemuno kranto, kurie, anok kauniškių pasakojimo, gana smarkiai nukentėjo nuog vokiečių granatų, mums atvažiavus Kaunan jau buvo pataisyti. Paties savininko nebesama Kaune.
Vienu žodžiu Nemuno baseiną.
Kelionė Lietuvon 1916 karės metais
PDF 65
Vienu žodžiu Nemuno baseiną.
Ten ra šoma, jog Nemunu tiesiog iš jūros pagonims būdavo atga benama druska, ginklai ir kiti daiktai, ir Memelio pilies uždavinys buvo tam sutrukdyti.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 183
Ten rašoma, jog Nemunu tiesiog iš jūros pagonims būdavo atgabenama druska, ginklai ir kiti daiktai, ir Memelio pilies uždavinys buvo tam sutrukdyti
Vaišvilkas įkūrė vienuolyną prie Nemuno upės tarp Lietuvos ir Naugarduko.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 52
O Grigorijus buvo šventasis, kokio iki jo nėra buvę ir daugiau nebebus. Vaišvilkas negalėjo pasiekti Šventojo Kalno, nesgi anuose kraštuose tuomet buvo didelis sąmyšis. Ir parkeliavo jis atgal j Naugarduką, ir įkūrė6 <sau vienuolyną prie Nemuno upės, tarp Lietuvos ir Naugarduko, ir gyveno tenai.
Gotų keliai iš Skandinavijos į Rytus galėjo eiti nuo Nemuno žiočių prieš upės srovę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 292
kiti gotų genčių žygiai tiesiai iš Skandinavijos galėjo būti nuo Nemuno žiočių prieš šios upės srovę
Jis, be abejonės, buvęs prie žiočių Nemuno, kuris senovė je nenutrūkstama vaga plukdė savo vandenis į jūrą prie šiandieninio Memelio miesto, — tai sužinosime vėliau.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 157
Jis, be abejonės, buvęs prie žiočių Nemuno, kuris senovėje nenutrūkstama vaga plukdė savo vandenis į jūrą prie šiandieninio Memelio miesto, — tai sužinosime vėliau.
Iš įvairių Karaliaučiaus Slaptajame archy ve esančių transakcijų ponas Foigtas1 teigia, jog viena dešinioji Nemuno deltos šaka nuo Rusnės suko į šiaurę, iš dešiniosios pakrantės įtekėjo Minija, po to jungėsi su Dange, kurios žiotyse stovėjo sena lietuvių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 178-179
be to, patvirtina ir pati vietovė. Nėra pagrindo manyti, kad nuo Ventos žiočių iki Dangės žiočių būta nemažų kranto linijos pokyčių. Visa ši pakrantė senovėje buvo nepalyginti gilesnė ir turėjo daugiau vietų, tinkamų laivams įplaukti, o tam yra gana nesenų liudijimų. Yra žinoma, jog Palanga, Šventoji ir kt. Žemaitijai priklausantys miesteliai dar Vazų valdymo Lenkijoje laikais buvo uostamiesčiai, ypač šie du dabar mūsų minėti. Vėliau metai iš metų jūra vis seklėjo, vis labiau ir labiau iš jos plotų veržėsi smėlis, užlygindamas jūros gelmes, iš kurių seniau ji išmesdavo daugiau gintaro. 181 182 Fiziniai pokyčiai. Labai svarbių hidrografinių pokyčių nuo Palangos iki Sembos pakrančių įvyko rašytinės istorijos amžiais. Iš įvairių Karaliaučiaus Slaptajame archyve esančių transakcijų ponas Foigtas1 teigia, jog viena dešinioji Nemuno deltos šaka nuo Rusnės suko į šiaurę, iš dešiniosios pakrantės įtekėjo Minija, po to jungėsi su Dange, kurios žiotyse stovėjo sena lietuvių tvirtovė Klaipėda, Klejpeda2, ir galop vienomis plačiomis žiotimis įsiliejo į jūrą toje pačioje vietoje, kur šiandien yra Kuršių marių žiotys. Prie šio tvirtinimo reikia pridurti, jog Ptolemėjas nurodo Krono upės, kuri yra Nemunas, žiotis subelevatione Poli 56 graduum et longitudine 50 graduum. Tai geriausiai atitinka šiandien Kuršių marių žiotis į jūrą
Nuo Salavijos ją skyrė Nemunas, nes tikrai ži nome, kad jai priklausė Ragainės apylinkės;.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 364
Nuo Salavijos ją skyrė Nemunas, nes tikrai žinome, kad jai priklausė Ragainės apylinkės;
Pradedant nuo Vys los, išilgai estų kraštų, per šiandienį Nemuną (viduryje, kiek žemiau Gardino), Žemaitiją, Livoniją, Estiją (Gu diją) net iki rytinio Baltijos pakraščio (Suomių įlanką);.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 98
Pradedant nuo Vyslos, išilgai estų kraštų, per šiandienį Nemuną (viduryje, kiek žemiau Gardino), Žemaitiją, Livoniją, Estiją (Gudiją) net iki rytinio Baltijos pakraščio (Suomių įlanką);
Teodoras Narbutas Dionyzo iš Charakso minimą Aldeską tapatino su Nemunu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 178-179
be to, patvirtina ir pati vietovė. Nėra pagrindo manyti, kad nuo Ventos žiočių iki Dangės žiočių būta nemažų kranto linijos pokyčių. Visa ši pakrantė senovėje buvo nepalyginti gilesnė ir turėjo daugiau vietų, tinkamų laivams įplaukti, o tam yra gana nesenų liudijimų. Yra žinoma, jog Palanga, Šventoji ir kt. Žemaitijai priklausantys miesteliai dar Vazų valdymo Lenkijoje laikais buvo uostamiesčiai, ypač šie du dabar mūsų minėti. Vėliau metai iš metų jūra vis seklėjo, vis labiau ir labiau iš jos plotų veržėsi smėlis, užlygindamas jūros gelmes, iš kurių seniau ji išmesdavo daugiau gintaro. 181 182 Fiziniai pokyčiai. Labai svarbių hidrografinių pokyčių nuo Palangos iki Sembos pakrančių įvyko rašytinės istorijos amžiais. Iš įvairių Karaliaučiaus Slaptajame archyve esančių transakcijų ponas Foigtas1 teigia, jog viena dešinioji Nemuno deltos šaka nuo Rusnės suko į šiaurę, iš dešiniosios pakrantės įtekėjo Minija, po to jungėsi su Dange, kurios žiotyse stovėjo sena lietuvių tvirtovė Klaipėda, Klejpeda2, ir galop vienomis plačiomis žiotimis įsiliejo į jūrą toje pačioje vietoje, kur šiandien yra Kuršių marių žiotys. Prie šio tvirtinimo reikia pridurti, jog Ptolemėjas nurodo Krono upės, kuri yra Nemunas, žiotis subelevatione Poli 56 graduum et longitudine 50 graduum. Tai geriausiai atitinka šiandien Kuršių marių žiotis į jūrą
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 211
Tai, be abejonės, yra Pripetė ir Nemunas, nors kai kurie tyrinėtojai pirmąja laiko Vyslą, bet dėl antrosios visų nuomonės sutampa. Sis geografas pastarosios aukštupyje kuo aiškiausiai apgyvendina gelonų tautą2. Naruševičius taip pat patvirtina tai daugelyje savo darbų3. Pats Ptolemėjas, kuris šį sykį mini toje žemėje gyvenančią igelonų tautą, 1 Zelva — lietuviškas pavadinimas — taip pat kartojasi ne vienoje vietoje. Mes nesigilinsime į upių pavadinimų etimologinį tyrimą, nes tai mus nuvestų toli nuo pageidaujamo trumpumo; tai paliekame lietuvių kalbos ir jos ištakų tyrinėtojams.
Narbutas Nemuno žemupio pakrantes laiko pirmąja lietuvių tautos buveine šiame krašte.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 214
Prie jūros skubančio Nemuno vaga atvedė iki žygio j vakarus pabaigos. Tad Nemuno žemupio pakrantes visų pirma dera laikyti ¡pirmąja lietuvių tautos buveine šiame krašte, iš kur besiplėsdami lietuviai užėmė tolesnes šalis.
Prie Druskininkų kaimo, netoli Nemuno, Narbutas aprašė platų pilkapyną.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 374
Gardino apskrityje^ prie Druskininkų kaimo, žinomo gydomojo vandens šaltiniais , netoli nuo Nemuno, mačiau platų, daugiau kaip margo dydžio pilkapyną, vėjams nu pusčius smėlį, beveik visiškai atvirą
Gardinas, išsidėstęs prie Krono upės, dabar Nemunu vadina mos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 452
Gardinas, išsidėstęs prie Krono upės, dabar Nemunu vadinamos.
Kauno šventasis miškas buvo prie Neries ir Nemuno santakos.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 262
Vilniuje šventasis miškas buvo prie Vilnios ir Neries santakos. Kaune - prie Neries ir Nemuno santakos.
Narbutas Lokaičius lokalizuoja netoli kairiojo Nemuno kranto.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 96
Man sakė, kad Karaliaučiuje buvo Kęstučio vėliava, kurioje pavaizduotas šuoliuojantis juodas žirgas, o ant jo - juodas gaidys. 1809 metais Marijampolės apskrityje, netoli nuo kairiojo Nemuno kranto, Lokaičių (Lokajce) kaime, kaimietis Kavaliauskas, įdirbdamas skynimą arimui, po supuvusiu kadaise milžiniško ąžuolo kelmu rado daugybę įvairių ginklų nuolaužų: lai buvo rūdžių suėsti kalavijai, kardai, berdyšiai, skydai, antveidžiai, kai kurie variniai ir sidabriniai daiktai. 1813 metais jo mylista Daujotas, anuometinis Lokaičių palivarko nuomotojas, man pasakojo: „Gavau varinį žiedą su puse colio pločio, 11 colių diametro“.
Lemtis, nuginusi gelonus ir budinus nuo tos upės, atvedė juos prie Nemuno vidurupio; apsigyvenę jo kairiajame krante, dabartinėje Volkovysko apskrityje, upę, te kančią per jų sodybų vidurį, jie pavadino Rose (Ross).
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 226
Lemtis, nuginusi gelonus ir budinus nuo tos upės, atvedė juos prie Nemuno vidurupio; apsigyvenę jo kairiajame krante, dabartinėje Volkovysko apskrityje, upę, tekančią per jų sodybų vidurį, jie pavadino Rose (Ross).
Lietu vių protėviai, kai toliau plėsdamiesi priėjo Nemuno žemupį, arba jo žiotis, pagal savo tėvų religijos apeigas pavertė šventą ja penktą upę, pavadindami Ross, kuri yra dešinioji Nemuno atšaka ir dabar taip besivadinanti; ją vadinaRuss (Rusnė).
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 226
Lietuvių protėviai, kai toliau plėsdamiesi priėjo Nemuno žemupį, arba jo žiotis, pagal savo tėvų religijos apeigas pavertė šventąja penktą upę, pavadindami Ross, kuri yra dešinioji Nemuno atšaka ir dabar taip besivadinanti; ją vadinaRuss (Rusnė).
1313 metais Kristmemelio pilis buvo pastatyta Nemuno pakrantėje šešiomis myliomis aukščiau Ragainės.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 207
1313 viešpaties metais, per velykas (balandžio 8—22), brolis Karolis, magistras, dievo bei jo motinos garbei ir šlovei, be to, norėdamas praplėsti krikščionių žemes, subūrė visą savo kariuomenę ir Nemuno pakrantėje, per šešias mylias aukščiau Ragainės, pastatė Kristmemelio
Skalvių žemė buvo abiejose Nemuno pusėse.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 154
182 (177). Apie Ragainės pilies užkariavimą Brolis Ditrichas, sembų fogtas, atplaukė magistro įsakytas su daugybe brolių ir tūkstančiu vyrų, gerai išmokytų pulti įtvirtinimus, į skalvių žemę, esančią abiejose Nemuno pusėse, ir, netikėtai patraukęs link pilies, stovėjusios toje vietoje, kur dabar yra Ragainės pilis, ją užpuolė468. Kai kurie, atrėmę kopėčias, stengėsi užkopti ant sienų.
Nemunas prasideda Rusios valdose ir prie Klaipėdos pilies bei miesto įteka į jūrą.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 53
Nemunas — taip pat upė, prasidedanti Rusios valdose, o prie Klaipėdos pilies bei miesto įtekanti į jūrą, ji taip pat atskiria Prūsiją nuo Rusios, Lietuvos ir Kuršo187.
Kristmemelio pilis buvo prie žemutinio Nemuno.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 29
kryžiuočiai 1328 m. vasarą apleido Kristmemelio pilį prie žemutinio Nemuno