Naugardukas

PDF 132

Jos pri­\nklausė Naugardukui (Nowogródek), kuris 1044 m. Jaroslavo buvo\nįkurtas, tur būt, dar lietuvių gyvenamoje žemėje. Minėti valsčiai\nanksčiau buvo įėję į Polocko žemės sąstatą, bet XII amž.

PDF 132

Jau XI amžiuje Nemuno kairėje turėjo būti rytinių slavų pilys su\nvalsčiais, ar smulkiomis kunigaikštijomis V _a_ lk _a_ visku (Wolkowysk),\nSlanimu (Slonirn), Nesvyžių (Nieśwież), Zdzitovu ir kt. Jos pri­\nklausė Naugardukui (Nowogródek), kuris 1044 m. Jaroslavo buvo\nįkurtas, tur būt, dar lietuvių gyvenamoje žemėje.

PDF 88-89

72 ## Puslapis 89 I KNYGA bo prievolių, tam laikui praėjus, turės, priklausomai nuo žemės rūšies, tokią dešimtinę mokėti, kokią yra įprasta imti kitose šalyse; visiems atvykėliams galioja Rygos miesto tei­ sė, nebent teisės žinovų potvarkiu kita nustatyta jiems ge­ resnė atrodytų. Jau yra pastatytos dvi bažnyčios minori- tams, viena valdovo mūsų mieste - Vilniuje, kita - Naugarduke, trečiąją paskyrėme dominikonų brolijos vie­ nuoliams, kad kiekvienas galėtų pagal savo apeigas Die­ vui melstis. Toms bažnyčioms prašytume dar šiais metais ketverto vienuolių, mokančių lenkų, prūsų ir žemgalių kal­ bas; tik darome išimtį visiems dvasininkams, kurie savo vienuolynus verčia plėšikų prieglaudom, žudo Dievo tar­ nus ir sielas žaloja.

PDF 88-89

72 ## Puslapis 89 I KNYGA bo prievolių, tam laikui praėjus, turės, priklausomai nuo žemės rūšies, tokią dešimtinę mokėti, kokią yra įprasta imti kitose šalyse; visiems atvykėliams galioja Rygos miesto tei­ sė, nebent teisės žinovų potvarkiu kita nustatyta jiems ge­ resnė atrodytų. Jau yra pastatytos dvi bažnyčios minori- tams, viena valdovo mūsų mieste - Vilniuje, kita - Naugarduke, trečiąją paskyrėme dominikonų brolijos vie­ nuoliams, kad kiekvienas galėtų pagal savo apeigas Die­ vui melstis. Toms bažnyčioms prašytume dar šiais metais ketverto vienuolių, mokančių lenkų, prūsų ir žemgalių kal­ bas; tik darome išimtį visiems dvasininkams, kurie savo vienuolynus verčia plėšikų prieglaudom, žudo Dievo tar­ nus ir sielas žaloja.

PDF 88

Viena jų, vadovaujama kunigaikščio Baziliaus Serebriano, pajudėjo iš Smolensko, kita, vadovaujama patyru- sio karvedžio kunigaikščio Petro Šuiskio, iš Polocko traukė į Drucką. Čia jos turėjo susijungti ir pulti Minsko, Naugarduko, o vėliau Vilniaus kryptimi. Buvo planuojama stambaus masto ilgalaikė kampanija, gal net visai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei užimti, nes dar prieš tai į Didžiųjų Lukų tvirtovę buvo nurodyta suvežti atsargas, kurių kariuome- nei turėjo pakakti net pusei metų.

PDF 88

Viena jų, vadovaujama kunigaikščio Baziliaus Serebriano, pajudėjo iš Smolensko, kita, vadovaujama patyru- sio karvedžio kunigaikščio Petro Šuiskio, iš Polocko traukė į Drucką. Čia jos turėjo susijungti ir pulti Minsko, Naugarduko, o vėliau Vilniaus kryptimi. Buvo planuojama stambaus masto ilgalaikė kampanija, gal net visai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei užimti, nes dar prieš tai į Didžiųjų Lukų tvirtovę buvo nurodyta suvežti atsargas, kurių kariuome- nei turėjo pakakti net pusei metų.

PDF 24

Naugardukas jau buvo garsiojo Min­\ndaugo (Mendogo) sostinė. Gardinas, dar vadintas Gartena, Trai-\nd)\nHarris, Voyages.

PDF 88-89

72 ## Puslapis 89 I KNYGA bo prievolių, tam laikui praėjus, turės, priklausomai nuo žemės rūšies, tokią dešimtinę mokėti, kokią yra įprasta imti kitose šalyse; visiems atvykėliams galioja Rygos miesto tei­ sė, nebent teisės žinovų potvarkiu kita nustatyta jiems ge­ resnė atrodytų. Jau yra pastatytos dvi bažnyčios minori- tams, viena valdovo mūsų mieste - Vilniuje, kita - Naugarduke, trečiąją paskyrėme dominikonų brolijos vie­ nuoliams, kad kiekvienas galėtų pagal savo apeigas Die­ vui melstis. Toms bažnyčioms prašytume dar šiais metais ketverto vienuolių, mokančių lenkų, prūsų ir žemgalių kal­ bas; tik darome išimtį visiems dvasininkams, kurie savo vienuolynus verčia plėšikų prieglaudom, žudo Dievo tar­ nus ir sielas žaloja.

PDF 88-89

72 ## Puslapis 89 I KNYGA bo prievolių, tam laikui praėjus, turės, priklausomai nuo žemės rūšies, tokią dešimtinę mokėti, kokią yra įprasta imti kitose šalyse; visiems atvykėliams galioja Rygos miesto tei­ sė, nebent teisės žinovų potvarkiu kita nustatyta jiems ge­ resnė atrodytų. Jau yra pastatytos dvi bažnyčios minori- tams, viena valdovo mūsų mieste - Vilniuje, kita - Naugarduke, trečiąją paskyrėme dominikonų brolijos vie­ nuoliams, kad kiekvienas galėtų pagal savo apeigas Die­ vui melstis. Toms bažnyčioms prašytume dar šiais metais ketverto vienuolių, mokančių lenkų, prūsų ir žemgalių kal­ bas; tik darome išimtį visiems dvasininkams, kurie savo vienuolynus verčia plėšikų prieglaudom, žudo Dievo tar­ nus ir sielas žaloja.

PDF 233

Šis teisingu­\nmas buvo Vilniui anksčiau negu kitiems miestams taikomas. \nTų pačių metų rugsėjo 23 dieną Žygimantas, protėvių pa­\npročiu, Vilniaus miestiečiams suteikė laisvę imtis prekybos \nir be muito mokesčio nuo kelių, tiltų ir visų perėjų gabenti \nprekes visoje Lietuvos žemėje: Lucke, Kaune, Minske, Bras­\ntoje, Naugarduke, Smolenske ir Podolėje. Vėliau, po ketu­\nrių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo\n17\nApie tai didžiajam magistrui pra­\nneša komtūras iš Lealio, iš Rygos, \nlaiške, datuotame 1432 metų rugpjū­\nčio 19 d.

PDF 250

Pats iki savo gyvenimo galo pasilikęs pagoniu, Gediminas ne\ntik nė vieno dėl religinių priežasčių nepersekiojo, bet Naugarduke\nLietuvos stačiatikiams palaikė atskirą arkivyskupiją. Ji apie 1330\nm. žlugo, nes po arkivyskupo Teofilio mirties nebebuvo paskirtas\nnaujas įpėdinis.

PDF 209

322 (315). Apie Krivičių žemės nuniokojimą ir Naugarduko miesto užkariavimą\n\n Tų pačių 1314 metų rugsėjo mėnesį tas pats brolis Henrikas, maršalas, patraukė su\nvisa savo kariuomene į Krivičių žemę571, užėmė Naugarduko miestą572 ir jį ligi pamatų\n 569 D.

PDF 209

322 (315). Apie Krivičių žemės nuniokojimą ir Naugarduko miesto užkariavimą\n\n Tų pačių 1314 metų rugsėjo mėnesį tas pats brolis Henrikas, maršalas, patraukė su\nvisa savo kariuomene į Krivičių žemę571, užėmė Naugarduko miestą572 ir jį ligi pamatų\n 569 D.

PDF 78

Prieš metus įvykęs jų žygis\nleido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko,\nVitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko\napylinkėse - tikrajame LDK branduolyje,\ntankiausiai apgyventame ir turtingiausiame\nkrašte. Totoriai neturėjo pagrindo įtarti, kad\nsėkmė nuo jų šį kartą nusisuks.

PDF 45

1415 m. Naugarduke sušaukęs LDK stačiatikių \nvyskupų suvažiavimą, Vytautas įkūrė LDK stačiatikių metropoliją ir į ją \npaskyrė vieną žymiausių to meto stačiatikybės teologų Grigorijų Cam-\nblaką. Be to, „Kijevo ir visos Rusios“ metropolitas buvo tvirtai įkurdintas \nVilniuje: jam pastatyta katedra ir rezidencija, Vilniaus „rusėnų pusėje“ \nsuformuota metropolito jurisdikcija, gyvavusi iki pat XVIII a.

PDF 233

Šis teisingu­\nmas buvo Vilniui anksčiau negu kitiems miestams taikomas. \nTų pačių metų rugsėjo 23 dieną Žygimantas, protėvių pa­\npročiu, Vilniaus miestiečiams suteikė laisvę imtis prekybos \nir be muito mokesčio nuo kelių, tiltų ir visų perėjų gabenti \nprekes visoje Lietuvos žemėje: Lucke, Kaune, Minske, Bras­\ntoje, Naugarduke, Smolenske ir Podolėje. Vėliau, po ketu­\nrių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo\n17\nApie tai didžiajam magistrui pra­\nneša komtūras iš Lealio, iš Rygos, \nlaiške, datuotame 1432 metų rugpjū­\nčio 19 d.

PDF 233

Šis teisingu­\nmas buvo Vilniui anksčiau negu kitiems miestams taikomas. \nTų pačių metų rugsėjo 23 dieną Žygimantas, protėvių pa­\npročiu, Vilniaus miestiečiams suteikė laisvę imtis prekybos \nir be muito mokesčio nuo kelių, tiltų ir visų perėjų gabenti \nprekes visoje Lietuvos žemėje: Lucke, Kaune, Minske, Bras­\ntoje, Naugarduke, Smolenske ir Podolėje. Vėliau, po ketu­\nrių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo\n17\nApie tai didžiajam magistrui pra­\nneša komtūras iš Lealio, iš Rygos, \nlaiške, datuotame 1432 metų rugpjū­\nčio 19 d.

PDF 132

Jos pri­\nklausė Naugardukui (Nowogródek), kuris 1044 m. Jaroslavo buvo\nįkurtas, tur būt, dar lietuvių gyvenamoje žemėje. Minėti valsčiai\nanksčiau buvo įėję į Polocko žemės sąstatą, bet XII amž.

PDF 132

Jau XI amžiuje Nemuno kairėje turėjo būti rytinių slavų pilys su\nvalsčiais, ar smulkiomis kunigaikštijomis V _a_ lk _a_ visku (Wolkowysk),\nSlanimu (Slonirn), Nesvyžių (Nieśwież), Zdzitovu ir kt. Jos pri­\nklausė Naugardukui (Nowogródek), kuris 1044 m. Jaroslavo buvo\nįkurtas, tur būt, dar lietuvių gyvenamoje žemėje.

PDF 56

Gotikos stiliumi perstatydinęs Vilniaus ir Naugarduko cerkves, Kons-\ntantinas Ostrogiškis gotiką nunešė iki savo tėvonijos – Ukrainos Voluinė-\nje. Gotikinių LDK cerkvių stilius turi analogų ir rezidencijų architektūroje \n(Myro pilis prie Nesvyžiaus), o kartu, atrodo, yra fenomenalus visos Euro-\npos kultūroje – tad labiausiai į rytus nutolusi gotika yra istorinėje Lietuvo-\nje, tai yra europinės reikšmės riba.

PDF 79-80

Dėl to mes norime sukviesti\nvyskupų, kunigų ir bet kurio ordino vienuolių, ypač iš jū­\nsiškių, kuriems jau pastatėme dvi bažnyčias: vieną mūsų ka­\nrališkajame mieste, vardu Vilnius, antrą Naugarduke; prie\njų priskirkite mums šiais metais keturis brolius, mokančius\nlenkų, žemgalių ir rusų kalbas, tokius, kokie dabar yra ir\n63\n\n## Puslapis 80\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS\namore nostri.

PDF 78

Prieš metus įvykęs jų žygis\nleido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko,\nVitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko\napylinkėse - tikrajame LDK branduolyje,\ntankiausiai apgyventame ir turtingiausiame\nkrašte. Totoriai neturėjo pagrindo įtarti, kad\nsėkmė nuo jų šį kartą nusisuks.

PDF 31

Taip pradėtas lietuvių kunigaikščių kūrima-\nsis Rusios žemėse: lietuvių kunigaikštis priima stačiatikių tikėjimą, o žemės \n(šiuo atveju Naugardukas, kuriame Vaišelgą įkurdino tėvas) jungiamos prie \nLietuvos valstybės. Antra vertus, Vaišelga vienintelis kunigaikštis, atsisakęs \nkunigaikštijos ir tapęs vienuoliu.

PDF 31

Taip pradėtas lietuvių kunigaikščių kūrima-\nsis Rusios žemėse: lietuvių kunigaikštis priima stačiatikių tikėjimą, o žemės \n(šiuo atveju Naugardukas, kuriame Vaišelgą įkurdino tėvas) jungiamos prie \nLietuvos valstybės. Antra vertus, Vaišelga vienintelis kunigaikštis, atsisakęs \nkunigaikštijos ir tapęs vienuoliu.

PDF 77

Žemdirbiams, norintiems atvykti į mūsų karalystę ir čia pasilikti, duodame [žemę] bei suteikiame [privilegiją] de­ šimt metų [ją] dirbti laisvai ir be mokesčių, o pusę to laiko tebūna jie atleisti nuo bet kokios karališkos prievolės; mi­ nėtam terminui praėjus, priklausomai nuo žemės derlin­ gumo, jie duos dešimtinę, kaip ir kitose karalystėse bei tau­ tose paprastai jie duodavo, tačiau su tokiu [skirtumu], kad mūsuose grūdas bus gausesnis, negu paprastai yra kitose karalystėse. Tie visi žmonės tesinaudoja Rygos miesto civiline teise, jei paskui nebus geriau sumanyta išmintingųjų tarybos. Tuo tikslu, kad jūs mažiau abejotumėte dėl saugumo ir labiau pasitikėtumėte, [pranešame], jog esame pastatę dvi pranciš­ konų bažnyčias: vieną mūsų karališkajame mieste, vardu Vilnius, ir antrą Naugarduke, o trečią dominikonų, kad kiek­ vienas pagal savo apeigas galėtų garbinti dievą.

PDF 171

Iš Juodojoje Rusijoje užimtųjų sričių Min­\ndaugas pasilaikė Slanimą ir Valkaviską, o sūnui Vaišvilkui^62 atidavė\nNaugarduką. Esą dėl pralieto kraujo sąžinės kamuojamas, Vaišvil­\nkas priėmė graikišką krikštą, prie Nemuno «tarp Lietuvos ir Nau­\ngarduko » pasistatė vienuolyną ir ten atgailavo^63.

PDF 171

Iš Juodojoje Rusijoje užimtųjų sričių Min­\ndaugas pasilaikė Slanimą ir Valkaviską, o sūnui Vaišvilkui^62 atidavė\nNaugarduką. Esą dėl pralieto kraujo sąžinės kamuojamas, Vaišvil­\nkas priėmė graikišką krikštą, prie Nemuno «tarp Lietuvos ir Nau­\ngarduko » pasistatė vienuolyną ir ten atgailavo^63.

PDF 132

Jau XI amžiuje Nemuno kairėje turėjo būti rytinių slavų pilys su\nvalsčiais, ar smulkiomis kunigaikštijomis V _a_ lk _a_ visku (Wolkowysk),\nSlanimu (Slonirn), Nesvyžių (Nieśwież), Zdzitovu ir kt. Jos pri­\nklausė Naugardukui (Nowogródek), kuris 1044 m. Jaroslavo buvo\nįkurtas, tur būt, dar lietuvių gyvenamoje žemėje.

PDF 132

Jau XI amžiuje Nemuno kairėje turėjo būti rytinių slavų pilys su\nvalsčiais, ar smulkiomis kunigaikštijomis V _a_ lk _a_ visku (Wolkowysk),\nSlanimu (Slonirn), Nesvyžių (Nieśwież), Zdzitovu ir kt. Jos pri­\nklausė Naugardukui (Nowogródek), kuris 1044 m. Jaroslavo buvo\nįkurtas, tur būt, dar lietuvių gyvenamoje žemėje.

PDF 31

Taip pradėtas lietuvių kunigaikščių kūrima-\nsis Rusios žemėse: lietuvių kunigaikštis priima stačiatikių tikėjimą, o žemės \n(šiuo atveju Naugardukas, kuriame Vaišelgą įkurdino tėvas) jungiamos prie \nLietuvos valstybės. Antra vertus, Vaišelga vienintelis kunigaikštis, atsisakęs \nkunigaikštijos ir tapęs vienuoliu.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.).

Mindaugo šalininkams nužudžius Treniotą, Lietuvos valdovu tapo \nMindaugo sūnus Vaišelga, kuris yra pirmas žinomas Lietuvos istorijoje sta-\nčiatikybę priėmęs kunigaikštis. Taip pradėtas lietuvių kunigaikščių kūrima-\nsis Rusios žemėse: lietuvių kunigaikštis priima stačiatikių tikėjimą, o žemės \n(šiuo atveju Naugardukas, kuriame Vaišelgą įkurdino tėvas) jungiamos prie \nLietuvos valstybės.

PDF 354

Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zig- manto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fun- dacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Nau- garduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fun- dacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pa- šiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiš- kiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sa- piegos f-ja).

PDF 354

Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zig- manto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fun- dacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Nau- garduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fun- dacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pa- šiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiš- kiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sa- piegos f-ja).

PDF 190

Jeigu lietuviai, parodę tokį narsu­\nmą, būtų turėję ten daugiau\n1314 m e ta i\nkarių ir jėgų, tikrai būtų kry­\nžiuočiai netekę visos stovyk­\nlos, mat penki kariai, nakties tamsoje prasigavę pro\nsargybas, prisėlino beveik ligi pačių vadų ir, keletą\npriešų nužudę ir pasiplėšę\nN e p a p ra sta\np e n k ių\ngrobio, kiek tik galėjo pen-\niie tu v ių n arsa\nkiese pakelti, sveiki sugrįžo\npas savuosius, įvarydami kry­\nžiuočiams siaubo; tik išaušus paaiškėjo, jog daugiau\nbūta baimės nei pavojaus. Truputį vėliau Henrikas,\nugnimi ir kalaviju niokodamas kraštą, nusibrovė su ka­\nriuomene ligi Naugarduko. Apiplėšęs ir sudeginęs mies­\ntą, geriausią kariuomenę metė prieš pilį, bet po\npirmojo antpuolio, netekęs žymiausių karių, buvo pri­\nverstas išsižadėti šio sumanymo.

PDF 582

Tuo metu ten\nsusirinkę didikai tarėsi, kaip susigerinti su karaliumi,\nkaip atsiprašyti už nuoskaudas ir sutramdyti sąmyšio\nkėlėjus. Gavę žinią apie skitų antplūdį, vieni, vadovau­\njami Naugarduko vaivados Alberto Goštauto, subruz­\ndo ginti pilies, o kiti pasitraukė už Nemuno. Priešas,\nįžengęs į tuščią miestą, įsakė lengvai ginkluotiems rai­\nteliams vytis bėgančiuosius, o su kitais apgulė pilį.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.).

Palikę \nSlucką, barbarai patraukė į Naugarduką. Tuo metu ten \nsusirinkę didikai tarėsi, kaip susigerinti su karaliumi, \nkaip atsiprašyti už nuoskaudas ir sutramdyti sąmyšio \nkėlėjus. Gavę žinią apie skitų antplūdį, vieni, vadovau­\njami Naugarduko vaivados Alberto Goštauto, subruz­\ndo ginti pilies, o kiti pasitraukė už Nemuno.

PDF 52

O Grigorijus buvo šven­ tasis, kokio iki jo nėra buvę ir daugiau nebebus. Vaišvilkas negalėjo pasiekti Šventojo Kalno, nesgi anuose kraštuose tuomet buvo didelis sąmyšis. Ir par­ keliavo jis atgal j Naugarduką, ir įkūrė6 <sau vienuo­ lyną prie Nemuno upės, tarp Lietuvos ir Naugarduko, ir gyveno tenai.

PDF 52

O Grigorijus buvo šven­ tasis, kokio iki jo nėra buvę ir daugiau nebebus. Vaišvilkas negalėjo pasiekti Šventojo Kalno, nesgi anuose kraštuose tuomet buvo didelis sąmyšis. Ir par­ keliavo jis atgal j Naugarduką, ir įkūrė6 <sau vienuo­ lyną prie Nemuno upės, tarp Lietuvos ir Naugarduko, ir gyveno tenai.

PDF 53

11. APIE VAIŠVILKO NUŽUDYMĄ IR PALEMONO GIMINES GALĄ Vaišvilkas, tai išgirdęs, su pinskiečiais nuvyko į Naugarduką, ten pasiėmė su savimi naugardukiečius ir parvyko į Lietuvą kunigaikščiauti. Visa Lietuva sutiko savo valdovo sūnų didžiai džiaugdamasi.

PDF 53

11. APIE VAIŠVILKO NUŽUDYMĄ IR PALEMONO GIMINES GALĄ Vaišvilkas, tai išgirdęs, su pinskiečiais nuvyko į Naugarduką, ten pasiėmė su savimi naugardukiečius ir parvyko į Lietuvą kunigaikščiauti. Visa Lietuva sutiko savo valdovo sūnų didžiai džiaugdamasi.

PDF 95

Suėjo kariuomenės Dokudo- \nvo 1 vietovėje, ir Vytauto kariuomenė sumušė Karibu-\n98\n\n## Puslapis 94\n\nto kariuomenę3 . O pats kunigaikštis Kaributas su ku­\nnigaikštiene ir su vaikais pabėgo į Naugarduką3 . Di­\ndysis kunigaikštis Vytautas, sutelkęs savo kariuomenę, \npats nužygiavo į Naugarduką ir, užėmęs miestą, kuni­\ngaikštį Kaributą, ir jo kunigaikštienę, ir jo vaikus pa­\nėmė nelaisvėn 4 .

PDF 95

Suėjo kariuomenės Dokudo- \nvo 1 vietovėje, ir Vytauto kariuomenė sumušė Karibu-\n98\n\n## Puslapis 94\n\nto kariuomenę3 . O pats kunigaikštis Kaributas su ku­\nnigaikštiene ir su vaikais pabėgo į Naugarduką3 . Di­\ndysis kunigaikštis Vytautas, sutelkęs savo kariuomenę, \npats nužygiavo į Naugarduką ir, užėmęs miestą, kuni­\ngaikštį Kaributą, ir jo kunigaikštienę, ir jo vaikus pa­\nėmė nelaisvėn 4 .

PDF 69

Sutartis buvo susti- printa Mindaugo dukters ir Danieliaus sūnaus Švarno vedybo- mis. Danieliaus sūnui Romanui Mindaugas davė valdyti Nau- garduką, o Vaišvilkas gavo Slanimo, Volkovisko ir kitus atgautų sričių miestus. Tik jie turėjo pripažinti Mindaugo valdžią.

PDF 69

Sutartis buvo susti- printa Mindaugo dukters ir Danieliaus sūnaus Švarno vedybo- mis. Danieliaus sūnui Romanui Mindaugas davė valdyti Nau- garduką, o Vaišvilkas gavo Slanimo, Volkovisko ir kitus atgautų sričių miestus. Tik jie turėjo pripažinti Mindaugo valdžią.

PDF 169

Nuo to meto į Lie- tuvą pradėjo skverbtis ir krikščionybė, atsirado vienuolių misijo- nierių. Gedimino laikais Vilniuje ir Naugarduke, o gal net ir ki- tur buvo katalikų bažnyčių. Be to, prasidėję prekybos santykiai Lydos pilies griuvėsiai.

PDF 169

Nuo to meto į Lie- tuvą pradėjo skverbtis ir krikščionybė, atsirado vienuolių misijo- nierių. Gedimino laikais Vilniuje ir Naugarduke, o gal net ir ki- tur buvo katalikų bažnyčių. Be to, prasidėję prekybos santykiai Lydos pilies griuvėsiai.

PDF 55

Lietuvos gotikinės architektūros ypatumas – gynybinis pobūdis: net ir sakraliniai pastatai turėjo gynybinius bokštus ar šaunamąsias an- gas – Vytauto laikais daugiausia statyta būtent gynybinių statinių. Vytautas perstatydino ar pastatė mūrines pilis Vilniuje, Trakuose, Kaune, Gardine, Naugarduke ir Lucke. Trakų salos pilies menė su gotikiniais kryžminiais skliautais rodo, kad gotika buvo atėjusi ir į gynybinę architektūrą.

PDF 55

Lietuvos gotikinės architektūros ypatumas – gynybinis pobūdis: net ir sakraliniai pastatai turėjo gynybinius bokštus ar šaunamąsias an- gas – Vytauto laikais daugiausia statyta būtent gynybinių statinių. Vytautas perstatydino ar pastatė mūrines pilis Vilniuje, Trakuose, Kaune, Gardine, Naugarduke ir Lucke. Trakų salos pilies menė su gotikiniais kryžminiais skliautais rodo, kad gotika buvo atėjusi ir į gynybinę architektūrą.

PDF 330-331

[Rūstusai Žygimante, kaip senasis karalius mėtau žaibus, Nejaugi manai, kad tik karaliams paklūsta žaibai?] Vietovių pavadinimai yra tokie: Pirmajame plane - Vilniaus arsenalas, antrame ir trečia­ me: Vilniaus pilis, Vinica, Žitomiras, Naugardukas, Poloc­ kas, Vitebskas, Orša, Mogiliovas, Propoiskiai, Čečerskiai, Mstislavlis, Radomie, Liubičius, Gomelis, Rečica, Kšičovai, Ovručas, Ostras, Vladimiras, Luckas, Mozyrius, Kijevas, Čerkasai, Medilas, Kaniuvas, Podolės Brasta, Bialocerkievas, Minskas, Radoškovičiai, Lietuvos Brasta, Chastiča, Rožekas, Novy Zamekas, Svisločėje vadinamas Kasperu, Kremene- cas, Černobilis, Suražas, Cieriščiai, Borisovas, Drisa, Trakai, Upytė, Druja, Lepelis, Kopečius arba Ušcas, Tikocinas. Li­ vonijos pilys: Marienhausenas, Lutzenas, Švarcenburgas, Rosytė, Dinaburgas, Bauskė, Pernava, Kaskhauzenas, Hel- 314 ## Puslapis 331 IV KNYGA menas, Trikačius, Hermesas, Veisenšteinas, Kirchholmas, Volmera, Vendenė, Kokenhauzenas, Rundborgas, Diuna- mundė, Ryga, Šmetenė.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

[Rūstusai Žygimante, kaip senasis karalius mėtau \nžaibus,\nNejaugi manai, kad tik karaliams paklūsta žaibai?] \nVietovių pavadinimai yra tokie:\nPirmajame plane - Vilniaus arsenalas, antrame ir trečia­\nme: Vilniaus pilis, Vinica, Žitomiras, Naugardukas, Poloc­\nkas, Vitebskas, Orša, Mogiliovas, Propoiskiai, Čečerskiai, \nMstislavlis, Radomie, Liubičius, Gomelis, Rečica, Kšičovai, \nOvručas, Ostras, Vladimiras, Luckas, Mozyrius, Kijevas, \nČerkasai, Medilas, Kaniuvas, Podolės Brasta, Bialocerkievas, \nMinskas, Radoškovičiai, Lietuvos Brasta, Chastiča, Rožekas, \nNovy Zamekas, Svisločėje vadinamas Kasperu, Kremene- \ncas, Černobilis, Suražas, Cieriščiai, Borisovas, Drisa, Trakai, \nUpytė, Druja, Lepelis, Kopečius arba Ušcas, Tikocinas. Li­\nvonijos pilys: Marienhausenas, Lutzenas, Švarcenburgas, \nRosytė, Dinaburgas, Bauskė, Pernava, Kaskhauzenas, Hel-

PDF 139

Šitaip sutvarkęs vals­ tybės reikalus ir perkėlęs kunigaikštystės sostinę iš Naugarduko į Kernavę, jis ėmė galvoti apie karo da­ lykus. Nuolatos keičiantis valdovams, jie eidavo savo pareigas vos metus, todėl kariuomenės reikalai buvo gana prasti, nes ir tarybos, ir karo stovyklų vadai mir­ davo dar tada, kai būdavo pradedama rengtis karui ar vos imama kariauti; turbūt dėl tos priežasties per ištisus šešiolika metų nepavyko nieko padaryti reikš­ mingesnio, kad iš lenkų būtų atsiimti jotvingiai. Štai dabar Narimantas su Traideniu pirmą kartą susirūpino šiomis žemėmis, nutarę ne L ietu via i atsiim a ki- išpuoliais priešą niokoti, bet ta d o s len k ų u žg ro b tą išvyti lenkus ir vėl ten at- jo tv in g ių šalį kurti senąsias lietuvių teises.

PDF 190

Jeigu lietuviai, parodę tokį narsu­\nmą, būtų turėję ten daugiau\n1314 m e ta i\nkarių ir jėgų, tikrai būtų kry­\nžiuočiai netekę visos stovyk­\nlos, mat penki kariai, nakties tamsoje prasigavę pro\nsargybas, prisėlino beveik ligi pačių vadų ir, keletą\npriešų nužudę ir pasiplėšę\nN e p a p ra sta\np e n k ių\ngrobio, kiek tik galėjo pen-\niie tu v ių n arsa\nkiese pakelti, sveiki sugrįžo\npas savuosius, įvarydami kry­\nžiuočiams siaubo; tik išaušus paaiškėjo, jog daugiau\nbūta baimės nei pavojaus. Truputį vėliau Henrikas,\nugnimi ir kalaviju niokodamas kraštą, nusibrovė su ka­\nriuomene ligi Naugarduko. Apiplėšęs ir sudeginęs mies­\ntą, geriausią kariuomenę metė prieš pilį, bet po\npirmojo antpuolio, netekęs žymiausių karių, buvo pri­\nverstas išsižadėti šio sumanymo.

PDF 586

Patikėjo žmogumi, kuris sakėsi esąs strėle sužeistas į žandą, o netrukus atbėgo į stovyklą daug kitų, teigian­ čių, jog dvidešimt tūkstančių liko prie Slucko, o visos kitos jėgos be galo greitai traukia prie Naugarduko. Kas be ko, daugelis apsirikusiųjų tvirtino, gąsdindami nelyginant kokia baidykle bailesnius žmones, kad priešai taip skuba, jog sunku net įsivaizduoti. Glinskis išsiuntė raitelių šimtinę, įsakęs viską aplinkui išžval­ gyti ir gauti tikresnių žinių.

PDF 250

O totoriai, ties Kłecku įsirengę košą, arba stovyklą,\nnemažą būrį pasiuntė į Naugarduką. Tas būrys, įveikęs Ne­\nmuną, savo papročiu plėšdamas apylinkes, atsidūrė vos per\nmylią nuo Lydos.

PDF 78

Prieš metus įvykęs jų žygis\nleido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko,\nVitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko\napylinkėse - tikrajame LDK branduolyje,\ntankiausiai apgyventame ir turtingiausiame\nkrašte. Totoriai neturėjo pagrindo įtarti, kad\nsėkmė nuo jų šį kartą nusisuks.

PDF 126

1044 m. Jaroslavas vėl ėjęs « na Litvu » ir pavasarį įkūręs Naugarduką. Lietuvos vardas vėl minimas po 87 metų, kai esą dveji metai iš eilės (1131-32) Kijevo Mstislavas daręs žygius į Lietuvą («na Litvu»).

PDF 56

Gotikos stiliumi perstatydinęs Vilniaus ir Naugarduko cerkves, Kons-\ntantinas Ostrogiškis gotiką nunešė iki savo tėvonijos – Ukrainos Voluinė-\nje. Gotikinių LDK cerkvių stilius turi analogų ir rezidencijų architektūroje \n(Myro pilis prie Nesvyžiaus), o kartu, atrodo, yra fenomenalus visos Euro-\npos kultūroje – tad labiausiai į rytus nutolusi gotika yra istorinėje Lietuvo-\nje, tai yra europinės reikšmės riba.

PDF 250

Pats iki savo gyvenimo galo pasilikęs pagoniu, Gediminas ne\ntik nė vieno dėl religinių priežasčių nepersekiojo, bet Naugarduke\nLietuvos stačiatikiams palaikė atskirą arkivyskupiją. Ji apie 1330\nm. žlugo, nes po arkivyskupo Teofilio mirties nebebuvo paskirtas\nnaujas įpėdinis.

PDF 250

Pats iki savo gyvenimo galo pasilikęs pagoniu, Gediminas ne\ntik nė vieno dėl religinių priežasčių nepersekiojo, bet Naugarduke\nLietuvos stačiatikiams palaikė atskirą arkivyskupiją. Ji apie 1330\nm. žlugo, nes po arkivyskupo Teofilio mirties nebebuvo paskirtas\nnaujas įpėdinis.

PDF 45

1415 m. Naugarduke sušaukęs LDK stačiatikių \nvyskupų suvažiavimą, Vytautas įkūrė LDK stačiatikių metropoliją ir į ją \npaskyrė vieną žymiausių to meto stačiatikybės teologų Grigorijų Cam-\nblaką. Be to, „Kijevo ir visos Rusios“ metropolitas buvo tvirtai įkurdintas \nVilniuje: jam pastatyta katedra ir rezidencija, Vilniaus „rusėnų pusėje“ \nsuformuota metropolito jurisdikcija, gyvavusi iki pat XVIII a.

PDF 210

Mes iš savo tyrinėjimų pastebime, kad Lietuvos Naugardukas \nseniau buvo vadintas Zelna, ir šį pavadinimą šiaip ar taip, buvo iš­\nsaugojusi ir ilgai dar turėjo šio miesto dalis Slobodka, besijun­\ngianti su miestu ten, kur yra įvažiavimas iš Koreličių pusės.

PDF 454

Šiuo didžiojo kunigaikščio valdymo laikotarpiu, tai yra 1329 metais, Pietų Lietuvoje, tai yra Lietuvos ir kri- vičių žemėje, įvyko kažkas, kas nebuvo užfiksuota istori­ joje. Kažkoks kunigaikštis buvo karūnuotas Naugarduke. Tikriausiai tokias garbingas pareigas jis gavo ne Gedi­ mino įgaliotas, nes ankstesni kunigaikščiai neturėjo tei­ sės būti karūnuoti.

PDF 482

Katalikų šventyklų buvo Vilniuje ir \nNaugarduke.

PDF 530

O Vaišelga pradėjo kunigaikščiauti Naugarduke, būdamas pagonis (jam katalikas ir pagonis tą patį reiškia)... už- mušdavęs kasdien po 3 ar 4, o jei kurią dieną nieko ne- užmušdavo, tai sielvartaudavo. Tad įsibrovė jam į širdį Dievo baimė... ir apsikrikštijo Naugarduke...

PDF 530

O Vaišelga negalėjo pasiekti Sv. kalno, kadangi tose že­ mėse buvo maištas, ir vėl grįžo į Naugarduką, ir pasistatė vienuolyną prie Nemuno, tarp Lietuvos ir Naugarduko, ir gyvena čia...