vieta

Naugardukas

45 teiginiai67 įrašai4 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 45 teiginiai ir visi 67 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–50 iš 57 rodomų įrašų

t-001vidutinis

1044 m. Jaroslavas įkūrė Naugarduką, turbūt dar lietuvių gyvenamoje žemėje.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 132

Jos pri­\nklausė Naugardukui (Nowogródek), kuris 1044 m. Jaroslavo buvo\nįkurtas, tur būt, dar lietuvių gyvenamoje žemėje. Minėti valsčiai\nanksčiau buvo įėję į Polocko žemės sąstatą, bet XII amž.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 132

Jau XI amžiuje Nemuno kairėje turėjo būti rytinių slavų pilys su\nvalsčiais, ar smulkiomis kunigaikštijomis V _a_ lk _a_ visku (Wolkowysk),\nSlanimu (Slonirn), Nesvyžių (Nieśwież), Zdzitovu ir kt. Jos pri­\nklausė Naugardukui (Nowogródek), kuris 1044 m. Jaroslavo buvo\nįkurtas, tur būt, dar lietuvių gyvenamoje žemėje.
t-002vidutinis

Naugarduke buvo pastatyta viena iš dviejų minoritams skirtų bažnyčių.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 88-89

72 ## Puslapis 89 I KNYGA bo prievolių, tam laikui praėjus, turės, priklausomai nuo žemės rūšies, tokią dešimtinę mokėti, kokią yra įprasta imti kitose šalyse; visiems atvykėliams galioja Rygos miesto tei­ sė, nebent teisės žinovų potvarkiu kita nustatyta jiems ge­ resnė atrodytų. Jau yra pastatytos dvi bažnyčios minori- tams, viena valdovo mūsų mieste - Vilniuje, kita - Naugarduke, trečiąją paskyrėme dominikonų brolijos vie­ nuoliams, kad kiekvienas galėtų pagal savo apeigas Die­ vui melstis. Toms bažnyčioms prašytume dar šiais metais ketverto vienuolių, mokančių lenkų, prūsų ir žemgalių kal­ bas; tik darome išimtį visiems dvasininkams, kurie savo vienuolynus verčia plėšikų prieglaudom, žudo Dievo tar­ nus ir sielas žaloja.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 88-89

72 ## Puslapis 89 I KNYGA bo prievolių, tam laikui praėjus, turės, priklausomai nuo žemės rūšies, tokią dešimtinę mokėti, kokią yra įprasta imti kitose šalyse; visiems atvykėliams galioja Rygos miesto tei­ sė, nebent teisės žinovų potvarkiu kita nustatyta jiems ge­ resnė atrodytų. Jau yra pastatytos dvi bažnyčios minori- tams, viena valdovo mūsų mieste - Vilniuje, kita - Naugarduke, trečiąją paskyrėme dominikonų brolijos vie­ nuoliams, kad kiekvienas galėtų pagal savo apeigas Die­ vui melstis. Toms bažnyčioms prašytume dar šiais metais ketverto vienuolių, mokančių lenkų, prūsų ir žemgalių kal­ bas; tik darome išimtį visiems dvasininkams, kurie savo vienuolynus verčia plėšikų prieglaudom, žudo Dievo tar­ nus ir sielas žaloja.
t-003vidutinis

Kunigaikščių Baziliaus Serebriano ir Petro Šuiskio pajėgos planavo pulti Minsko, Naugarduko ir Vilniaus kryptimi.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 88

Viena jų, vadovaujama kunigaikščio Baziliaus Serebriano, pajudėjo iš Smolensko, kita, vadovaujama patyru- sio karvedžio kunigaikščio Petro Šuiskio, iš Polocko traukė į Drucką. Čia jos turėjo susijungti ir pulti Minsko, Naugarduko, o vėliau Vilniaus kryptimi. Buvo planuojama stambaus masto ilgalaikė kampanija, gal net visai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei užimti, nes dar prieš tai į Didžiųjų Lukų tvirtovę buvo nurodyta suvežti atsargas, kurių kariuome- nei turėjo pakakti net pusei metų.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 88

Viena jų, vadovaujama kunigaikščio Baziliaus Serebriano, pajudėjo iš Smolensko, kita, vadovaujama patyru- sio karvedžio kunigaikščio Petro Šuiskio, iš Polocko traukė į Drucką. Čia jos turėjo susijungti ir pulti Minsko, Naugarduko, o vėliau Vilniaus kryptimi. Buvo planuojama stambaus masto ilgalaikė kampanija, gal net visai Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei užimti, nes dar prieš tai į Didžiųjų Lukų tvirtovę buvo nurodyta suvežti atsargas, kurių kariuome- nei turėjo pakakti net pusei metų.
t-004vidutinis

Naugardukas XIII amžiaus viduryje jau buvo Mindaugo sostinė.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 24

Naugardukas jau buvo garsiojo Min­\ndaugo (Mendogo) sostinė. Gardinas, dar vadintas Gartena, Trai-\nd)\nHarris, Voyages.
t-005vidutinis

Naugarduke buvo pastatyta viena iš dviejų minoritams skirtų bažnyčių, kita stovėjo Vilniuje.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 88-89

72 ## Puslapis 89 I KNYGA bo prievolių, tam laikui praėjus, turės, priklausomai nuo žemės rūšies, tokią dešimtinę mokėti, kokią yra įprasta imti kitose šalyse; visiems atvykėliams galioja Rygos miesto tei­ sė, nebent teisės žinovų potvarkiu kita nustatyta jiems ge­ resnė atrodytų. Jau yra pastatytos dvi bažnyčios minori- tams, viena valdovo mūsų mieste - Vilniuje, kita - Naugarduke, trečiąją paskyrėme dominikonų brolijos vie­ nuoliams, kad kiekvienas galėtų pagal savo apeigas Die­ vui melstis. Toms bažnyčioms prašytume dar šiais metais ketverto vienuolių, mokančių lenkų, prūsų ir žemgalių kal­ bas; tik darome išimtį visiems dvasininkams, kurie savo vienuolynus verčia plėšikų prieglaudom, žudo Dievo tar­ nus ir sielas žaloja.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 88-89

72 ## Puslapis 89 I KNYGA bo prievolių, tam laikui praėjus, turės, priklausomai nuo žemės rūšies, tokią dešimtinę mokėti, kokią yra įprasta imti kitose šalyse; visiems atvykėliams galioja Rygos miesto tei­ sė, nebent teisės žinovų potvarkiu kita nustatyta jiems ge­ resnė atrodytų. Jau yra pastatytos dvi bažnyčios minori- tams, viena valdovo mūsų mieste - Vilniuje, kita - Naugarduke, trečiąją paskyrėme dominikonų brolijos vie­ nuoliams, kad kiekvienas galėtų pagal savo apeigas Die­ vui melstis. Toms bažnyčioms prašytume dar šiais metais ketverto vienuolių, mokančių lenkų, prūsų ir žemgalių kal­ bas; tik darome išimtį visiems dvasininkams, kurie savo vienuolynus verčia plėšikų prieglaudom, žudo Dievo tar­ nus ir sielas žaloja.
t-006vidutinis

Žygimanto privilegijoje Naugardukas minėtas tarp vietų, kur Vilniaus miestiečiai galėjo gabenti prekes be muito.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 233

Šis teisingu­\nmas buvo Vilniui anksčiau negu kitiems miestams taikomas. \nTų pačių metų rugsėjo 23 dieną Žygimantas, protėvių pa­\npročiu, Vilniaus miestiečiams suteikė laisvę imtis prekybos \nir be muito mokesčio nuo kelių, tiltų ir visų perėjų gabenti \nprekes visoje Lietuvos žemėje: Lucke, Kaune, Minske, Bras­\ntoje, Naugarduke, Smolenske ir Podolėje. Vėliau, po ketu­\nrių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo\n17\nApie tai didžiajam magistrui pra­\nneša komtūras iš Lealio, iš Rygos, \nlaiške, datuotame 1432 metų rugpjū­\nčio 19 d.
t-007vidutinis

Gediminas Naugarduke Lietuvos stačiatikiams palaikė atskirą arkivyskupiją.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 250

Pats iki savo gyvenimo galo pasilikęs pagoniu, Gediminas ne\ntik nė vieno dėl religinių priežasčių nepersekiojo, bet Naugarduke\nLietuvos stačiatikiams palaikė atskirą arkivyskupiją. Ji apie 1330\nm. žlugo, nes po arkivyskupo Teofilio mirties nebebuvo paskirtas\nnaujas įpėdinis.
t-008vidutinis

1314 m. rugsėjį brolis Henrikas su kariuomene įžengė į Krivičių žemę ir užėmė Naugarduko miestą.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 209

322 (315). Apie Krivičių žemės nuniokojimą ir Naugarduko miesto užkariavimą\n\n Tų pačių 1314 metų rugsėjo mėnesį tas pats brolis Henrikas, maršalas, patraukė su\nvisa savo kariuomene į Krivičių žemę571, užėmė Naugarduko miestą572 ir jį ligi pamatų\n 569 D.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 209

322 (315). Apie Krivičių žemės nuniokojimą ir Naugarduko miesto užkariavimą\n\n Tų pačių 1314 metų rugsėjo mėnesį tas pats brolis Henrikas, maršalas, patraukė su\nvisa savo kariuomene į Krivičių žemę571, užėmė Naugarduko miestą572 ir jį ligi pamatų\n 569 D.
t-009vidutinis

Per ankstesnį žygį totoriai siaubė Vilniaus, Polocko, Vitebsko, Drucko, Naugarduko ir Slucko apylinkes LDK branduolyje.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 78

Prieš metus įvykęs jų žygis\nleido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko,\nVitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko\napylinkėse - tikrajame LDK branduolyje,\ntankiausiai apgyventame ir turtingiausiame\nkrašte. Totoriai neturėjo pagrindo įtarti, kad\nsėkmė nuo jų šį kartą nusisuks.
t-010vidutinis

1415 m. Naugarduke sušaukęs LDK stačiatikių vyskupų suvažiavimą, Vytautas įkūrė LDK stačiatikių metropoliją ir į ją paskyrė vieną žymiausių to meto stačiatikybės teologų Grigorijų Camblaką.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 45

1415 m. Naugarduke sušaukęs LDK stačiatikių \nvyskupų suvažiavimą, Vytautas įkūrė LDK stačiatikių metropoliją ir į ją \npaskyrė vieną žymiausių to meto stačiatikybės teologų Grigorijų Cam-\nblaką. Be to, „Kijevo ir visos Rusios“ metropolitas buvo tvirtai įkurdintas \nVilniuje: jam pastatyta katedra ir rezidencija, Vilniaus „rusėnų pusėje“ \nsuformuota metropolito jurisdikcija, gyvavusi iki pat XVIII a.
t-011vidutinis

Žygimantas suteikė Vilniaus miestiečiams teisę be muito gabenti prekes visoje Lietuvos žemėje, įskaitant Naugarduką.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 233

Šis teisingu­\nmas buvo Vilniui anksčiau negu kitiems miestams taikomas. \nTų pačių metų rugsėjo 23 dieną Žygimantas, protėvių pa­\npročiu, Vilniaus miestiečiams suteikė laisvę imtis prekybos \nir be muito mokesčio nuo kelių, tiltų ir visų perėjų gabenti \nprekes visoje Lietuvos žemėje: Lucke, Kaune, Minske, Bras­\ntoje, Naugarduke, Smolenske ir Podolėje. Vėliau, po ketu­\nrių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo\n17\nApie tai didžiajam magistrui pra­\nneša komtūras iš Lealio, iš Rygos, \nlaiške, datuotame 1432 metų rugpjū­\nčio 19 d.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 233

Šis teisingu­\nmas buvo Vilniui anksčiau negu kitiems miestams taikomas. \nTų pačių metų rugsėjo 23 dieną Žygimantas, protėvių pa­\npročiu, Vilniaus miestiečiams suteikė laisvę imtis prekybos \nir be muito mokesčio nuo kelių, tiltų ir visų perėjų gabenti \nprekes visoje Lietuvos žemėje: Lucke, Kaune, Minske, Bras­\ntoje, Naugarduke, Smolenske ir Podolėje. Vėliau, po ketu­\nrių dienų, Vilnius gavo jau užmirštų miesto Magdeburgo\n17\nApie tai didžiajam magistrui pra­\nneša komtūras iš Lealio, iš Rygos, \nlaiške, datuotame 1432 metų rugpjū­\nčio 19 d.
t-012vidutinis

1044 m. Jaroslavo įkurtas Naugardukas, turbūt, buvo dar lietuvių gyvenamoje žemėje.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 132

Jos pri­\nklausė Naugardukui (Nowogródek), kuris 1044 m. Jaroslavo buvo\nįkurtas, tur būt, dar lietuvių gyvenamoje žemėje. Minėti valsčiai\nanksčiau buvo įėję į Polocko žemės sąstatą, bet XII amž.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 132

Jau XI amžiuje Nemuno kairėje turėjo būti rytinių slavų pilys su\nvalsčiais, ar smulkiomis kunigaikštijomis V _a_ lk _a_ visku (Wolkowysk),\nSlanimu (Slonirn), Nesvyžių (Nieśwież), Zdzitovu ir kt. Jos pri­\nklausė Naugardukui (Nowogródek), kuris 1044 m. Jaroslavo buvo\nįkurtas, tur būt, dar lietuvių gyvenamoje žemėje.
t-013vidutinis

Gotikos stiliumi perstatydinęs Vilniaus ir Naugarduko cerkves, Konstantinas Ostrogiškis gotiką nunešė iki savo tėvonijos – Ukrainos Voluinėje.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 56

Gotikos stiliumi perstatydinęs Vilniaus ir Naugarduko cerkves, Kons-\ntantinas Ostrogiškis gotiką nunešė iki savo tėvonijos – Ukrainos Voluinė-\nje. Gotikinių LDK cerkvių stilius turi analogų ir rezidencijų architektūroje \n(Myro pilis prie Nesvyžiaus), o kartu, atrodo, yra fenomenalus visos Euro-\npos kultūroje – tad labiausiai į rytus nutolusi gotika yra istorinėje Lietuvo-\nje, tai yra europinės reikšmės riba.
t-014vidutinis

Valdovas nurodė, kad Naugarduke ir Vilniuje jau pastatytoms bažnyčioms tais metais reikia keturių brolių vienuolių.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 79-80

Dėl to mes norime sukviesti\nvyskupų, kunigų ir bet kurio ordino vienuolių, ypač iš jū­\nsiškių, kuriems jau pastatėme dvi bažnyčias: vieną mūsų ka­\nrališkajame mieste, vardu Vilnius, antrą Naugarduke; prie\njų priskirkite mums šiais metais keturis brolius, mokančius\nlenkų, žemgalių ir rusų kalbas, tokius, kokie dabar yra ir\n63\n\n## Puslapis 80\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS\namore nostri.
t-015vidutinis

Totorių žygis nusiaubė Naugarduko ir Slucko apylinkes, priklausiusias tankiai apgyventam LDK branduoliui.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 78

Prieš metus įvykęs jų žygis\nleido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko,\nVitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko\napylinkėse - tikrajame LDK branduolyje,\ntankiausiai apgyventame ir turtingiausiame\nkrašte. Totoriai neturėjo pagrindo įtarti, kad\nsėkmė nuo jų šį kartą nusisuks.
t-016aukstas

Naugarduke tėvo įkurdintas Vaišelga siejamas su lietuvių kunigaikščių kūrimusi Rusios žemėse.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 31

Taip pradėtas lietuvių kunigaikščių kūrima-\nsis Rusios žemėse: lietuvių kunigaikštis priima stačiatikių tikėjimą, o žemės \n(šiuo atveju Naugardukas, kuriame Vaišelgą įkurdino tėvas) jungiamos prie \nLietuvos valstybės. Antra vertus, Vaišelga vienintelis kunigaikštis, atsisakęs \nkunigaikštijos ir tapęs vienuoliu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 31

Taip pradėtas lietuvių kunigaikščių kūrima-\nsis Rusios žemėse: lietuvių kunigaikštis priima stačiatikių tikėjimą, o žemės \n(šiuo atveju Naugardukas, kuriame Vaišelgą įkurdino tėvas) jungiamos prie \nLietuvos valstybės. Antra vertus, Vaišelga vienintelis kunigaikštis, atsisakęs \nkunigaikštijos ir tapęs vienuoliu.
t-017vidutinis

Naugarduke buvo pastatyta viena iš dviejų pranciškonų bažnyčių, kita stovėjo Vilniuje.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 77

Žemdirbiams, norintiems atvykti į mūsų karalystę ir čia pasilikti, duodame [žemę] bei suteikiame [privilegiją] de­ šimt metų [ją] dirbti laisvai ir be mokesčių, o pusę to laiko tebūna jie atleisti nuo bet kokios karališkos prievolės; mi­ nėtam terminui praėjus, priklausomai nuo žemės derlin­ gumo, jie duos dešimtinę, kaip ir kitose karalystėse bei tau­ tose paprastai jie duodavo, tačiau su tokiu [skirtumu], kad mūsuose grūdas bus gausesnis, negu paprastai yra kitose karalystėse. Tie visi žmonės tesinaudoja Rygos miesto civiline teise, jei paskui nebus geriau sumanyta išmintingųjų tarybos. Tuo tikslu, kad jūs mažiau abejotumėte dėl saugumo ir labiau pasitikėtumėte, [pranešame], jog esame pastatę dvi pranciš­ konų bažnyčias: vieną mūsų karališkajame mieste, vardu Vilnius, ir antrą Naugarduke, o trečią dominikonų, kad kiek­ vienas pagal savo apeigas galėtų garbinti dievą.
t-018vidutinis

Iš Juodojoje Rusijoje užimtų sričių Mindaugas Naugarduką atidavė sūnui Vaišvilkui.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 171

Iš Juodojoje Rusijoje užimtųjų sričių Min­\ndaugas pasilaikė Slanimą ir Valkaviską, o sūnui Vaišvilkui^62 atidavė\nNaugarduką. Esą dėl pralieto kraujo sąžinės kamuojamas, Vaišvil­\nkas priėmė graikišką krikštą, prie Nemuno «tarp Lietuvos ir Nau­\ngarduko » pasistatė vienuolyną ir ten atgailavo^63.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 171

Iš Juodojoje Rusijoje užimtųjų sričių Min­\ndaugas pasilaikė Slanimą ir Valkaviską, o sūnui Vaišvilkui^62 atidavė\nNaugarduką. Esą dėl pralieto kraujo sąžinės kamuojamas, Vaišvil­\nkas priėmė graikišką krikštą, prie Nemuno «tarp Lietuvos ir Nau­\ngarduko » pasistatė vienuolyną ir ten atgailavo^63.
t-019vidutinis

Naugardukas 1044 m. Jaroslavo buvo įkurtas, tikėtina, dar lietuvių gyvenamoje žemėje.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 132

Jau XI amžiuje Nemuno kairėje turėjo būti rytinių slavų pilys su\nvalsčiais, ar smulkiomis kunigaikštijomis V _a_ lk _a_ visku (Wolkowysk),\nSlanimu (Slonirn), Nesvyžių (Nieśwież), Zdzitovu ir kt. Jos pri­\nklausė Naugardukui (Nowogródek), kuris 1044 m. Jaroslavo buvo\nįkurtas, tur būt, dar lietuvių gyvenamoje žemėje.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 132

Jau XI amžiuje Nemuno kairėje turėjo būti rytinių slavų pilys su\nvalsčiais, ar smulkiomis kunigaikštijomis V _a_ lk _a_ visku (Wolkowysk),\nSlanimu (Slonirn), Nesvyžių (Nieśwież), Zdzitovu ir kt. Jos pri­\nklausė Naugardukui (Nowogródek), kuris 1044 m. Jaroslavo buvo\nįkurtas, tur būt, dar lietuvių gyvenamoje žemėje.
t-020aukstas

Mindaugo sūnus Vaišelga buvo įkurdintas Naugarduke, o ši žemė jungta prie Lietuvos valstybės.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 31

Taip pradėtas lietuvių kunigaikščių kūrima-\nsis Rusios žemėse: lietuvių kunigaikštis priima stačiatikių tikėjimą, o žemės \n(šiuo atveju Naugardukas, kuriame Vaišelgą įkurdino tėvas) jungiamos prie \nLietuvos valstybės. Antra vertus, Vaišelga vienintelis kunigaikštis, atsisakęs \nkunigaikštijos ir tapęs vienuoliu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.).

Mindaugo šalininkams nužudžius Treniotą, Lietuvos valdovu tapo \nMindaugo sūnus Vaišelga, kuris yra pirmas žinomas Lietuvos istorijoje sta-\nčiatikybę priėmęs kunigaikštis. Taip pradėtas lietuvių kunigaikščių kūrima-\nsis Rusios žemėse: lietuvių kunigaikštis priima stačiatikių tikėjimą, o žemės \n(šiuo atveju Naugardukas, kuriame Vaišelgą įkurdino tėvas) jungiamos prie \nLietuvos valstybės.
t-021vidutinis

Naugarduke veikė jėzuitų kolegija, įsteigta sudėtinės fundacijos pagrindu.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 354

Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zig- manto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fun- dacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Nau- garduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fun- dacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pa- šiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiš- kiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sa- piegos f-ja).
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 354

Tuo būdu atsirado jėzuitų kolegijos Kražiuose (didžiojo hetmono Jono Karolio Katkevičiaus fundacija), Gardine (Smolensko vyskupo Isaikovskio ir kt. fundacija). Oršoje (karaliaus Zig- manto fundacija), Smolenske (klebono Lempickio ir kt. fun- dacija), Kaune (brolių Vijūkų Kojelavičių fundacija), Minske (kanclerio Martyno Oginskio ir K. Bžostausko fundacija), Nau- garduke (sudėtinė fundacija), Bobruiske (Triznos fun- dacija), Pinske (kanclerio Aibr. St. Radvilos fundacija), Pa- šiaušėje (bajoro Beinarto f-ja), Slucke (sudėtinė f-ja), Vitebske (Smolensko vaivados A. Gansiausko f-ja), Žodiš- kiuose (Minkevičių f-ja), Brastoje (vicekanclerio L. K. Sa- piegos f-ja).
t-022vidutinis

Henrikas su kariuomene nusibrovė iki Naugarduko, apiplėšė ir sudegino miestą.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 190

Jeigu lietuviai, parodę tokį narsu­\nmą, būtų turėję ten daugiau\n1314 m e ta i\nkarių ir jėgų, tikrai būtų kry­\nžiuočiai netekę visos stovyk­\nlos, mat penki kariai, nakties tamsoje prasigavę pro\nsargybas, prisėlino beveik ligi pačių vadų ir, keletą\npriešų nužudę ir pasiplėšę\nN e p a p ra sta\np e n k ių\ngrobio, kiek tik galėjo pen-\niie tu v ių n arsa\nkiese pakelti, sveiki sugrįžo\npas savuosius, įvarydami kry­\nžiuočiams siaubo; tik išaušus paaiškėjo, jog daugiau\nbūta baimės nei pavojaus. Truputį vėliau Henrikas,\nugnimi ir kalaviju niokodamas kraštą, nusibrovė su ka­\nriuomene ligi Naugarduko. Apiplėšęs ir sudeginęs mies­\ntą, geriausią kariuomenę metė prieš pilį, bet po\npirmojo antpuolio, netekęs žymiausių karių, buvo pri­\nverstas išsižadėti šio sumanymo.
t-023vidutinis

Per skitų antplūdį dalis Naugarduke susirinkusių didikų, vadovaujama Alberto Goštauto, subruzdo ginti pilies.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 582

Tuo metu ten\nsusirinkę didikai tarėsi, kaip susigerinti su karaliumi,\nkaip atsiprašyti už nuoskaudas ir sutramdyti sąmyšio\nkėlėjus. Gavę žinią apie skitų antplūdį, vieni, vadovau­\njami Naugarduko vaivados Alberto Goštauto, subruz­\ndo ginti pilies, o kiti pasitraukė už Nemuno. Priešas,\nįžengęs į tuščią miestą, įsakė lengvai ginkluotiems rai­\nteliams vytis bėgančiuosius, o su kitais apgulė pilį.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.).

Palikę \nSlucką, barbarai patraukė į Naugarduką. Tuo metu ten \nsusirinkę didikai tarėsi, kaip susigerinti su karaliumi, \nkaip atsiprašyti už nuoskaudas ir sutramdyti sąmyšio \nkėlėjus. Gavę žinią apie skitų antplūdį, vieni, vadovau­\njami Naugarduko vaivados Alberto Goštauto, subruz­\ndo ginti pilies, o kiti pasitraukė už Nemuno.
t-024vidutinis

Lietuvos metraštis pasakoja, kad Vaišvilkas grįžo į Naugarduką, įkūrė vienuolyną prie Nemuno tarp Lietuvos ir Naugarduko ir ten gyveno.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 52

O Grigorijus buvo šven­ tasis, kokio iki jo nėra buvę ir daugiau nebebus. Vaišvilkas negalėjo pasiekti Šventojo Kalno, nesgi anuose kraštuose tuomet buvo didelis sąmyšis. Ir par­ keliavo jis atgal j Naugarduką, ir įkūrė6 <sau vienuo­ lyną prie Nemuno upės, tarp Lietuvos ir Naugarduko, ir gyveno tenai.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 52

O Grigorijus buvo šven­ tasis, kokio iki jo nėra buvę ir daugiau nebebus. Vaišvilkas negalėjo pasiekti Šventojo Kalno, nesgi anuose kraštuose tuomet buvo didelis sąmyšis. Ir par­ keliavo jis atgal j Naugarduką, ir įkūrė6 <sau vienuo­ lyną prie Nemuno upės, tarp Lietuvos ir Naugarduko, ir gyveno tenai.
t-025vidutinis

Lietuvos metraštis pasakoja, kad Vaišvilkas su pinskiečiais nuvyko į Naugarduką, pasiėmė naugardukiečius ir grįžo į Lietuvą kunigaikščiauti.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 53

11. APIE VAIŠVILKO NUŽUDYMĄ IR PALEMONO GIMINES GALĄ Vaišvilkas, tai išgirdęs, su pinskiečiais nuvyko į Naugarduką, ten pasiėmė su savimi naugardukiečius ir parvyko į Lietuvą kunigaikščiauti. Visa Lietuva sutiko savo valdovo sūnų didžiai džiaugdamasi.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 53

11. APIE VAIŠVILKO NUŽUDYMĄ IR PALEMONO GIMINES GALĄ Vaišvilkas, tai išgirdęs, su pinskiečiais nuvyko į Naugarduką, ten pasiėmė su savimi naugardukiečius ir parvyko į Lietuvą kunigaikščiauti. Visa Lietuva sutiko savo valdovo sūnų didžiai džiaugdamasi.
t-026vidutinis

Lietuvos metraštis pasakoja, kad po Vytauto pergalės Dokudove kunigaikštis Kaributas su šeima pabėgo į Naugarduką.

Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 95

Suėjo kariuomenės Dokudo- \nvo 1 vietovėje, ir Vytauto kariuomenė sumušė Karibu-\n98\n\n## Puslapis 94\n\nto kariuomenę3 . O pats kunigaikštis Kaributas su ku­\nnigaikštiene ir su vaikais pabėgo į Naugarduką3 . Di­\ndysis kunigaikštis Vytautas, sutelkęs savo kariuomenę, \npats nužygiavo į Naugarduką ir, užėmęs miestą, kuni­\ngaikštį Kaributą, ir jo kunigaikštienę, ir jo vaikus pa­\nėmė nelaisvėn 4 .
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

PDF 95

Suėjo kariuomenės Dokudo- \nvo 1 vietovėje, ir Vytauto kariuomenė sumušė Karibu-\n98\n\n## Puslapis 94\n\nto kariuomenę3 . O pats kunigaikštis Kaributas su ku­\nnigaikštiene ir su vaikais pabėgo į Naugarduką3 . Di­\ndysis kunigaikštis Vytautas, sutelkęs savo kariuomenę, \npats nužygiavo į Naugarduką ir, užėmęs miestą, kuni­\ngaikštį Kaributą, ir jo kunigaikštienę, ir jo vaikus pa­\nėmė nelaisvėn 4 .
t-027vidutinis

Danieliaus sūnui Romanui Mindaugas davė valdyti Naugarduką, o Vaišvilkas gavo Slanimo, Volkovisko ir kitus atgautų sričių miestus.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 69

Sutartis buvo susti- printa Mindaugo dukters ir Danieliaus sūnaus Švarno vedybo- mis. Danieliaus sūnui Romanui Mindaugas davė valdyti Nau- garduką, o Vaišvilkas gavo Slanimo, Volkovisko ir kitus atgautų sričių miestus. Tik jie turėjo pripažinti Mindaugo valdžią.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 69

Sutartis buvo susti- printa Mindaugo dukters ir Danieliaus sūnaus Švarno vedybo- mis. Danieliaus sūnui Romanui Mindaugas davė valdyti Nau- garduką, o Vaišvilkas gavo Slanimo, Volkovisko ir kitus atgautų sričių miestus. Tik jie turėjo pripažinti Mindaugo valdžią.
t-028vidutinis

Gedimino laikais Vilniuje ir Naugarduke, o gal net ir kitur buvo katalikų bažnyčių.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 169

Nuo to meto į Lie- tuvą pradėjo skverbtis ir krikščionybė, atsirado vienuolių misijo- nierių. Gedimino laikais Vilniuje ir Naugarduke, o gal net ir ki- tur buvo katalikų bažnyčių. Be to, prasidėję prekybos santykiai Lydos pilies griuvėsiai.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 169

Nuo to meto į Lie- tuvą pradėjo skverbtis ir krikščionybė, atsirado vienuolių misijo- nierių. Gedimino laikais Vilniuje ir Naugarduke, o gal net ir ki- tur buvo katalikų bažnyčių. Be to, prasidėję prekybos santykiai Lydos pilies griuvėsiai.
t-029vidutinis

Vytautas perstatydino ar pastatė mūrines pilis Vilniuje, Trakuose, Kaune, Gardine, Naugarduke ir Lucke.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 55

Lietuvos gotikinės architektūros ypatumas – gynybinis pobūdis: net ir sakraliniai pastatai turėjo gynybinius bokštus ar šaunamąsias an- gas – Vytauto laikais daugiausia statyta būtent gynybinių statinių. Vytautas perstatydino ar pastatė mūrines pilis Vilniuje, Trakuose, Kaune, Gardine, Naugarduke ir Lucke. Trakų salos pilies menė su gotikiniais kryžminiais skliautais rodo, kad gotika buvo atėjusi ir į gynybinę architektūrą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 55

Lietuvos gotikinės architektūros ypatumas – gynybinis pobūdis: net ir sakraliniai pastatai turėjo gynybinius bokštus ar šaunamąsias an- gas – Vytauto laikais daugiausia statyta būtent gynybinių statinių. Vytautas perstatydino ar pastatė mūrines pilis Vilniuje, Trakuose, Kaune, Gardine, Naugarduke ir Lucke. Trakų salos pilies menė su gotikiniais kryžminiais skliautais rodo, kad gotika buvo atėjusi ir į gynybinę architektūrą.
t-030vidutinis

[Rūstusai Žygimante, kaip senasis karalius mėtau žaibus, Nejaugi manai, kad tik karaliams paklūsta žaibai?] Vietovių pavadinimai yra tokie: Pirmajame plane - Vilniaus arsenalas, antrame ir trečia me: Vilniaus pilis, Vinica, Žitomiras, Naugardukas, Poloc kas.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 330-331

[Rūstusai Žygimante, kaip senasis karalius mėtau žaibus, Nejaugi manai, kad tik karaliams paklūsta žaibai?] Vietovių pavadinimai yra tokie: Pirmajame plane - Vilniaus arsenalas, antrame ir trečia­ me: Vilniaus pilis, Vinica, Žitomiras, Naugardukas, Poloc­ kas, Vitebskas, Orša, Mogiliovas, Propoiskiai, Čečerskiai, Mstislavlis, Radomie, Liubičius, Gomelis, Rečica, Kšičovai, Ovručas, Ostras, Vladimiras, Luckas, Mozyrius, Kijevas, Čerkasai, Medilas, Kaniuvas, Podolės Brasta, Bialocerkievas, Minskas, Radoškovičiai, Lietuvos Brasta, Chastiča, Rožekas, Novy Zamekas, Svisločėje vadinamas Kasperu, Kremene- cas, Černobilis, Suražas, Cieriščiai, Borisovas, Drisa, Trakai, Upytė, Druja, Lepelis, Kopečius arba Ušcas, Tikocinas. Li­ vonijos pilys: Marienhausenas, Lutzenas, Švarcenburgas, Rosytė, Dinaburgas, Bauskė, Pernava, Kaskhauzenas, Hel- 314 ## Puslapis 331 IV KNYGA menas, Trikačius, Hermesas, Veisenšteinas, Kirchholmas, Volmera, Vendenė, Kokenhauzenas, Rundborgas, Diuna- mundė, Ryga, Šmetenė.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.).

[Rūstusai Žygimante, kaip senasis karalius mėtau \nžaibus,\nNejaugi manai, kad tik karaliams paklūsta žaibai?] \nVietovių pavadinimai yra tokie:\nPirmajame plane - Vilniaus arsenalas, antrame ir trečia­\nme: Vilniaus pilis, Vinica, Žitomiras, Naugardukas, Poloc­\nkas, Vitebskas, Orša, Mogiliovas, Propoiskiai, Čečerskiai, \nMstislavlis, Radomie, Liubičius, Gomelis, Rečica, Kšičovai, \nOvručas, Ostras, Vladimiras, Luckas, Mozyrius, Kijevas, \nČerkasai, Medilas, Kaniuvas, Podolės Brasta, Bialocerkievas, \nMinskas, Radoškovičiai, Lietuvos Brasta, Chastiča, Rožekas, \nNovy Zamekas, Svisločėje vadinamas Kasperu, Kremene- \ncas, Černobilis, Suražas, Cieriščiai, Borisovas, Drisa, Trakai, \nUpytė, Druja, Lepelis, Kopečius arba Ušcas, Tikocinas. Li­\nvonijos pilys: Marienhausenas, Lutzenas, Švarcenburgas, \nRosytė, Dinaburgas, Bauskė, Pernava, Kaskhauzenas, Hel-
t-031vidutinis

Kojelavičiaus pasakojime kunigaikštystės sostinė buvo perkelta iš Naugarduko į Kernavę prieš imantis karo reikalų.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 139

Šitaip sutvarkęs vals­ tybės reikalus ir perkėlęs kunigaikštystės sostinę iš Naugarduko į Kernavę, jis ėmė galvoti apie karo da­ lykus. Nuolatos keičiantis valdovams, jie eidavo savo pareigas vos metus, todėl kariuomenės reikalai buvo gana prasti, nes ir tarybos, ir karo stovyklų vadai mir­ davo dar tada, kai būdavo pradedama rengtis karui ar vos imama kariauti; turbūt dėl tos priežasties per ištisus šešiolika metų nepavyko nieko padaryti reikš­ mingesnio, kad iš lenkų būtų atsiimti jotvingiai. Štai dabar Narimantas su Traideniu pirmą kartą susirūpino šiomis žemėmis, nutarę ne L ietu via i atsiim a ki- išpuoliais priešą niokoti, bet ta d o s len k ų u žg ro b tą išvyti lenkus ir vėl ten at- jo tv in g ių šalį kurti senąsias lietuvių teises.
t-032vidutinis

Henrikas su kariuomene nusibrovė iki Naugarduko, apiplėšė ir sudegino miestą, bet po pirmojo pilies antpuolio atsisakė puolimo.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 190

Jeigu lietuviai, parodę tokį narsu­\nmą, būtų turėję ten daugiau\n1314 m e ta i\nkarių ir jėgų, tikrai būtų kry­\nžiuočiai netekę visos stovyk­\nlos, mat penki kariai, nakties tamsoje prasigavę pro\nsargybas, prisėlino beveik ligi pačių vadų ir, keletą\npriešų nužudę ir pasiplėšę\nN e p a p ra sta\np e n k ių\ngrobio, kiek tik galėjo pen-\niie tu v ių n arsa\nkiese pakelti, sveiki sugrįžo\npas savuosius, įvarydami kry­\nžiuočiams siaubo; tik išaušus paaiškėjo, jog daugiau\nbūta baimės nei pavojaus. Truputį vėliau Henrikas,\nugnimi ir kalaviju niokodamas kraštą, nusibrovė su ka­\nriuomene ligi Naugarduko. Apiplėšęs ir sudeginęs mies­\ntą, geriausią kariuomenę metė prieš pilį, bet po\npirmojo antpuolio, netekęs žymiausių karių, buvo pri­\nverstas išsižadėti šio sumanymo.
t-033vidutinis

Kojelavičiaus pasakojime į Glinskio stovyklą atbėgę žmonės skelbė, kad dalis pajėgų liko prie Slucko, o kitos traukė prie Naugarduko.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 586

Patikėjo žmogumi, kuris sakėsi esąs strėle sužeistas į žandą, o netrukus atbėgo į stovyklą daug kitų, teigian­ čių, jog dvidešimt tūkstančių liko prie Slucko, o visos kitos jėgos be galo greitai traukia prie Naugarduko. Kas be ko, daugelis apsirikusiųjų tvirtino, gąsdindami nelyginant kokia baidykle bailesnius žmones, kad priešai taip skuba, jog sunku net įsivaizduoti. Glinskis išsiuntė raitelių šimtinę, įsakęs viską aplinkui išžval­ gyti ir gauti tikresnių žinių.
t-034vidutinis

Totoriai iš stovyklos ties Kłecku pasiuntė nemažą būrį į Naugarduką.

Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 250

O totoriai, ties Kłecku įsirengę košą, arba stovyklą,\nnemažą būrį pasiuntė į Naugarduką. Tas būrys, įveikęs Ne­\nmuną, savo papročiu plėšdamas apylinkes, atsidūrė vos per\nmylią nuo Lydos.

Totorių žygis leido jiems „smagintis“ Naugarduko ir Slucko apylinkėse – tankiausiai apgyventame ir turtingiausiame LDK branduolio krašte.

Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)

PDF 78

Prieš metus įvykęs jų žygis\nleido jiems „smagintis“ Vilniaus ir Polocko,\nVitebsko ir Drucko, Naugarduko ir Slucko\napylinkėse - tikrajame LDK branduolyje,\ntankiausiai apgyventame ir turtingiausiame\nkrašte. Totoriai neturėjo pagrindo įtarti, kad\nsėkmė nuo jų šį kartą nusisuks.

Zenono Ivinskio teigimu, 1044 m. Jaroslavas pavasarį esą įkūrė Naugarduką.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 126

1044 m. Jaroslavas vėl ėjęs « na Litvu » ir pavasarį įkūręs Naugarduką. Lietuvos vardas vėl minimas po 87 metų, kai esą dveji metai iš eilės (1131-32) Kijevo Mstislavas daręs žygius į Lietuvą («na Litvu»).

Knygoje „Lietuvos istorija“ teigiama, kad gotikos stiliumi perstatydinęs Vilniaus ir Naugarduko cerkves Konstantinas Ostrogiškis gotiką nunešė iki savo tėvonijos Ukrainos Voluinėje.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 56

Gotikos stiliumi perstatydinęs Vilniaus ir Naugarduko cerkves, Kons-\ntantinas Ostrogiškis gotiką nunešė iki savo tėvonijos – Ukrainos Voluinė-\nje. Gotikinių LDK cerkvių stilius turi analogų ir rezidencijų architektūroje \n(Myro pilis prie Nesvyžiaus), o kartu, atrodo, yra fenomenalus visos Euro-\npos kultūroje – tad labiausiai į rytus nutolusi gotika yra istorinėje Lietuvo-\nje, tai yra europinės reikšmės riba.

Pasak Zenono Ivinskio, Gediminas Naugarduke Lietuvos stačiatikiams palaikė atskirą arkivyskupiją.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 250

Pats iki savo gyvenimo galo pasilikęs pagoniu, Gediminas ne\ntik nė vieno dėl religinių priežasčių nepersekiojo, bet Naugarduke\nLietuvos stačiatikiams palaikė atskirą arkivyskupiją. Ji apie 1330\nm. žlugo, nes po arkivyskupo Teofilio mirties nebebuvo paskirtas\nnaujas įpėdinis.

Zenonas Ivinskis teigia, kad Gediminas Naugarduke Lietuvos stačiatikiams palaikė atskirą arkivyskupiją.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 250

Pats iki savo gyvenimo galo pasilikęs pagoniu, Gediminas ne\ntik nė vieno dėl religinių priežasčių nepersekiojo, bet Naugarduke\nLietuvos stačiatikiams palaikė atskirą arkivyskupiją. Ji apie 1330\nm. žlugo, nes po arkivyskupo Teofilio mirties nebebuvo paskirtas\nnaujas įpėdinis.

Knygoje „Lietuvos istorija“ teigiama, kad 1415 m. Naugarduke sušaukęs LDK stačiatikių vyskupų suvažiavimą Vytautas įkūrė LDK stačiatikių metropoliją ir į ją paskyrė vieną žymiausių to meto stačiatikybės teologų Grigorijų Camblaką.

Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)

PDF 45

1415 m. Naugarduke sušaukęs LDK stačiatikių \nvyskupų suvažiavimą, Vytautas įkūrė LDK stačiatikių metropoliją ir į ją \npaskyrė vieną žymiausių to meto stačiatikybės teologų Grigorijų Cam-\nblaką. Be to, „Kijevo ir visos Rusios“ metropolitas buvo tvirtai įkurdintas \nVilniuje: jam pastatyta katedra ir rezidencija, Vilniaus „rusėnų pusėje“ \nsuformuota metropolito jurisdikcija, gyvavusi iki pat XVIII a.
t-041vidutinis

Mes iš savo tyrinėjimų pastebime, kad Lietuvos Naugardukas seniau buvo vadintas Zelna, ir šį pavadinimą šiaip ar taip, buvo iš saugojusi ir ilgai dar turėjo šio miesto dalis Slobodka, besijun gianti su miestu ten, kur yra įvažiavimas iš Koreličių pusės.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 210

Mes iš savo tyrinėjimų pastebime, kad Lietuvos Naugardukas \nseniau buvo vadintas Zelna, ir šį pavadinimą šiaip ar taip, buvo iš­\nsaugojusi ir ilgai dar turėjo šio miesto dalis Slobodka, besijun­\ngianti su miestu ten, kur yra įvažiavimas iš Koreličių pusės.
t-042vidutinis

1329 m. didžiojo kunigaikščio valdymo laikotarpiu Naugarduke, pasak Teodoro Narbuto, buvo karūnuotas neįvardytas kunigaikštis.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

PDF 454

Šiuo didžiojo kunigaikščio valdymo laikotarpiu, tai yra 1329 metais, Pietų Lietuvoje, tai yra Lietuvos ir kri- vičių žemėje, įvyko kažkas, kas nebuvo užfiksuota istori­ joje. Kažkoks kunigaikštis buvo karūnuotas Naugarduke. Tikriausiai tokias garbingas pareigas jis gavo ne Gedi­ mino įgaliotas, nes ankstesni kunigaikščiai neturėjo tei­ sės būti karūnuoti.
t-043vidutinis

Katalikų šventyklų buvo Vilniuje ir Naugarduke.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

PDF 482

Katalikų šventyklų buvo Vilniuje ir \nNaugarduke.
t-044vidutinis

Vaišelga, pasak Teodoro Narbuto, pradėjo kunigaikščiauti Naugarduke būdamas pagonis, o vėliau ten apsikrikštijo, pajutęs Dievo baimę.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

PDF 530

O Vaišelga pradėjo kunigaikščiauti Naugarduke, būdamas pagonis (jam katalikas ir pagonis tą patį reiškia)... už- mušdavęs kasdien po 3 ar 4, o jei kurią dieną nieko ne- užmušdavo, tai sielvartaudavo. Tad įsibrovė jam į širdį Dievo baimė... ir apsikrikštijo Naugarduke...
t-045vidutinis

Vaišelga, pasak Teodoro Narbuto, dėl maišto nepasiekė Šv. kalno, grįžo į Naugarduką ir prie Nemuno, tarp Lietuvos bei Naugarduko, pasistatė vienuolyną.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 4 (1997 m.) — Lietuvių tautos istorija, t. 4

PDF 530

O Vaišelga negalėjo pasiekti Sv. kalno, kadangi tose že­ mėse buvo maištas, ir vėl grįžo į Naugarduką, ir pasistatė vienuolyną prie Nemuno, tarp Lietuvos ir Naugarduko, ir gyvena čia...
c-109418Citatos

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 77

Tie visi žmonės tesinaudoja Rygos miesto civiline teise, jei paskui nebus geriau sumanyta išmintingųjų tarybos. Tuo tikslu, kad jūs mažiau abejotumėte dėl saugumo ir labiau pasitikėtumėte, [pranešame], jog esame pastatę dvi pranciš­ konų bažnyčias: vieną mūsų karališkajame mieste, vardu Vilnius, ir antrą Naugarduke, o trečią dominikonų, kad kiek­ vienas pagal savo apeigas galėtų garbinti dievą. Taigi, kad šių mūsų privilegijų suteikimas pasiliktų ne­ kintamas ir tvirtas, liepėme surašyti šį raštą ir sutvirtinti jį, nurodydami prikabinti mūsų antspaudą, nes jūs, žinodami, jog tą patį antspaudą pasiuntėme mūsų viešpačiui ir šven­ tajam tėvui, [tikėsite], jog ir tai, ką jam laiške parašėme, vis­ ką išlaikysime.
c-109425Citatos

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 250

O totoriai, ties Kłecku įsirengę košą, arba stovyklą,\nnemažą būrį pasiuntė į Naugarduką. Tas būrys, įveikęs Ne­\nmuną, savo papročiu plėšdamas apylinkes, atsidūrė vos per\nmylią nuo Lydos.
c-182434Citatos

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 77

Tie visi žmonės tesinaudoja Rygos miesto civiline teise, jei paskui nebus geriau sumanyta išmintingųjų tarybos. Tuo tikslu, kad jūs mažiau abejotumėte dėl saugumo ir labiau pasitikėtumėte, [pranešame], jog esame pastatę dvi pranciš­ konų bažnyčias: vieną mūsų karališkajame mieste, vardu Vilnius, ir antrą Naugarduke, o trečią dominikonų, kad kiek­ vienas pagal savo apeigas galėtų garbinti dievą. Taigi, kad šių mūsų privilegijų suteikimas pasiliktų ne­ kintamas ir tvirtas, liepėme surašyti šį raštą ir sutvirtinti jį, nurodydami prikabinti mūsų antspaudą, nes jūs, žinodami, jog tą patį antspaudą pasiuntėme mūsų viešpačiui ir šven­ tajam tėvui, [tikėsite], jog ir tai, ką jam laiške parašėme, vis­ ką išlaikysime.
c-182436Citatos

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 24

Naugardukas jau buvo garsiojo Min­\ndaugo (Mendogo) sostinė. Gardinas, dar vadintas Gartena, Trai-\nd)\nHarris, Voyages.
c-182438Citatos

Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 132

Jos pri­\nklausė Naugardukui (Nowogródek), kuris 1044 m. Jaroslavo buvo\nįkurtas, tur būt, dar lietuvių gyvenamoje žemėje. Minėti valsčiai\nanksčiau buvo įėję į Polocko žemės sąstatą, bet XII amž.