Naugardukas

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 79-80

Dėl to mes norime sukviesti\nvyskupų, kunigų ir bet kurio ordino vienuolių, ypač iš jū­\nsiškių, kuriems jau pastatėme dvi bažnyčias: vieną mūsų ka­\nrališkajame mieste, vardu Vilnius, antrą Naugarduke; prie\njų priskirkite mums šiais metais keturis brolius, mokančius\nlenkų, žemgalių ir rusų kalbas, tokius, kokie dabar yra ir\n63\n\n## Puslapis 80\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS\namore nostri.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 330-331

[Rūstusai Žygimante, kaip senasis karalius mėtau žaibus, Nejaugi manai, kad tik karaliams paklūsta žaibai?] Vietovių pavadinimai yra tokie: Pirmajame plane - Vilniaus arsenalas, antrame ir trečia­ me: Vilniaus pilis, Vinica, Žitomiras, Naugardukas, Poloc­ kas, Vitebskas, Orša, Mogiliovas, Propoiskiai, Čečerskiai, Mstislavlis, Radomie, Liubičius, Gomelis, Rečica, Kšičovai, Ovručas, Ostras, Vladimiras, Luckas, Mozyrius, Kijevas, Čerkasai, Medilas, Kaniuvas, Podolės Brasta, Bialocerkievas, Minskas, Radoškovičiai, Lietuvos Brasta, Chastiča, Rožekas, Novy Zamekas, Svisločėje vadinamas Kasperu, Kremene- cas, Černobilis, Suražas, Cieriščiai, Borisovas, Drisa, Trakai, Upytė, Druja, Lepelis, Kopečius arba Ušcas, Tikocinas. Li­ vonijos pilys: Marienhausenas, Lutzenas, Švarcenburgas, Rosytė, Dinaburgas, Bauskė, Pernava, Kaskhauzenas, Hel- 314 ## Puslapis 331 IV KNYGA menas, Trikačius, Hermesas, Veisenšteinas, Kirchholmas, Volmera, Vendenė, Kokenhauzenas, Rundborgas, Diuna- mundė, Ryga, Šmetenė.

Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)

PDF 77

Tie visi žmonės tesinaudoja Rygos miesto civiline teise, jei paskui nebus geriau sumanyta išmintingųjų tarybos. Tuo tikslu, kad jūs mažiau abejotumėte dėl saugumo ir labiau pasitikėtumėte, [pranešame], jog esame pastatę dvi pranciš­ konų bažnyčias: vieną mūsų karališkajame mieste, vardu Vilnius, ir antrą Naugarduke, o trečią dominikonų, kad kiek­ vienas pagal savo apeigas galėtų garbinti dievą. Taigi, kad šių mūsų privilegijų suteikimas pasiliktų ne­ kintamas ir tvirtas, liepėme surašyti šį raštą ir sutvirtinti jį, nurodydami prikabinti mūsų antspaudą, nes jūs, žinodami, jog tą patį antspaudą pasiuntėme mūsų viešpačiui ir šven­ tajam tėvui, [tikėsite], jog ir tai, ką jam laiške parašėme, vis­ ką išlaikysime.

Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)

PDF 73

Bet ir tuo jis nepasiten­\nkino. Užpuolė dar Naugarduką ir kt. pilis ir jas sudegino.

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Kai vyskupas užbaigė šią kalbą, karalių staiga ištiko paralyžius, o K a ra lių se n a te ištin - šitai visiems įvarė baimės ir k a p a ra ly žiu s siaubo. Gal priepuolį sukėlė per didelis pyktis, išsiliejus tulžiai, bet žmonės jį išsiaiškino kaip blogą ženklą, kaip dievo kerštą. Dėl karaliaus ligos seimas buvo pa­ leistas, kadangi vargu ar ką galima buvo benuveikti. Susirgęs karalius nuvežamas į Krokuvą, o Šich Ach- metas, valdovo valia turėjęs būti Trakuose vaišingai priimtas, sugrįžo į Lietuvą garbingos palydos apsuptas.

Susietas teiginys: t-072

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

O kunigaikščiui Skirgailai puotaujant, kaip kiti sako, tas Foma davęs kunigaikščiui Skirgailai išgerti nuodų. Ir po puotos kunigaikštis Skirgaila jojo už Dnepro, į Mi- loslavičius, ten susirgo ir, parvykęs į Kijevą, septintą dieną mirė ,8. Šventikai su žvakėmis, giedodami laido­ tuvių giesmes, nunešė jį, užsidėję ant galvų, iš Kijevo miesto į šventąjį dievo motinos katakombų vienuolyną, ir paguldė gerąjį, palaimintąjį kunigaikštį Skirgailą ša­ lia šventojo Pečeros Teodozijaus19 grabo.