Sviatoslavui žuvus prie Mstislavlio ant Vechros kranto, jo sūnus Jurgis pažadėjo paklusnumą Jogailai.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 294
Pačiam Sviatoslavui žuvus prie Mstislavlio ant Vechros kranto, jo sūnus Jurgis pažadėjo Jogailai paklusnumą. O Skirgaila, sėkmingai apgulęs Polocką, kur jis pats atsisėdo, Andrių paėmė nelaisvėn ir išsiuntė Lenkijon.
Iki 1362 m. Algirdas užėmė Smolensko kunigaikštijai priklausiusį Mstislavlį, Mogiliavą ir Toropiecą.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 271
jo garnizonai įsikūrė Rževe ir Bialoje. Iki 1362 jis užėmė Smolensko kunigaikštijai priklausantį Mogiliavą, Toropiecą, Mstislavlį ir kt. Pats Smolenskas tapo apsuptas Algirdo valdomis, taigi jo valiai (^16) **MLLG, V, 1907, 358-361 p.
Būdamas sąjungoje su Andriumi, Smolensko kunigaikštis Sviatoslavas užvaldė Mstislavlį.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 294
Būdamas sąjungoje su Andriumi, Smolensko kunigaikštis Sviatoslavas užvaldė Mstislavlį. Bet maištininkai greitai buvo įveikti.
Praradę viltį užimti Smolenską, Šemiačičiai patraukė prie Mstislavlio, bet Ivanas Solomereckis atrėmė antpuolį.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 565
Neimdami į rankas kirpaliaubų są ly g a vių, pjūklais kariai prisipjovė medžių ir taip žvaliai bei 5 67 ## Puslapis 566 išmoningai užtaisė rąstais visus sienų plyšius, kad Šemiačičiai rytą suprato nieku būdu negalėsią užimti pilies. Praradę viltį užkariauti Smolenską, jie savo jėgas patraukė prie Mstislavlio, bet ir čia nesusilaukė didesnės sėkmės. Mat kunigaikštis Ivanas Solomereckis, pagarsėjęs karvedys, kuriam buvo patikėtas miestas ir apygarda, sėkmingai atrėmė antpuolį.
Lietuvos metraštis vaizduoja, kad Gavėnios metu Svetoslavas su Smolensko bajorais patraukė į Mstislavlį ir ten praliejo daug krikščioniško kraujo.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 90
Ir prisikariavę bei paėmę belaisvių, bet neįveikę pilių sugrįžo, iš kur atėję. Tą pačią žiemą, Gavėnios metu, Svetoslavas su Smolensko bajorais ėmė tartis dėl krikščionių kraujo praliejimo ir patraukė į Mstislavlio miestą8 . Sustoję prie ## Puslapis 89 Mstislavlio, pradėjo šturmuoti miestą ir daužyti iš patrankų, o savo karius paleido po Mstislavlio žemų ir praliejo daug krikščioniško kraujo.
Lietuvos metraščio pasakojime kunigaikštis Svetoslavas stovėjo prie Mstislavlio ir šaudė į miestą iš patrankų.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 91
Žygiuokime prieš jį, pasitikėdami dievu ir krikščionių galybe." Ir atžygiavo prie Mstislavlio. O kunigaikštis Svetoslavas, kuris stovėjo prie miesto ir šaudė į Mstislavlį iš patrankų, išgirdo Didžiosios Savaitės 1 1 penktadienį, kad prieš jį ateina su broliais didysis kunigaikštis Skirgaila IJ.
Mstislavlyje gynėsi kunigaikštis Karigaila, o puolimas kovo 18 dieną tęsėsi dešimt dienų.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 344
Netrukus, grįžęs į Smolenską, pasiėmė puolimo technikos, dar apginklavo žmonių ir vėl įsiveržė į didžiojo kunigaikščio žemes, pasiekė Mstislavlio miestą1 ir kovo 18 dieną apsupo. Jame gynėsi kunigaikštis Karigaila; be perstojo dešimtį dienų tęsėsi puolimas, kasdien vis įnirtingiau pradedamas.
Mstislavlio mūšis įvyko prie Sožo intako Vechros.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 238
Mūšis įvyko prie Sožo intako Vechros, prie kurios stovi Mstislavlis.
Smolensko kunigaikštis Sveloslavas apgulė Mstislavl|.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 238
Smolensko kunigaikštis Sveloslavas apgulė Mstislavl|. 1386.IV.18. Mstislavlio gynybai vadovavo Jogailos brolis Karigaila, Mstislavlio vietininkas.
Po Žygimanto mirties kunigaikštis Jurgis Lengvenaitis išvyko į Mstislavlį.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 122
Po Žygimanto mirties ponai juos netrukus paleido, ir kunigaikštis Lengvenaitis išvyko į Mstislavlį