Vieta

Možaiskas

6 teiginiai8 įrašai5 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 6 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–6 iš 6 teiginių

t-001vidutinis

Možaiskas buvo Lietuvos sąjungininkas, kurį Maskva privertė pasiduoti jos valdžiai.

A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)

PDF 199

Pirmiausia ji privertė savo valdžiai pasiduoti Lietuvos sąjungininkus Tverę ir vėliau Možaiską. Pskovas jai buvo palankus; o D. Naugardą Jonas III po antrojo žygio (pirmasis buvo 1471 m., antrasis — 1479 m.) prijungė prie Maskvos.

t-002vidutinis

Žvalgams pranešus apie netoliese esantį Možaiską, Algirdas surikiavo karius kautynių tvarka ir išvedė į vieškelį.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 222

Visiems įsakė nieko nedeginti ir nieko neniokoti; gyventojus leido skriausti tik tada, kai reikėjo gauti maisto bei pašaro. Kai žvalgai pranešė, jog netoliese esąs didelis miestas Možaiskas, Algirdas, leidęs kariams šiek tiek pailsėti, surikiavo juos kautynių tvarka ir išvedė į atvirą vieškelį. Tada, pasikvietęs žygūną (šis ligi tol nežinojo, kas su juo daroma ir kur esąs atvežtas), įteikė jam deglą ir pasakė šitokius žodžius: tegu jis nešąs nelyginant laišką ir dovaną savo valdovui šį deglą.

t-003vidutinis

Pagal taikos sąlygas Lietuvos sienos turėjo būti praplėstos iki Možaisko ir Ugros upės.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 224

Šitaip, kadangi ir Maskvos valdovas nepaprastai bijojo visokių netikėtumų, ir lietuvis norėjo laiku išvengti visokių atsitiktinumų, jie be didelio vargo sutarė sudaryti taiką šiomis sąlygomis: Algirdas, lydimas žymiausiųjų palydovų ir T a ik o s ta ip m a s k v ė bajorų, įžengsiąs į miestą nerių ir A lg ir d o s ą ly g o s lyginant draugas; tarsi nugalėtojas jis įsmeigsiąs ietį į pilies vartus. Lietuvos sienos būsiančios praplėstos ligi Možaisko ir Ugros upės. Dimitrijus sumokėsiąs kareiviams algą, o vadui — karo išlaidas.

t-004vidutinis

Pirmoji pasiuntinybė patraukė į Možaiską tik gavusi žinią, kad karaliaus legatai yra Smolenske.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 650

Suderinę su karaliumi savo planus, popiežiaus, imperatoriaus bei Romos karaliaus pasiuntiniai pirmieji iškeliavo į Maskvos kunigaikštystę, kur iš paskos turėjo leistis ir karaliaus legatai, turėję tol laukti pasienyje, kol jiems būsią leista įžengti į Maskvos žemę. Pirmoji pasiuntinybė patraukė į Možaiską tik tada, kai gavo žinią, jog karaliaus legatai Smolenske. Vis dėlto, kaip rodo mano šaltiniai, iki Naujųjų metų nepradėta kalbėtis dėl taikos.

t-005vidutinis

Vasilijus įsakė sulaikyti karaliaus pasiuntinius Možaiske, kai Maskvą pasiekė žinia apie valachų pasiuntinių sulaikymą.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 655

Be to, sutarė teismų reikalus sutvarkyti iki garsios Rusioje palaimintosios mergelės globėjos šventės, sutikdamas, kad teismo posėdžiuose dalyvautų Mackevičius. Karaliaus legatai jau keliavo namo, kai Maskvą pasiekė žinia, jog valachų pasiuntiniai sulaikyti ir nuvaryti į Vilnių, o Vasilijaus jiems priskirtas palydovas maskvėnas gavęs įsakymą grįžti į Maskvą. Pritrenktas šios žinios, Vasilijus įsakė sulaikyti karaliaus pasiuntinius Možaiske.

t-006vidutinis

Riazanės kunigaikštis, Lietuvos sąjungininkas, turėjo neaiškių teisių į Možaiską ir mėgino jį užimti ginklu.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 69

Riazanės kunigaikštis, Lietuvos sąjungininkas, turėjo kažkokių teisių į Možaiską, kurį grobė ginklu prirėmęs.