Lietuvos istorijos žinių lobynas
vieta
6 teiginiai8 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Pirmiausia ji privertė savo valdžiai pasiduoti Lietuvos sąjungininkus Tverę ir vėliau Možaiską.
Patikrinti teiginiai
Možaiskas buvo Lietuvos sąjungininkas, kurį Maskva privertė pasiduoti jos valdžiai.
Šaltinis: A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
Pirmiausia ji privertė savo valdžiai pasi-\nduoti Lietuvos sąjungininkus Tverę ir vėliau Možaiską. Psko-\nvas jai buvo palankus; o D. Naugardą Jonas III po antrojo žygio\n(pirmasis buvo 1471 m., antrasis — 1479 m.) prijungė prie\nMaskvos.
Žvalgams pranešus apie netoliese esantį Možaiską, Algirdas surikiavo karius kautynių tvarka ir išvedė į vieškelį.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Visiems įsakė nieko nedeginti ir\nnieko neniokoti; gyventojus leido skriausti tik tada,\nkai reikėjo gauti maisto bei pašaro. Kai žvalgai pra\nnešė, jog netoliese esąs didelis miestas Možaiskas, Al\ngirdas, leidęs kariams šiek tiek pailsėti, surikiavo juos\nkautynių tvarka ir išvedė į atvirą vieškelį. Tada, pasi\nkvietęs žygūną (šis ligi tol nežinojo, kas su juo da\nroma ir kur esąs atvežtas), įteikė jam deglą ir pasakė\nšitokius žodžius: tegu jis nešąs nelyginant laišką ir\ndovaną savo valdovui šį deglą.
Pagal taikos sąlygas Lietuvos sienos turėjo būti praplėstos iki Možaisko ir Ugros upės.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Šitaip, kadangi ir Maskvos valdovas nepaprastai bi\njojo visokių netikėtumų, ir lietuvis norėjo laiku iš\nvengti visokių atsitiktinumų, jie be didelio vargo su\ntarė sudaryti taiką šiomis sąlygomis: Algirdas, lydi\nmas žymiausiųjų palydovų ir\nT a ik o s ta ip m a s k v ė -\nbajorų, įžengsiąs į miestą ne\nrių ir A lg ir d o s ą ly g o s\nlyginant draugas; tarsi nuga\nlėtojas jis įsmeigsiąs ietį į\npilies vartus. Lietuvos sienos būsiančios praplėstos li\ngi Možaisko ir Ugros upės. Dimitrijus sumokėsiąs ka\nreiviams algą, o vadui — karo išlaidas.
Pirmoji pasiuntinybė patraukė į Možaiską tik gavusi žinią, kad karaliaus legatai yra Smolenske.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Suderinę su karaliumi savo planus,\npopiežiaus, imperatoriaus bei Romos karaliaus pasiun\ntiniai pirmieji iškeliavo į Maskvos kunigaikštystę, kur\niš paskos turėjo leistis ir karaliaus legatai, turėję tol\nlaukti pasienyje, kol jiems būsią leista įžengti į Mask\nvos žemę. Pirmoji pasiuntinybė patraukė į Možaiską\ntik tada, kai gavo žinią, jog karaliaus legatai Smo\nlenske. Vis dėlto, kaip rodo mano šaltiniai, iki Nau\njųjų metų nepradėta kalbėtis dėl taikos.
Vasilijus įsakė sulaikyti karaliaus pasiuntinius Možaiske, kai Maskvą pasiekė žinia apie valachų pasiuntinių sulaikymą.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Be to, sutarė teismų reikalus sutvarkyti iki\ngarsios Rusioje palaimintosios mergelės globėjos šven\ntės, sutikdamas, kad teismo posėdžiuose dalyvautų\nMackevičius. Karaliaus legatai jau keliavo namo, kai\nMaskvą pasiekė žinia, jog valachų pasiuntiniai sulai\nkyti ir nuvaryti į Vilnių, o Vasilijaus jiems priskirtas\npalydovas maskvėnas gavęs įsakymą grįžti į Maskvą.\nPritrenktas šios žinios, Vasilijus įsakė sulaikyti kara\nliaus pasiuntinius Možaiske.
Riazanės kunigaikštis, Lietuvos sąjungininkas, turėjo neaiškių teisių į Možaiską ir mėgino jį užimti ginklu.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Riazanės kunigaikštis, Lietuvos są jungininkas, turėjo kažkokių teisių į Možaiską, kurį grobė gin klu prirėmęs.
Vaidmenys: place
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.) | — | 4 | 6 |
| A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.) | — | 1 | 1 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 5 | — | 1 | 1 |