Vytautas siekė paimti Maskvą savo valdžion arba bent turėti jai didelę įtaką.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 282
Per metų metus rytų reikalai jam vyrauja;\njis taikosi ir su vakarų kaimynais, kad tik turėtų laisvas rankas\nrytuose, kur jam ir priešų ir draugų buvo daug: Pskovas, Nau\ngardas, Maskva, Tveris, Riazanė, Okos aukštupio kunigaikš\nčiai, totoriai. Vytautas nori visus juos paimti savo valdžion\nar bent turėti jiems didelę įtaką.
Keliais šimtmečiais Lietuva gynė sukurtą didvalstybę nuo stiprėjančių rytų grėsmių, tarp jų Maskvos.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 10-11
8 Mūšiai už Lietuvą: pergalės ir pralaimėjimai, rezignacijos ir heroizmai\n\n## Puslapis 11\n\nvaldovai sugebėjo užkariavimais ir kitomis dominavimo formo-\nmis plėsti valstybę toli į rytus ir sukurti didvalstybę, kurią kartais\nšiandien pavadiname net imperija. Po to sekė kelių šimtmečių\nkova ginant sukurtą didvalstybę nuo vis stiprėjančių grėsmių iš\nrytų — plėšikaujančiais ir sąjungomis su Maskva bei Vilniumi\nmanipuliuojančiais Krymo totoriais, imperines ambicijas užaugi-\nnusiomis Maskva ir Turkija, o taip pat kova su rytinę Baltijos pa-\nkrante siekusia užkariauti Švedija.\n\nGimstanti Pirmoji Lietuvos Respublika 1919-1920 m.
Maskvoje saugoma Lietuvos Metrika tapo Lietuvos paveldo išbarstymo ar išgrobstymo simboliu.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 57
Taigi Lietuvos Metrikos dokumentai – tai LDK politikos, visuomenės, ūkio, teisės, kul- tūros istorija, svarbiausias LDK istorijos šaltinis. Atsidūrusi Maskvoje ir iki šiol ten saugoma, ji tapo Lietuvos paveldo išbarstymo ar išgrobstymo simboliu, senosios Lietuvos valstybės likimo ženklu. Pagrindinė Lietuvos metrikos, o ir apskritai LDK rašto kalba buvo ru- sėnų – LDK stačiatikių (baltarusių ir ukrainiečių protėvių) kalba.
Jonas Basanavičius, pirmasis mėnraščio redaktorius, buvo baigęs medicinos studijas Maskvoje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 118
Pirmuoju redaktoriumi buvo tuomet Prahoje \ngyvenęs, iš Užnemunės kilęs ir Maskvoje medicinos studijas baigęs, indo-\neuropiečių ir baltų senove bei lietuvių kultūra domėjęsis Jonas Basanavi-\nčius (1851–1927). Slaptai leistas ir nelegaliai platintas mėnraštis tapo naujų \ntautinio sąjūdžio jėgų telkimo priemone, į caro valdžią žiūrėjo iš opozicijos \npozicijų, kėlė reikalavimus, kad etniniams lietuviams būtų pripažintos bent \njau tokios pačios kultūrinės galimybės ir švietimo sąlygos, kokias Rusijos \nimperijoje turi latviai ir estai.
Maskvos metropolitams kasmet buvo teikiamos nemažos pajamos iš Lietuvos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 170
Vytautas sugebėjo įvairiais būdais stiprinti sa vo aukščiausią valdžią Lietuvoje ir kliūtis, kurios stojo skersai kelio, at kakliai šalindavo. Vienas didžiausių ir opiausių nepatogumų buvo Mask vos metropolitų religinė viršenybė rusiškojo tikėjimo vyskupų Lietuvo je atžvilgiu. Kenksmingą tos virše nybės įtaką graikų apeigų tikėjimo dvasininkų ir gyventojų rusų mąs- tvmo būdui ne kartą didysis kuni gaikštis buvo pajutęs, ypač karų su Maskva laikais; o, be to, juk ir ne mažos pajamos kasmet iš Lietuvos būdavo teikiamos Maskvos metro politams.
1427 m. Vytautas žygiavo į Maskvą padėti vaikaičiui Baziliui II, ir tam pakako pademonstruoti jėgą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 50
1427 m. žygiavo į Maskvą padėti vaikaičiui \nBaziliui (Vasiliui) II, tam užteko vien pademonstruoti jėgą. Grįžimas \nnamo buvo ne karo žygis, o tik rytinių valstybės pakraščių patikrinimas – \npajungiami Pskovas (1426 m.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 50
trečiojo dešimtmečio pabaigoje Vytautas pradėjo elgtis \nkaip savarankiškas valdovas. 1427 m. žygiavo į Maskvą padėti vaikaičiui \nBaziliui (Vasiliui) II, tam užteko vien pademonstruoti jėgą.
Aleksandro ir Elenos santuoka skatino steigti užeigas pirkliams, atvykstantiems į Vilnių iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 247
Tačiau Aleksandro ir Elenos santuoka išplė\ntė prekybinius Vilniaus santykius su Rusios miestais ir ska\ntino steigti naujas užeigas pirkliams, atvykstantiems į Lie\ntuvos sostinę iš Maskvos, Naugardo, Pskovo ir Tverės.\nKaralius leido miestui pastatyti Svečių namus, kuriuose rusų\npirkliai privalėdavo apsistoti, sumokėti prekių muitą ir apie\nsavo atvykimą iškart pranešti pilininkui4 3 44.
Lietuvos metraščiuose Algirdo žygiai į Maskvą priskiriami epinius pasakojimus atitinkantiems siužetams.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 25
Šiandien pripažįstama, kad \nepinius pasakojimus atitinka keletas siužetų, užrašytų Lietuvos metraš-\nčiuose: Gedimino sapnas apie Vilniaus įkūrimą, Ldk Algirdo žygiai į \nMaskvą bei Birutės ir Ldk Kęstučio meilės istorija (Birutės istorija įdomi \ndar ir kitkuo – kunigaikštienė taip ir neįgijo krikščioniško vardo, palai-\ndota kaip pagonė, bet jos legenda nenutrūko ir įsigalint krikščionybei, \no Birutės kalnas Palangoje buvo gerbiamas kaip šventosios).
Vytautas esą žadėjo Tochtamišui ordos sostą mainais į savo pasodinimą Maskvos didžiojoje kunigaikštijoje ir visos Rusios valdžioje.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 322
Jis esą Tochtamišui sakęs : « Aš įkelsiu tave ordos sostan, o\ntu pasodinsi mane didžiojoje Maskvos kunigaikštijoje ir visos Ru\nsijos valdžioje »^19.\nTochtamišo «jarlykas » Vytautui nėra išlikęs ; bet jis turėjo\nreikšti pažadą chano, kuris buvo skirstęs rusų kunigaikščių sostus,\nperleisti Vytautui valdžią ant visų rusų žemių.
J. Paleckio vadovaujama delegacija Maskvoje 1940 m. rugpjūčio 3 d. pasiprašė įeiti į SSRS sudėtį.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 192
Buvo nacionalizuoti \nbankai, stambiosios pramonės įmonės. Seime išrinkta 20 asmenų delegaci-\nja, vadovaujama J. Paleckio, kuri, nuvykusi į Maskvą, rugpjūčio 3-iąją pasi-\nprašė neva savanoriškai įeiti į SSRS sudėtį.
1372 m. balandį trečiąjį Maskvos žygį pradėjo Kęstutis ir Andrius Algirdaitis, įsiveržę į Dmitrijaus Doniečio žemes.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 273
Tretįjį Maskvos žygį (1372.IV.) pradėjo Kęstutis ir Andrius Algirdaitis (iš Polocko), netikėtai su didele kariuomene įsiveržę į Dimitro Doniečio žemes.
Po Lietuvos didvalstybės sukūrimo Maskva laikyta viena iš stiprėjančių rytų grėsmių.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 10-11
8 Mūšiai už Lietuvą: pergalės ir pralaimėjimai, rezignacijos ir heroizmai\n\n## Puslapis 11\n\nvaldovai sugebėjo užkariavimais ir kitomis dominavimo formo-\nmis plėsti valstybę toli į rytus ir sukurti didvalstybę, kurią kartais\nšiandien pavadiname net imperija. Po to sekė kelių šimtmečių\nkova ginant sukurtą didvalstybę nuo vis stiprėjančių grėsmių iš\nrytų — plėšikaujančiais ir sąjungomis su Maskva bei Vilniumi\nmanipuliuojančiais Krymo totoriais, imperines ambicijas užaugi-\nnusiomis Maskva ir Turkija, o taip pat kova su rytinę Baltijos pa-\nkrante siekusia užkariauti Švedija.\n\nGimstanti Pirmoji Lietuvos Respublika 1919-1920 m.
Karai su Maskvos didžiąja kunigaikštyste dėl rytinių teritorijų kėlė ATR ir Rusijos konfliktus XVII a.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 85
rudenį padarė es-\nminę Spalio 20-osios pataisą, Lietuvai užtikrinančią pusę visų pareigybių \nvalstybės institucijose. \nApšvieta ateina į LDK\nNuolatiniai karai su turkais, ypač Maskvos didžiąja kuni-\ngaikštyste (vėliau – Rusija) dėl rytinių teritorijų, bandymai išeiti į Baltijos \njūrą ir įsitvirtinti Livonijoje kėlė konfliktus tarp ATR ir Rusijos bei XVII a. \nkariškai sustiprėjusios Švedijos.
Per Lenkijos ultimatumą Maskva ir Berlynas Kaunui patarė priimti lenkų reikalavimus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 178
Politikai Kaune ultimatumo tikėjosi, patys ieškojo būdų, kaip užmegzti \nsantykius. Prancūzai ir britai patarė lenkų reikalavimus priimti, tą patį \nKaunui sakė Maskva ir Berlynas. Lietuvos vyriausybės posėdyje gen.
Maskva, nepaisydama Lenkijos nepasitenkinimo, pripažino Lietuvos suverenitetą Vilniuje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 154
Georgijaus Čičerino nota prie šio pakto patvirtino Lietuvos intere- sus Vilniuje; sovietai užtikrino lietuviams, kad de facto esantys Lietuvos sienos pažeidimai nepakeitė Maskvos pozicijų dėl Lietuvos teritorinio suverenumo. Taigi Maskva, nepaisydama Lenkijos nepasitenkinimo, pri- pažino Lietuvos suverenitetą Vilniuje. Lietuvos politines jėgas veikė bendrieji Europos procesai – parla- mentarizmo krizės, diktatūrų įvedimai, perversmai.
1940 m. birželio 10 d. Kaune nutarta pasiųsti ministrą J. Urbšį į Maskvą, nes A. Merkiui nesisekė normalizuoti situacijos.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 187
Birželio 10 dieną Kaune \nsužinojus, kad A. Merkiui nesiseka normalizuoti situaciją, nutarta pasiųsti \nį Maskvą ministrą J. Urbšį.
Algirdo laikais Vilniuje vyko laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 48
Nepaisant tų smūgių, kuriuos patyrė Vilnius, prekyba, plitusi Lietuvoje Algirdo galios ir rūpesčio dėka, sostinę da rė gyvą. Jo laikais jau būdavo saugu visuose kraštuose, ku riuos jis valdė, Vilniuje vykdavo laisvi prekių mainai tarp Naugardo, Pskovo, Rygos ir Maskvos pirklių. Vilniaus miestiečiai, gavę svarbią privilegiją laisvai prekiauti viso je Lietuvos valstybėje, nemokėdami muito mokesčių, pradė jo lankytis tolimose provincijose, kur artimiau susipažino su krikščioniškąja kultūra26.
Po caro Teodoro mirties Maskvoje prasidėjo perversmų laikotarpis, vadinamas didžiąja suirute (smuta).
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 303
Po jo, 15 metų buvo caru jokiems dideliems žygiams netikęs jo silpnaprotis sūnus Teodoras, su kurio mirtim pasibaigė Kalitos dinastija. Maskvoje tuomet prasidėjo per- versmų periodas — užėjo vadinamoji didžioji suirutė ( _smuta_ ). Dėl to po Jono IV Žiauriojo dar ilgai iš Maskvos pusės nebuvo jokio pavojaus Lietuvai.
Vytautas rytuose siekė valdyti arba stipriai paveikti Pskovą, Naugardą, Maskvą, Tverę, Riazanę ir totorius.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 282
Per metų metus rytų reikalai jam vyrauja;\njis taikosi ir su vakarų kaimynais, kad tik turėtų laisvas rankas\nrytuose, kur jam ir priešų ir draugų buvo daug: Pskovas, Nau\ngardas, Maskva, Tveris, Riazanė, Okos aukštupio kunigaikš\nčiai, totoriai. Vytautas nori visus juos paimti savo valdžion\nar bent turėti jiems didelę įtaką.
Tapęs savo duktėno globėju, Vytautas kartu tapo Maskvos kunigaikštijos protektoriumi.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 228
Atkeliavo ir Vytauto giminaičiai, Mo\nzūrijos kunigaikščiai, Maskvos d. kunigaikštis, Tverio-Riaza\nniaus, Naugardo, Pskovo kunigaikščiai, Bizantijos imperato\nriaus, Ordos, Moldavijos, danų karaliaus ir Kazanės pasiunti\nniai^2 ). Visi svečiai dosnaus ir vaišingo šeimininko buvo nuošir\ndžiai priimti.
Georgijaus Čičerino nota patvirtino Lietuvos interesus Vilniuje ir Maskvos poziciją dėl Lietuvos teritorinio suverenumo.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 154
Georgijaus Čičerino nota prie šio pakto patvirtino Lietuvos intere- sus Vilniuje; sovietai užtikrino lietuviams, kad de facto esantys Lietuvos sienos pažeidimai nepakeitė Maskvos pozicijų dėl Lietuvos teritorinio suverenumo. Taigi Maskva, nepaisydama Lenkijos nepasitenkinimo, pri- pažino Lietuvos suverenitetą Vilniuje. Lietuvos politines jėgas veikė bendrieji Europos procesai – parla- mentarizmo krizės, diktatūrų įvedimai, perversmai.
1939 m. spalio 3 d. Maskvoje Josifas Stalinas spaudė Juozą Urbšį pasirašyti sutartis dėl savitarpio pagalbos, Vilniaus krašto ir pietvakarių Lietuvos.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 184
Jo kelionės išvakarėse \npradėta dalinė Lietuvos kariuomenės demobilizacija – rizikingas žings-\nnis, nes kritinėje situacijoje sąlygų kariuomenei padidinti galėjo nebebūti. \nMaskvoje spalio 3-iąją Josifas Stalinas spaudė J. Urbšį pasirašyti savitarpio \npagalbos sutartį, sutartį dėl Vilniaus ir Vilniaus krašto perdavimo ir sutartį \ndėl dalies pietvakarių Lietuvos teritorijos perdavimo Vokietijai.
Maskva, siekdama sujungti visą Rusią, reiškė pretenzijas į Naugardo ir Pskovo respublikas.
Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
PDF 72
Tos respublikos, tarpininkaujant\nMaskvai, mokėjo totoriams duoklę, — iš čia jų ryšiai su Mas\nkva, nekalbant jau apie jų tautinį ir religinį vieningumą su ja;\ntuo remdamasi Maskva ir rūpindamasi sujungti visą Rusiją, reiš\nkė pretenzijų ir į minėtas respublikas. Tiktai D.
1496 m. sausį iš Maskvos išvykusi kunigaikštytė Elena vasarį atvyko į Vilnių.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 246
O tada, carui sutikus, kad Lietuvos valdovas vestų jo duk\nterį (1495 m.), sužadėtoji didžioji kunigaikštytė Elena, ki\ntų metų sausį išvažiavusi iš Maskvos, į Vilnių atvyko va\nsarį, lydima bojarinų: kunigaikščio Simono Rapolovskio,\nMykolo Rusalkos ir Prokopo Zinovjevičiaus, jų žmonų bei\ndaugybės kitų dvariškių, kambarinių, arklininkų ir boja\nrinų vaikų. Ją sutiko pats Aleksandras per pusę mylios nuo\nmiesto, kelyje į Nemėžį, ir ten, apsupti dvaro bei tarybos\nponų, sustoję ant žydros, auksu siuvinėtos gelumbės pa\ntiesalo, padavė vienas kitam rankas ir pirmąkart pasikal\nbėjo.
Stepono Batoro valdymo metais Livonijos kare pasiektos lemiamos pergalės prieš Maskvą.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 65-66
Lenkijos ir Lietuvos valdovu tapus Transilvanijos kunigaikščiui\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n66\nSteponui Batorui (valdė 1576–1586 m.) pasiektos lemiamos pergalės \nLivonijos kare prieš Maskvą ir šios pavojus atitolintas daugiau nei pusam-\nžiui (1609–1611 m. Lenkija ir Lietuva net buvo užėmusi Maskvą).
Maskva ir Leningradas buvo pagrindiniai iš Lietuvos išvežamų maisto produktų vartotojai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 218-219
Mariaus Baranausko nuotrauka\n\n5 skyrius • L I E T U VA : S O V I E T Ų I R N A C I Ų O K U PA C I J O S\n219\nmą – jos gamino techninės paskirties, gana siauro profilio produkciją, ku-\nria dažniausiai aprūpindavo visą didžiulę šalį. Nors pagal mėsos ir pieno \npramonės gamybą vienam gyventojui Lietuva užėmė pirmą vietą visoje \nSSRS, didžioji dalis Lietuvoje pagamintos produkcijos buvo išgabenama į \nkitus SSRS regionus (pagrindiniai išvežamų maisto produktų vartotojai – \nMaskva ir Leningradas (dabar Sankt Peterburgas), o įmonių gaunamos \npajamos patekdavo į bendrą SSRS biudžetą. \nSovietų valdžia noriai statė ir investavo Lietuvoje ir dėl to, kad į Mas-\nkvą keliaudavo kyšiai (lagaminai rūkytų dešrų ir kumpių), ir dėl to, jog \nčia nebūdavo „dolgostrojų“ (ilgus metus užsitęsusių statybų, kurios rei-\nkalaudavo nesibaigiančio finansavimo), statybinės medžiagos nebūdavo \nvisiškai išvagiamos ir naujos įmonės paleidžiamos daugiau ar mažiau \nlaiku.
Per Lenkijos ultimatumą Prancūzija, Britanija, Maskva ir Berlynas patarė Kaunui priimti lenkų reikalavimus.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 178
Politikai Kaune ultimatumo tikėjosi, patys ieškojo būdų, kaip užmegzti \nsantykius. Prancūzai ir britai patarė lenkų reikalavimus priimti, tą patį \nKaunui sakė Maskva ir Berlynas. Lietuvos vyriausybės posėdyje gen.
1494 m. balandžio 18 d. Maskvoje Lietuvos pasiuntiniai pasirašė amžinos taikos sutartį su caru.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 246
Pirmiausia Maskvoje (1494 m.) \nbalandžio 18 d. amžinos taikos sutartį su caru pasirašė Lie\ntuvos pasiuntiniai: Petras Białas, Trakų vaivada ir Stanis\nlovas Goštautas, Žemaičių seniūnas, Aleksandras prisie\nkė Vilniuje, iš Maskvos atvykusių pasiuntinių akivaizdoje.
Tomo Naruševičiaus vadovaujama Lietuvos delegacija Maskvoje reikalavo pripažinti atkurtą Lietuvos valstybę.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 142
L I E T U V O S I S T O R I J A\n142\nJos delegacija, vadovaujama Tomo Naruševičiaus, atvykusi į Maskvą pir-\nmiausia pareikalavo pripažinti atkurtą Lietuvos valstybę, jos valstybingu-\nmo tęstinumą nuo LDK. Tačiau sovietai, vadovaujami Adolfo Jofės (Adolf \nJoffe), traktavo Lietuvą kaip naują politinį vienetą ir sutiko pripažinti Lie-\ntuvą remdamiesi nacijų apsisprendimo teise – taigi silpnesniu pripažini-\nmo dokumentu.
Livonijos kare pasiektos pergalės prieš Maskvą jos pavojų atitolino daugiau nei pusamžiui.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 66
) pasiektos lemiamos pergalės \nLivonijos kare prieš Maskvą ir šios pavojus atitolintas daugiau nei pusam-\nžiui (1609–1611 m. Lenkija ir Lietuva net buvo užėmusi Maskvą). Tačiau \nsvarbiausias Liublino unijos kompromiso rezultatas – Abiejų Tautų Res-\npublika, kuri egzistavo dar du amžius.
Lietuvos metraščiuose užrašyti epiniai siužetai apie Gedimino sapną, Algirdo žygius į Maskvą ir Kęstučio bei Birutės meilę.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 25
Šiandien pripažįstama, kad \nepinius pasakojimus atitinka keletas siužetų, užrašytų Lietuvos metraš-\nčiuose: Gedimino sapnas apie Vilniaus įkūrimą, Ldk Algirdo žygiai į \nMaskvą bei Birutės ir Ldk Kęstučio meilės istorija (Birutės istorija įdomi \ndar ir kitkuo – kunigaikštienė taip ir neįgijo krikščioniško vardo, palai-\ndota kaip pagonė, bet jos legenda nenutrūko ir įsigalint krikščionybei, \no Birutės kalnas Palangoje buvo gerbiamas kaip šventosios).
Dėl karo su Maskva patirtų nuostolių Vilniaus vyskupija sunkiai galėjo aprūpinti klierikų kolegiją lėšomis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 443
Suprantame, kad mūsų ganytojiškoms parei goms priklauso pasirūpinti, kad iš bendrų vyskupijos stalo pajamų ir kapitulos, ir visokios rūšies vertybių, personatų, pelno, abatijų turto dalies bei visokių kitokių beneficijų, mū sų diecezijoje egzistuojančių, būtų paimta tam tikra dalis ar porcija, ir ta dalis, taip išimta, būtų prijungta prie anksčiau minėtos kolegijos ir inkorporuota. Nors, esant dabartinėms nelaimėms, nuolatiniams nuostoliams dėl karo su Maskva, mes neprivalome savęs apsunkinti naujais vargais, atsižvelg dami į savo padėtį, sunkiai galime aprūpinti lėšomis, tačiau tikėdamiesi, kad Viešpaties, kurismeapleidžia gerų darbų, ranka nesutrumpėjusi, paties Viešpaties Dievo vardu nu sprendžiame ir funduojame mūsų klierikų kolegiją ir fun- davimui bei jos aprūpinimui jai pridedame mūsų patrimo- nialinį dvarelį Vilniaus paviete, vadinamą Vozgėliškėmis*. — • — 427 Vaisgėliškis (vert.
1617–1618 m. žygyje į Maskvą Jonas Karolis Chodkevičius pasiekė laimėjimų, tačiau Maskvos užimti nepavyko.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 112
1617-1618 m. daly-\nvavo žygyje į Maskvą, nepaisant tam tikrų laimėjimų,\nMaskvos užimti nepavyko. 1621 m.
Algirdas ir Maskvos kunigaikščiai tapo nesutaikomais priešais.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 270
Tad Algirdas ir Maskvos kunigaikščiai tapo nesutaikomi priešai.\nVaržybinė kova tarp Vilniaus ir Maskvos jau prasidėjo pačioje\nAlgirdo valdymo pradžioje, kai jis, norėdamas sulaužyti Maskvos\njėgą, nutarė susiartinti su totorių chanu ir siuntė pas jį 1349 m.
1960 m. Aleksandras Štromas, Tomas Venclova ir Pranas Morkus užmezgė santykius su Maskvos disidentais ir teikė informaciją iš Lietuvos.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 229
Lietuvos disidentų siekis buvo tautos savasties išsaugojimas, \npriešiškų jėgų veiklos dalinis neutralizavimas, žmogaus teisių gynimas. \nDisidentinio judėjimo pradžia Lietuvoje laikomi 1960 m., kai pirmieji \nlietuviai disidentai Aleksandras Štromas, Tomas Venclova, Pranas Morkus \nužmezgė santykius su Maskvos disidentais, pagelbėjo jiems Maskvoje leisti \nžurnalą „Sintaksis“, teikė informaciją iš Lietuvos.
XV a. pabaigoje sustiprėjusi Maskvos valstybė ėmė kelti grėsmę Lietuvos teritorijos vientisumui.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 21
Po to Lietuva ilgesnį laiką gyveno sąlyginai ramiai, iki kol naujas\ngalios centras - Maskvos valstybė ėmė stiprėti ir xv a. pabaigoje\nkelti grėsmę Lietuvos teritorijos vientisumui.\n\nm“\n\nk\nNN\na\n\nVytis iš XV a.
Algirdas prie Maskvos mūrų prastovėjo tris dienas ir tris naktis, nuniokojo apylinkę ir grįžo atgal.
Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
PDF 272
Nors priešas buvo užkluptas netikėtai, tačiau žiemos sąlygomis pats Algirdas nebuvo pasiruošęs ilgam apgulimui. Todėl, prastovėjęs prie Maskvos mūrų «tris dienas ir tris naktis » ir nuteriojęs apylinkę, jis grįžo atgal^17. Iki tol niekados lietuviai nebuvo pasiekę Maskvos vartų.
Kaip neprivaloma disciplina lietuvių kalba įsileista ir į kelias Užnemunės vidurines mokyklas, Maskvos universitete paskirta dešimt valstybės stipendijų šių mokyklų auklėtiniams, turintiems atestate lietuvių kalbos pažymį.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 116
Kaip neprivaloma disciplina lietuvių \nkalba įsileista ir į kelias Užnemunės vidurines mokyklas, Maskvos uni-\nversitete paskirta dešimt valstybės stipendijų šių mokyklų auklėtiniams, \nturintiems atestate lietuvių kalbos pažymį. Taip tikėtasi iš pačių lietuvių \nparuošti rusų aukštosios kultūros proceso dalyvių, manant, kad jie taps ir \nlietuvių „suartinimo“ su rusų kultūra gija.
1611 m. Jonui Karoliui Chodkevičiui pavesta deblokuoti Maskvoje apsuptą lenkų ir lietuvių įgulą, bet ji kapituliavo.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 112
1611m. J. K. Chodkevičiui buvo pavesta vadovauti\nMaskvoje apsuptos lenkų ir lietuvių įgulos debloka-\nvimui, tačiau ši, nesulaukusi pagalbos, kapituliavo.
Napoleonui teko trauktis iš Maskvos, o traukimosi metu jo kariuomenė sunyko.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 103
Tačiau Napoleonui teko trauktis \niš Maskvos, o besitraukiant neliko ir jo kariuomenės. 1812 m.
XV a. pabaigoje stiprėjanti Maskvos valstybė ėmė kelti grėsmę Lietuvos teritorijos vientisumui.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 21
Po to Lietuva ilgesnį laiką gyveno sąlyginai ramiai, iki kol naujas\ngalios centras - Maskvos valstybė ėmė stiprėti ir xv a. pabaigoje\nkelti grėsmę Lietuvos teritorijos vientisumui.\n\nm“\n\nk\nNN\na\n\nVytis iš XV a.
Lietuvos ekspansija Kijevo Rusios erdvę reikšmingai perskėlė į Kijevo ir Maskvos dalis, kurių istorija vėliau klostėsi savarankiškai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 45
„Senovės nekeitimo“ tezė tėra istoriografi-\nnis mitas – Lietuvos ekspansija Kijevo Rusios erdvę reikšmingai perskėlė \nį dvi dalis: Kijevo ir Maskvos, kurių istorija keliems amžiams nuėjo sava-\nrankiškais keliais. \nVytauto centralizacijos politika sutelkė plačios erdvės Rytų Europoje \ništeklius.
1430 m. į Trakus ir Vilnių atvyko Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus Vasiljevičius ir Maskvos metropolitas Fotijas.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 174
Vytautas, vienintelio \ntroškimo apimtas, sukviečia pas save įžymiausius šiaurės \nšalių kunigaikščius arba jų pasiuntinius, ketindamas jiems \ndalyvaujant karūnuotis Lietuvos karaliumi. Į Trakus (1430 \nmetais), kur didysis kunigaikštis paprastai gyvendavo di\ndžiulėje pilyje, ir į Vilnių atvyksta: Maskvos didysis kuni\ngaikštis Vasilijus Vasiljevičius, vadintas Akluoju, Tverės ir \nRiazanės kunigaikščiai bei daugelis kitų iš Rusios; Mask\nvos metropolitas Fotijas, Valakijos vaivada Aleksandro sū\nnus Elijas, Prūsijos didysis magistras Rusdorfas, Livonijos \nmagistras, Mazovijos kunigaikščiai ir totorių chanai84.
1926 m. rugsėjo 28 d. Maskvoje Lietuva pasirašė nepuolimo ir neutralumo sutartį su SSRS.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 154
Likę vieniši lietuviai \n1926 m. rugsėjo 28 d. Maskvoje pasirašė nepuolimo ir neutralumo sutartį \nsu SSRS.
Maskvos kunigaikštis gavo mongolų leidimą rinkti Aukso ordai duoklę iš kitų senosios Rusios kunigaikštijų.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 21
Maskvos kunigaikštis, pasinaudojęs tuo metu vyriau- sioje rusėnų žemėje - Tverėje kilusiu sukilimu prieš Aukso ordą (kurios vasalais tuo metu buvo visi ne Lietuvos valdyti rusėnai), gavo mongolų leidimą rinkti duoklę Aukso ordai iš kitų seno- sios Rusios kunigaikštijų. Tai reiškė, kad Maskva tapo nauju nuo Lietuvos nepriklausiusių rusėnų žemių centru. Algirdas suvokė, kad Maskva gali ateityje kelti grėsmę Lietuvos interesams ir su- rengė į ją tris karo žygius (1368; 1370; 1372).
Lietuvos kariuomenė į Vilnių įžengė liepos 15 d., jau pasirašius sutartį Maskvoje.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 143
Tačiau lenkų kariškiai neskubėjo perduoti Vilniaus lietuviams ir pirmi į jį įžengė Raudonosios armijos kavalerijos korpusai, o Lietuvos kariuomenė – tik liepos 15-ąją jau padėjus parašus po sutartimi Maskvoje... Tad Vilnių Lietuvai perdavė ne lenkai, o bolševikai.
Karai su Maskva rytuose reikalavo daug pinigų, todėl reikėjo rūpintis didesniu parduodamų prekių kiekiu.
A. Šapoka (red.), Lietuvos istorija (1936 m.)
PDF 259
Rytuose ėję karai su Maskva reikalavo daug pinigų, todėl rei-\nkėjo rūpintis, kad būtų daugiau ką parduoti. Didžiausi žemės\nplotai priklausė didžiajam kunigaikščiui, todėl jam pirmiausia\nteko susirūpinti, kad būtų pertvarkytas ūkis ir kad jis duotų\ndaugiau pajamų.
Lietuva, Lenkijos padedama, atsilaikė prieš stačiatikišką Maskvą mūšio prie Oršos pergale 1514 m., o Vengrija 1526 m. patyrė katastrofą Mohačo mūšyje su turkais ir dingo iš Europos žemėlapio.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 53
Lietuva, Lenkijos padedama, atsilaikė prieš sta-\nčiatikišką Maskvą mūšio prie Oršos pergale 1514 m., o Vengrija 1526 m. \npatyrė katastrofą Mohačo mūšyje su turkais ir dingo iš Europos žemė-\nlapio.
Remdamas paskutinį Tverės bandymą atsiimti iš Maskvos prarastą pirmenybę, Algirdas net triskart – 1368, 1370 ir 1372 m. – surengė žygį į Maskvą, tačiau Kremliaus užimti nepajėgė.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 38
Rem-\ndamas paskutinį Tverės bandymą atsiimti iš Maskvos prarastą pirmeny-\nbę, Algirdas net triskart – 1368, 1370 ir 1372 m. – surengė žygį į Maskvą, \ntačiau Kremliaus užimti nepajėgė. Taip liko neįgyvendintos Algirdo išsa-\nkytos pretenzijos, kad „savaime visa Rusia turi priklausyti lietuviams“, o \nVilnius nevirto „antruoju Kijevu“.
1610 m. lenkų kariuomenė, sumušusi rusus prie Klušino, užėmė Maskvą.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 120
Lenkų ka-\nriuomenė šios sumaišties metu 1610 m. su-\n\nmušusi rusus prie Klušino, užėmė Maskvą.\n\nDalis Rusijos bojarinų naujuoju caru iš-\nrinko Zigmanto Vazos sūnų Vladislovą.